„Fox News“ neigia, kad Irane buvo numuštas antras JAV lėktuvas
Penktadienį „The New York Times“ pranešė, kad virš Irano buvo numuštas antras JAV lėktuvas, tačiau „Fox News“ tai neigia.
Anksčiau penktadienį Irane nukrito JAV karinių oro pajėgų naikintuvas F-15E. Juo skrido dviejų žmonių įgula – pilotą išgelbėjo JAV pajėgos, o ginkluotės specialisto vis dar ieškoma.
Gerai informuotas šaltinis sakė „Fox News“, kad antrasis lėktuvas, „A-10 Warthog“, šios gelbėjimo operacijos metu buvo apšaudytas priešo, bet nenukrito.
Prieš tai du šaltiniai sakė leidiniui „The New York Times“, kad A-10 sudužo Persijos įlankos regione netoli Hormuzo sąsiaurio, o pilotas buvo išgelbėtas.
Tuo metu, per pirmąjį incidentą, naikintuvo F‑15E pilotą gelbėti atskrido du JAV sraigtasparniai, bet orlaivius apšaudė iraniečiai.
JAV atstovas „NBC News“ sakė, kad amerikiečių kariai nenukentėjo.
Tačiau „CBS News“ praneša, kad buvo sužeisti to sraigtasparnio įgulos nariai, kuriuo skraidintas išgelbėtas lėktuvo pilotas. Vėliau sraigtasparnis saugiai nusileido, o kariams suteikta medicininė pagalba ir jie bus išgabenti tolesniam gydymui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu „NBC News“, komentuoti apie gelbėjimo operaciją atsisakė, bet teigė, kad lėktuvo numušimas nepakenks deryboms su Iranu, nes „vyksta karas“.
Iš Trumpo – pirmasis komentaras apie numuštą JAV naikintuvą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad tai, jog buvo numuštas JAV naikintuvas, įtakos deryboms neturės, skelbia „Sky news“.
Numušto JAV naikintuvo ieškant į apšaudymą pateko 2 JAV sraigtasparniai
Du JAV sraigtasparniai, dalyvavę numušto JAV naikintuvo paieškos ir gelbėjimo operacijoje, buvo apšaudyti, skelbia „NBC News“.
Irano akibrokštas: atmetė JAV pasiūlymą
Irano žiniasklaida praneša, kad Iranas atmetė JAV pasiūlymą dėl 48 valandų ugnies nutraukimo, skelbia „Sky news“.
JAV ambasada: Iranas ir su juo susijusios grupuotės gali ketinti pulti universitetus Libane
JAV ambasada Libane, kur Teherano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ kariauja su Izraeliu, penktadienį įspėjo, kad Iranas ir su juo susijusios grupuotės gali bandyti pulti šalies universitetus.
„Iranas ir su juo susijusios teroristinės kovotojų grupuotės gali ketinti pulti universitetus Libane“, – teigiama saugumo įspėjime, kuriame nenurodyta jokių konkrečių institucijų.
Įspėjimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad per JAV ir Izraelio smūgius buvo sunaikinti du Irano universitetai, ir pagrasino pulti JAV universitetus Artimuosiuose Rytuose.
Libane, be kita ko, yra įsikūręs Amerikos universitetas Beirute – viena žinomiausių JAV institucijų regione, kurios universitetinis miestelis ir ligoninė yra pačioje sostinės širdyje.
Jungtiniai Arabų Emyratai nuo karo pradžios numušė daugiau kaip 2 tūkst. Irano dronų
Jungtiniai Arabų Emyratai penktadienį perėmė 47 Irano paleistus dronus, 18 balistinių raketų ir 4 sparnuotąsias raketas, pranešė šalies ginkluotosios pajėgos. Duomenys apie žalą ir galimas aukas nebuvo nurodyti.
Gynybos ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios šalis numušė 2 085 dronus, 475 balistines raketas ir 23 sparnuotąsias raketas. Iki šiol žuvo du kareiviai ir dešimt civilių. Civiliai esą yra Pakistano, Indijos ir Bangladešo piliečiai. 203 asmenys buvo sužeisti.
Izraeliui ir JAV vasario 28 d. pradėjus bombarduoti Iraną, šis dronais ir raketomis atakuoja Persijos įlankos valstybes, kuriose įsikūrusios JAV karinės bazės.
JAV ieško numušto naikintuvo: išgelbėtas vienas pilotas
Virš Irano numušus JAV naikintuvą išgelbėtas vienas pilotas, skelbia „NBC News“.
„Vienas iš F-15 naikintuvo, kuris sudužo virš Irano, pilotų buvo išgelbėtas ir yra gyvas“, – skelbia portalas.
Apie tai žiniasklaidos priemonei patvirtino JAV pareigūnas.
Informuotas ir Trumpas: vyksta numušto JAV naikintuvo paieška
Penktadienį vyksta virš Irano numušto naikintuvo paieška, skelbia „NBC News“.
Izraelio kariuomenė paskelbė apie smūgių bangą Teherane
Izraelio kariuomenė pranešė penktadienį surengusi smūgių bangą Teherane.
„(...) Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pradėjo plataus masto smūgių bangą, taikydamasi į Irano režimo infrastruktūrą Teherane“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Žydų valstybės kariuomenė atskirai pranešė apie smūgius „teroro infrastruktūrai“ Beirute, kurie buvo surengti praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio gynybos pajėgos įspėjo gyventojus evakuotis iš pietinių Libano sostinės priemiesčių.
Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė apie smūgius šioje teritorijoje, kuri laikoma „Hezbollah“ bastionu ir kurioje nuo praėjusio mėnesio, kai tarp Izraelio ir šios kovotojų grupuotės vėl kilo karas, beveik neliko gyventojų.
Tvyrant įtampai dėl Irano, NATO vadovas susitiks su Donaldu Trumpu
JAV prezidentui griežtai kritikuojant NATO dėl karo su Iranu, Aljanso vadovas Markas Rutte kitą savaitę lankydamasis Vašingtone susitiks su Donaldu Trumpu, penktadienį pranešė NATO.
D. Trumpas yra užsiminęs, jog dėl Europos šalių reakcijos į jo karą svarsto galimybę pasitraukti iš 77 metus gyvuojančio karinio aljanso.
JAV lyderis yra kritikavęs NATO nares už tai, kad jos riboja JAV pajėgų prieigą prie bazių savo teritorijose ir atsisako vadovauti pastangoms atverti Hormuzo sąsiaurį.
NATO pranešė, kad M. Rutte su D. Trumpu susitiks balandžio 8 dieną. NATO vadovas taip pat susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubiju) ir gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu (Pitu Hegsetu).
Balandžio 9-ąją M. Rutte sakys kalbą Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) prezidentinio fondo institute.
Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte buvo pramintas „Trumpo užkalbėtoju“ – dėl savo sugebėjimo išlaikyti JAV lyderio palankumą per virtinę krizių, kurios kilo po D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus pernai sausį.
M. Rutte tvirtina, kad D. Trumpas sustiprino NATO, priversdamas Europos šalis sutikti padidinti išlaidas gynybai.
Aiškėja naujos detalės: virš Irano numuštas JAV naikintuvas, vyksta pilotų paieška
„Reuters“ skelbia, kad virš Irano buvo numuštas JAV naikintuvas. Apie tai agentūrai pranešė JAV pareigūnas.
Šiuo metu vyksta pilotų paieška.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylant trąšų kainoms, Briuselis patiria ūkininkų spaudimą
Karas Artimuosiuose Rytuose paskatino pasaulinį trąšų kainų šuolį, todėl Europos Sąjunga (ES) patiria spaudimą iš ūkininkų ir kai kurių valstybių narių pusės imtis veiksmų.
Žemės ūkio sektoriaus atstovai balandžio 13 d. vyks į Briuselį derybų su Europos Komisija. Daugelis jų skundžiasi, kad konfliktas kelia pavojų jau ir taip sunkumų patiriančiam sektoriui, kuriame gali kilti dar didesnė krizė.
„Padėtis yra labai sudėtinga“, – sakė grūdų augintojas iš centrinės Belgijos Amaury Poncelet (Amori Ponselė). Jis pažymėjo, kad šią žiemą trąšas pirko už 380 eurų už toną, o praėjusią vasarą jos kainavo 330 eurų. „O nuo tada, kai įsiplieskė konfliktai Irane, kainos kyla dar labiau“, – sakė jis.
Apie trečdalis jūra gabenamų trąšų į pasaulinę rinką patenka per Hormuzo sąsiaurį, kurį Iranas faktiškai uždarė keršydamas už JAV ir Izraelio smūgius. Tai stumtelėjo kainas į viršų. Jungtinės Tautės jau išreiškė susirūpinimą ypač dėl poveikio besivystančioms šalims.
Europoje azoto trąšų kaina per pastarąjį mėnesį pakilo apie 20 procentų ir artėja prie 500 eurų už toną, o tai dvigubas smūgis ūkininkams, kurie jau susiduria su didesnėmis išlaidomis dėl karo Ukrainoje.
Ypač smarkiai nukentėjo grūdų augintojai, kuriems reikia didžiulių šių trąšų kiekių, sakė žemės ūkio sektoriaus tyrimų centro „Farm Europe“ atstovas Lucas Vernet (Lukas Vernė).
Vien Prancūzijoje nuo 2022 m. apie 300 000 hektarų žemės, kurioje anksčiau buvo auginami grūdai, palikta pūdymui arba yra apleista, sakė jis.
„Strategiškai svarbu“
Briuselis, kuris nustatė didelius muitus trąšoms iš Rusijos – pagrindinės jų gamintojos – ir planuoja iki 2022 m. nutraukti importą siekdamas smogti Maskvos karo iždui, susilaukia vis daugiau pagalbos prašymų.
Prancūzija ir ūkininkų grupės siekia, kad būtų sustabdytas ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymas trąšoms. Tačiau Europos Komisija, kuri pažadėjo gegužę pateikti veiksmų planą, kol kas tokį reikalavimą atmeta.
Pritariantieji nurodo, kad šis mokestis skirtas anglies dioksido intensyviam importui siekiant suvienodinti sąlygas Europos pramonės šakoms, kurioms taikomos griežtos emisijų taisyklės, ir pažymi, kad jų plėtra yra esminė, jei Europa nori išvengti panašios krizės ateityje.
Dėl Irano karo kilusi krizė „aiškiai parodė, kad stiprios vidaus trąšų gamybos išlaikymas yra strategiškai svarbus dalykas Europai“, teigė pramonės grupė „Fertilizers Europe“.
EK atstovė spaudai teigė, kad ES vykdomoji institucija nuolat stebi kainas ir jau „ėmėsi kelių priemonių siekdama padėti ūkininkams įsigyti trąšų už prieinamą kainą“. Pasak jos, tarp šių priemonių – visų importuojamų trąšų, išskyrus importuojamas iš Rusijos ir Baltarusijos, muitų sustabdymas bei pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo koregavimas siekiant sušvelninti jo poveikį.
Gegužės mėnesį paskelbtame plane bus sprendžiami „struktūriniai pažeidžiamumai ir rinkos disbalansas“ bei siekiama skatinti vidaus gamybą, įskaitant mažai anglies dioksido išskiriančias alternatyvas.
Iranas siundo gyventojus į JAV piloto paiešką, žada „vertingą prizą“
Iranas skelbia, kad numušė JAV naikintuvą. Penktadienio popietę pasirodė nauji pranešimai, esą Irano valstybinė televizija liepė gyventojams ieškoti amerikiečių piloto, kuris, kaip teigia Iranas, katapultavosi, rašo „Sky News“.
Tris dienas iš eilės didėjo Hormuzo sąsiaurį kertančių laivų skaičius
Pastarosiomis dienomis padaugėjo Hormuzo sąsiaurį kertančių laivų skaičius. Remiantis duomenų analizės įmonės „Windward“ pranešimu, beveik visiškai blokuojamu sąsiauriu trečiadienį praplaukė 16 krovininių laivų, diena anksčiau – 11. Laivų skaičius didėjo tris dienas iš eilės. Tačiau tai tik labai maža dalis to, kas buvo prieš prasidedant Irano karui vasario pabaigoje.
Dauguma laivų, anot duomenų plaukė arti Irano pakrantės. Šis koridorius palei Larako salą leidžia Iranui išlaikyti „leidimais pagrįstą, selektyvią blokadą“, rašo „Windward“.
Trys laivai praplaukė sąsiaurį kontroliuojami Omano, teigiama toliau. Jie esą vengė Irano kontroliuojamo koridoriaus.
Vienas laivų – SGD tanklaivis „Sohar“, anot „Bloomberg“, atrodo, plaukė tuščias ir netoli Omano pakrantės. Tai pirmas NGL tanklaivis, nuo karo pradžios įveikęs sąsiaurį. „MaritimeTraffic“ laivų sekimo duomenys rodo, kad laivas dabar yra už sąsiaurio ribų, prie Omano krantų.
Kad paliktų Persijos įlanką, ketvirtadienį Hormuzo sąsiaurį kirto ir prancūzų laivybos milžinės CMA konteinerinis laivas, pranešė Prancūzijos stotis RTL.
Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadis ketvirtadienį užsiminė apie naują mechanizmą, kuris turėtų reguliuoti laivybą Hormuzo sąsiauryje. Taikos metu tai turėtų vykti derinant su Omanu, citavo jį naujienų agentūra „Irna“.
„Reikalavimai, žinoma, nereiškia jokių ribojimų, o yra skirti palengvinti ir užtikrinti saugų praplaukimą bei geriau teikti paslaugas laivams, plaukiantiems šiuo maršrutu“, – kalbėjo K. Gharibabadis, tačiau konkrečių detalių nepateikė.
Omanas kol kas apie tai nieko nepranešė.
Tris dienas iš eilės didėjo Hormuzo sąsiaurį kertančių laivų skaičius
Pastarosiomis dienomis padaugėjo Hormuzo sąsiaurį kertančių laivų skaičius. Remiantis duomenų analizės įmonės „Windward“ pranešimu, beveik visiškai blokuojamu sąsiauriu trečiadienį praplaukė 16 krovininių laivų, diena anksčiau – 11. Laivų skaičius didėjo tris dienas iš eilės. Tačiau tai tik labai maža dalis to, kas buvo prieš prasidedant Irano karui vasario pabaigoje.
Dauguma laivų, anot duomenų plaukė arti Irano pakrantės. Šis koridorius palei Larako salą leidžia Iranui išlaikyti „leidimais pagrįstą, selektyvią blokadą“, rašo „Windward“.
Trys laivai praplaukė sąsiaurį kontroliuojami Omano, teigiama toliau. Jie esą vengė Irano kontroliuojamo koridoriaus.
Vienas laivų – SGD tanklaivis „Sohar“, anot „Bloomberg“, atrodo, plaukė tuščias ir netoli Omano pakrantės. Tai pirmas NGL tanklaivis, nuo karo pradžios įveikęs sąsiaurį. „MaritimeTraffic“ laivų sekimo duomenys rodo, kad laivas dabar yra už sąsiaurio ribų, prie Omano krantų.
Kad paliktų Persijos įlanką, ketvirtadienį Hormuzo sąsiaurį kirto ir prancūzų laivybos milžinės CMA konteinerinis laivas, pranešė Prancūzijos stotis RTL.
Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadis ketvirtadienį užsiminė apie naują mechanizmą, kuris turėtų reguliuoti laivybą Hormuzo sąsiauryje. Taikos metu tai turėtų vykti derinant su Omanu, citavo jį naujienų agentūra „Irna“.
„Reikalavimai, žinoma, nereiškia jokių ribojimų, o yra skirti palengvinti ir užtikrinti saugų praplaukimą bei geriau teikti paslaugas laivams, plaukiantiems šiuo maršrutu“, – kalbėjo K. Gharibabadis, tačiau konkrečių detalių nepateikė.
Omanas kol kas apie tai nieko nepranešė.
Donaldas Trumpas: JAV Hormuzo sąsiaurį gali atverti turėdamos „šiek tiek daugiau laiko“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad turėdamos daugiau laiko Jungtinės Valstijos galėtų atverti Hormuzo sąsiaurį ir „pasiimti naftą“.
„Turėdami šiek tiek daugiau laiko, galime lengvai ATVERTI HORMUZO SĄSIAURĮ, PASIIMTI NAFTĄ IR UŽDIRBTI TURTUS. TAI BŪTŲ „NAFTOS FONTANAS“ PASAULIUI???“ – savo platformoje „Truth Social“ paskelbė D. Trumpas.
Šioje žinutėje prezidentas nepaaiškino, kaip JAV galėtų nutraukti Irano vykdomą Hormuzo vandens kelio kontrolę ir apie kokią naftą jis kalbėjo.
Irano valstybinės televizijos padalinys: šalies pietvakariuose katapultavosi JAV naikintuvo pilotas
Vienas Irano valstybinės televizijos vietinis kanalas penktadienį pranešė, kad virš Pietvakarių Irano iš JAV naikintuvo katapultavosi pilotas.
JAV institucijos į prašymus pakomentuoti situaciją kol kas neatsakė.
Kanalo diktorius perskaitė tokį pranešimą: „Jei gyvą sugausite priešo pilotą ar pilotus ir perduosite juos policijai, gausite brangų prizą.“
Ekrano apačioje slenkančioje eilutėje visuomenė atskirai buvo raginama „juos pamačius šauti“, turint omenyje socialiniuose tinkluose plintančius vaizdus, kuriuose užfiksuoti tame regione skraidantys, kaip įtariama, JAV orlaiviai.
Daugiau detalių televizija nepateikė.
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), Pentagonas ir Baltieji rūmai į prašymus pakomentuoti įvykį kol kas neatsakė.
Buvęs Irano užsienio reikalų ministras Zarifas pasisako už „visapusišką taiką“ su JAV
Tęsiantis karui, buvęs Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas pasisakė už „visapusišką“ taiką su Jungtinėmis Valstijomis. Straipsnyje žurnalui „Foreign Affairs“ jis pabrėžė, kad pagrindinis konfliktas turi būti išspręstas. Vietoj galimų trapių paliaubų esą reikalingas visapusiškas taikos susitarimas. Abi pusės turėtų „šią katastrofą išnaudoti kaip galimybę užbaigti 47 metus trunkančią priešpriešą“, teigė buvęs ministras.
JAV kartu su Izraeliu prieš beveik penkias savaites užpuolė Iraną. Nuo tada buvo nužudyta dešimtys aukščiausių kariuomenės ir politikos atstovų, įskaitant aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Iranas reagavo raketų smūgiais prieš Izraelį ir Persijos įlankos šalis. Hormuzo sąsiauryje Irano pajėgos atakomis ir dronais praktiškai paralyžiavo laivybą, dėl to smarkiai išaugo naftos kainos. Greitos karo pabaigos ir toliau nematyti.
„Dėl besitęsiančio priešiškumo bus prarasta dar daugiau vertingų gyvybių ir nepakeičiamų išteklių, tačiau tai iš tikrųjų nepakeis pato situacijos“, – rašė M. J. Zarifas. Karas esą parodė, kad Irano raketų ir branduolinė programa negali būti sustabdyta karinėmis priemonėmis. Buvusio ministro nuomone, Teheranas, kaip jau tai darė praeityje, turėtų pasiūlyti apriboti savo branduolinę programą ir atidaryti Hormuzo sąsiaurį. Mainais JAV turėtų atšaukti tarptautines sankcijas.
Anot M. J. Zarifo, įmanomas ir ekonominis bendradarbiavimas. Tai esą būtų naudinga abiem pusėms.
„Šitas karas, koks siaubingas bebūtų, atvėrė duris ilgalaikiam susitarimui. Iraniečiai gali piktintis, tačiau jie gali žengti į priekį žinodami, kad liko tvirti, susidūrę su masiniu ir neteisėtu dviejų branduolinių galybių kariniu puolimu“, – pažymėjo M. J. Zarifas.
M. J. Zarifas nuo 2013 iki 2021 m. buvo Irano užsienio reikalų ministras.
Libija sutiko suteikti ukrainiečiams bazes rusų laivams pulti
Remiantis Prancūzijos leidinio RFI atlikto tyrimo duomenimis, Ukraina užmezgė ryšius su Libijos vyriausybe Tripolyje ir įkūrė bazę, kuri dabar kelia grėsmę Rusijos laivams, plaukiantiems Viduržemio jūra į Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą, praneša naujienų portalas „The Moscow Times“.
Du Libijos šaltiniai pranešė, kad Ukrainos karių dislokavimas šalyje suderintas su Abdelhamido Dbeibos vadovaujama vyriausybe. „Gavus Dbeibos vyriausybės sutikimą, Libijoje dislokuota daugiau nei 200 Ukrainos karininkų ir ekspertų. Jie dirba trijuose pagrindiniuose objektuose, įskaitant Misratos oro bazę“, – pažymėjo vienas iš šaltinių.
Ukrainiečių kontingentas yra išsibarstęs po tris objektus. Pirmasis iš jų – oro bazė Misratoje, kurioje taip pat dislokuotos AFRICOM pajėgos – Turkijos ir Italijos daliniai, taip pat Didžiosios Britanijos žvalgyba. Antrasis objektas yra Melitos rajone už 50 km nuo sostinės. Čia įrengta infrastruktūra, skirta oro ir jūriniams dronams leisti. „Melitos rajone veikia visiškai aprūpinta bazė dronams leisti. Visi darbai buvo atlikti 2025 m. rudenį“, – patikslino leidinio šaltinis. Trečiasis objektas naudojamas koordinuoti Ukrainos specialistų ir vakarų Libijos armijos padalinių veiklą 111-osios brigados bazėje Tripolio oro uosto rajone ir yra skirtas bendram Ukrainos specialistų ir vakarų Libijos armijos padalinių darbui.
Ukrainos kontingentas Libijoje buvo dislokuotas po to, kai Ukrainos karinio atašė Alžyre generolo Andrejaus Bajuko iniciatyva 2025 m. spalį buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią Ukraina užtikrina Libijos karių rengimą ir tiekia nepilotuojamąsias sistemas.
Šaltinių duomenimis, Ukraina jau du kartus užpuolė Rusijos laivus Viduržemio jūroje. Kovo 4 d. buvo užpultas dujų tanklaivis „Arctic Metagaz“. Laivas gabeno suskystintąsias gamtines dujas Port Saido link ir buvo numuštas dronu. „Laivui „Arctic Metagaz“ smogė jūrinis dronas „Magura V5“, kuris buvo paleistas iš Melitos rajono. Buvo užtvindytas jo mašinų skyrius, dėl to laivas sustojo“, – pranešė leidinio RFI šaltinis. Panašus atvejis įvyko 2025 m. gruodžio 19 d. Remiantis Ukrainiečių saugumo tarnybos (SBU) šaltinio informacija, jūriniu dronu iš Misratos teritorijos buvo smogta Rusijos tanklaiviui „Qendil“, buvusiam už 250 km nuo Libijos krantų.
2025 m. spalį Rusija apkaltino A. Dbeibos vyriausybę, kad ji, bendradarbiaudama su Didžiosios Britanijos specialiosiomis tarnybomis, remia Ukrainos struktūras. Pačioje Libijoje nemažai politikų išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio užsienio karinių pajėgų kiekio šalyje. „Daugelis tai laiko grėsme šalies suverenumui ir nauju geopolitinės konfrontacijos židiniu“, – teigiama leidinio RFI tyrimo ataskaitoje.
Žiniasklaida: prancūzų laivas kirto Hormuzo sąsiaurį
Remiantis „Marine Traffic“ duomenimis, kuriuos penktadienį išanalizavo naujienų agentūra AFP, ketvirtadienį pro faktiškai užblokuotą Hormuzo sąsiaurį praplaukė konteinerinis laivas, kurio savininkė, kaip nurodyta, yra Prancūzijos bendrovė.
Zelenskis rėžė JAV: „Tikiuosi suprantate, kad Rusija padeda Iranui atakuoti jūsų bazes“
Ukraina du kartus perspėjo JAV apie Rusijos ir Irano žvalgybos bendradarbiavimą, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija dalijasi žvalgybine informacija apie karinius objektus Artimuosiuose Rytuose su Iranu. Ukraina apie tai jau du kartus informavo JAV, interviu „NewsNation“ sakė V. Zelenskis.
„Turime patvirtinimą iš savo žvalgybos, kad Rusija perdavė ir perduoda... palydovines įvairių objektų nuotraukas Artimųjų Rytų šalių teritorijose“, – sako V. Zelenskis.
Tai apima, visų pirma, palydovinius vaizdus iš objektų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Katare ir Jordanijoje.
„Mes tuo pasidalijome su Jordanija, taip pat informavome Amerikos pusę. Tai padarėme du kartus. Ir nurodėme šių objektų, kuriuos matėme, skaičių. Manau, kad Amerikos pusės žvalgyba yra stipresnė – jie turi daugiau technologijų nei mes. Todėl tikiuosi, kad jie supranta, jog Rusija padeda Iranui atakuoti jų bazes“, – pridūrė jis.
Pasak Ukrainos prezidento, šie duomenys gali būti naudojami ruošiant atakas prieš karines bazes ir energetikos infrastruktūrą regione.
V. Zelenskis pažymi, kad Rusija laikosi tokio pat modelio kaip Ukrainoje: pirmiausia renka žvalgybinę informaciją, o tada ruošia smūgius.
Trumpo sūnų iš dalies valdoma įmonė siekia parduoti dronų perėmėjus Irano puolamoms šalims
Dronų gamybos įmonė, kuri iš dalies priklauso JAV prezidento Donaldo Trumpo dviem vyresniems sūnums, bando parduoti savo produkciją Persijos įlankos šalims, kurias šiuo metu puola Iranas ir kurios yra priklausomos nuo jų tėvo vadovaujamų JAV karinių pajėgų.
Floridoje įsikūrusios įmonės „Powerus“ – kuri praėjusį mėnesį paskelbė apie sandorį, pagal kurį į jos komandą įtraukiami Ericas Trumpas ir Donaldas Trumpas jaunesnysis – pardavimo kampanija suteikia įmonei galimybę potencialiai pasipelnyti iš karo, kurį pradėjo jų tėvas.
„Šios šalys patiria milžinišką spaudimą pirkti iš prezidento sūnų“, – sakė buvęs prezidento George'o W. Busho vyriausiasis Baltųjų rūmų teisininkas etikos klausimais Richardas Painteris. – Tai bus pirmoji prezidento šeima, kuri uždirbs daug pinigų iš karo – karo, dėl kurio jis negavo Kongreso pritarimo.“
„Powerus“ įkūrėjas Brettas Velicovichius naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad bendrovė rengia pardavimo pristatymus, įskaitant dronų demonstracijas keliose Persijos įlankos šalyse, siekdama parodyti, kaip jos gynybiniai dronų perėmėjai galėtų padėti joms atremti Irano atakas.
„Mūsų komanda šiuo metu rengia daug demonstracijų visuose Artimuosiuose Rytuose, skirtų mūsų perėmėjams, – teigė jis. – Turime tikrai neįtikėtiną technologiją, kuri gali išgelbėti gyvybes.“
Jis atsisakė įvardyti šalis ar pateikti daugiau detalių.
D. Trumpo sūnų investicija į „Powerus“ galėtų jiems suteikti nemažos naudos. Jų tėvas, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, prieš daugiau nei mėnesį kartu su Izraeliu pradėjo atakuoti Iraną, ir tai ir yra priežastis, kodėl šioms Persijos įlankos šalims dabar reikia apsaugos.
„Powerus“ paneigė, kad buvo kokių nors interesų konfliktų, kai pirmą kartą buvo paskelbta apie D. Trumpo sūnų investicijas. B. Velicovichius pabrėžė savo pasiryžimą padėti JAV pasivyti Kinijos ir Rusijos dronų gamintojus ir juos įveikti.
„Mes kariaujame, mes dalyvaujame ginklavimosi lenktynėse, ir Amerika pralaimės, jei nepasistengsime greitai kurti, – sakė jis. – Turėtume būti dėkingi, kad kas nors dabar bando investuoti į Amerikos gamybą. Ši idėja pranoksta politiką.“
Nuo tada, kai jų tėvas vėl užėmė prezidento postą, Prezidento vyriausieji sūnūs išplėtė savo verslo interesus už viešbučių ir golfo aikštynų ribų. Įmones, į kurias jie investavo arba kurių patarėjais buvo paskirti (turėdami akcijų paketus), apima platų spektrą – nuo kriptovaliutų įmonių iki federalinių rangovų, gaminančių raketų dalis.
Šis naujausias D. Trumpo šeimos projektas siekia gauti 1,1 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Pentagonas atidėjo ginkluotų dronų gamybos bazės JAV sukūrimui, siekiant užpildyti spragą, likusią po to, kai D. Trumpo administracija uždraudė tokį importą iš Kinijos.
„Trump Organization“, kurioje abu sūnūs eina vadovaujančias pareigas, neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją, tačiau anksčiau ji atmetė teiginius apie interesų konfliktą.
Paklaustas konkrečiai apie galimą interesų konfliktą, susijusį su „Powerus“, Ericas Trumpas praėjusį mėnesį nusiuntė AP pareiškimą, kuriame sakė: „Nepaprastai didžiuojuosi investuodamas į įmones, kuriomis tikiu. Dronai aiškiai yra ateities tendencija.“
„Powerus“, kurią maždaug prieš metus įkūrė JAV kariuomenės specialiųjų operacijų veteranai, gamina komerciniam naudojimui skirtus dronus, skirtus nuo trąšų barstymo iki miškų gaisrų gesinimo. Tačiau ji sparčiai plečiasi, siekdama tiekti dronus karinėms reikmėms.
Įmonė neseniai pritraukė 60 mln. JAV dolerių iš investuotojų ir tikisi gauti papildomą finansavimą, atlikdama vadinamąjį „atvirkštinį susijungimą“ su viena D. Trumpo šeimai priklausančia įmone, įtraukta į „Nasdaq“ vertybinių popierių biržos sąrašą, kuri valdo keletą golfo aikštynų Floridoje. Toks susijungimas leidžia privačiai įmonei greitai tapti akcine bendrove, kurios akcijomis viešai prekiaujama biržoje, perimant įmonę, kurios akcijomis jau yra viešai prekiaujama biržoje Tai leidžia sutrumpinti dokumentų pateikimo procesą ir išvengti įvairių įprastinio pirminio viešo akcijų platinimo reikalavimų.
Izraelis teigia per pastarąjį mėnesį Libane smogęs 3,5 tūkst. taikinių
Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė per mėnesį kovų su sukarinta grupuote „Hezbollah“ smogusi daugiau nei 3,5 tūkst. taikinių visoje Libano teritorijoje. Susirūpinimą dėl Izraelio planų Libane bendrame laiške išsakė daugelio Europos užsienio reikalų ministrai, raginę abi puses nutraukti susirėmimus.
Į karą Artimuosiuose Rytuose Libanas buvo įtrauktas po to, kai Teherano remiama „Hezbollah“ kovo 2 d. paleido raketas į Izraelio teritoriją, keršydama už Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.
Izraelis atsakė plataus masto smūgiais visame Libane ir sausumos puolimu pietinėje šalies dalyje.
Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė per pastarąjį mėnesį Libane nukovusi apie 1 tūkst. kovotojų, smūgiuodama į, jos teigimu, „teroristų infrastruktūrą, ginklų saugyklas, paleidimo pozicijas bei vadovavimo ir kontrolės štabus“, priklausančius grupuotei „Hezbollah“.
Libano sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad nuo karo pradžios žuvo 1 345 žmonės, dar 4 040 buvo sužeista, tarp jų – 1 129 vyrai, 91 moteris ir 125 vaikai.
Ministerija nurodė, kad į aukų skaičių įtraukti ir 53 sveikatos priežiūros darbuotojai.
Grupuotė „Hezbollah“ apie savo nuostolius iki šiol nėra paskelbusi.
Ketvirtadienį Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas įspėjo, kad „Hezbollah“ vadovas Naimas Qassemas sumokės „itin didelę kainą“ už suintensyvėjančius išpuolius per šiuo metu vykstančias žydų šventes.
„Teroristinė organizacija „Hezbollah“, kuriai dabar vadovaujate, ir jos rėmėjai Libane patirs visas ir sunkias pasekmes“, – kalbėjo I. Katzas.
Jo įspėjimas paskelbtas po „Hezbollah“ pareiškimų apie surengtą virtinę raketų atakų prieš šiaurės Izraelį vėlyvą trečiadienį ir anksti ketvirtadienį, kai Izraelio žydai pradėjo švęsti Pesachą.
I. Katzas taip pat pakartojo, kad Izraelio pajėgos „išvalys „Hezbollah“ ir jos rėmėjus iš pietinio Libano, išlaikys Izraelio saugumo kontrolę visoje teritorijoje iki Litani upės ir sunaikins „Hezbollah“ karinius pajėgumus visame Libane“.
Kaip skelbta anksčiau, Libano gynybos ministras Michelis Menassa pasmerkė, pasak jo, Izraelio „naujos okupacijos“ planus, o Kanados ministras pirmininkas Markas Carney Izraelio pajėgų dislokavimą Libano Pietuose vadino „neteisėta invazija“.
Europos šalių ministrai reiškia susirūpinimą
Ketvirtadienį naujienų agentūros AFP cituotame bendrame kreipimesi užsienio reikalų ministrai išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie Izraelio planus išlaikyti kontrolę kai kuriose Pietų Libano dalyse net ir pasibaigus konfliktui.
„Raginame Izraelį visapusiškai gerbti Libano suverenumą ir teritorinį vientisumą bei kreipiamės į visas šalis – tiek „Hezbollah“, tiek Izraelį – nutraukti karinius veiksmus“, – teigiama pareiškime.
Pasirašiusieji taip pat pasmerkė smūgius civiliams kaip „nepateisinamus ir nepriimtinus“, atskirai atkreipdami dėmesį į atakas prieš medicinos personalą, humanitarinės pagalbos darbuotojus ir žurnalistus.
Ministrai taip pat paragino Izraelį pradėti derybas su Libano vyriausybe, pabrėždami, kad jos pastangos įgyvendinti reformas turėtų būti „palaikomos, o ne silpninamos“.
Pasak naujienų agentūros ANSA, laišką pasirašė Lenkijos, Ispanijos, Austrijos, Belgijos, Kroatijos, Kipro, Estijos, Suomijos, Islandijos, Italijos, Airijos, Latvijos, Liuksemburgo, Moldovos, Norvegijos, San Marino, Slovėnijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai.
JT Saugumo Taryba atidėjo balsavimą dėl leidimo panaudoti pajėgas Hormuzo sąsiaurio apsaugai
JT Saugumo Taryba atidėjo penktadienį numatytą balsavimą dėl leidimo panaudoti „gynybinę“ jėgą siekiant apsaugoti laivybą Hormuzo sąsiauryje nuo Irano atakų, sakoma oficialioje programoje.
15 narių turinti institucija penktadienio rytą turėjo balsuoti dėl Bahreino pateikto rezoliucijos projekto, tačiau ketvirtadienio vakarą dienotvarkė pasikeitė.
Pasak diplomatinių šaltinių, priežastis buvo ta, kad Jungtinės Tautos Didįjį penktadienį švenčia kaip valstybinę šventę, nors šis faktas buvo žinomas, kai apie balsavimą buvo paskelbta pirmą kartą.
Nauja balsavimo dėl projekto data kol kas nenurodoma.
Iranas, keršydamas už JAV ir Izraelio smūgius, sukėlusius mėnesį trunkantį Artimųjų Rytų karą, užblokavo svarbiausią laivybos kelią, sukeldamas grėsmę degalų tiekimui ir bendrai pasaulio ekonomikai.
„Negalime susitaikyti su ekonominiu terorizmu, darančiu poveikį mūsų regionui ir pasauliui, visas pasaulis kenčia dėl šių įvykių“, –- šią savaitę pareiškė Bahreino ambasadorius JT Jamalis Alrowaiei.
Jis sakė, kad tekstas, kuris buvo kelis kartus taisytas ir kurį remia Jungtinės Valstijos, „parengtas kritiniu momentu“.
Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino šalis, kenčiančias dėl degalų trūkumo, „eiti pasiimti savo naftos“ Hormuzo sąsiauryje ir pridūrė, kad JAV pajėgos joms nepadės.
Šeštajame ir galutiniame projekte, su kuriuo susipažino agentūra AFP, valstybėms narėms suteikiama teisė – vienašališkai arba „savanoriškų daugianacionalinių karinio jūrų laivyno partnerysčių“ pagrindu – naudoti „visas būtinas ir aplinkybes atitinkančias gynybines priemones“.
Jis taikytinas sąsiauriui ir gretutiniams vandenims, siekiant „užtikrinti tranzitinį judėjimą ir atgrasyti nuo bandymų uždaryti, trukdyti ar kitaip kištis į tarptautinę laivybą per Hormuzo sąsiaurį“.
Priemonė galios ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Rezoliucijos projektas buvo suformuotas siekiant sutelkti kelias skeptiškai nusiteikusias šalis, įskaitant Rusiją, Kiniją ir Prancūziją.
Pataisytoje formuluotėje nebėra aiškios nuorodos į JT Chartijos 7 skyrių, pagal kurį Saugumo Taryba gali leisti naudoti ginkluotą jėgą taikai atkurti.
Naujausioje versijoje, dėl kurios buvo numatyta balsuoti penktadienį 11.00 val. (18.00 val. Lietuvos laiku) prieš atidedant balsavimą, taip pat pabrėžiamas gynybinis bet kokios intervencijos pobūdis – nuostata, kuri, atrodo, sumažino Prancūzijos nerimą.
Įprastinėmis sąlygomis per Hormuzo sąsiaurį gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD).
Beveik visiškas sąsiaurio uždarymas turi įtakos svarbių prekių, įskaitant naftą, SGD ir trąšas, tiekimui visame pasaulyje ir dėl to smarkiai kyla energijos kainos.
Saugumo Tarybos mandatai, suteikiantys įgaliojimus valstybėms narėms panaudoti jėgą, yra gana reti.
Persijos įlankos karo metu 1990 m. balsavimu buvo leista JAV vadovaujamai koalicijai įsikišti Irake, o 2011 m. panašiu balsavimu buvo pritarta NATO intervencijai į Libiją.
Bepiločiai orlaiviai Kuveite smogė į svarbią naftos perdirbimo gamyklą
Penktadienio rytą bepiločiai orlaiviai Kuveite smogė į „Mina Al-Ahmadi“ naftos perdirbimo gamyklą.
Tinkle „X“ paskelbtame valstybinės įmonės „Kuwait Petroleum Company“ (KPC) pranešime sakoma, kad po „piktavališkos bepiločių orlaivių atakos“ kilo gaisrai „keliuose veiklos padaliniuose“. Avarinės tarnybos atvyko į įvykio vietą, kad užgesintų liepsnas. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.
KPC paskelbė apie šios naftos perdirbimo gamyklos, kurios veikla prieš dvi savaites po atakų buvo laikinai sustabdyta, uždarymą. Šis objektas yra viena svarbiausių naftos perdirbimo gamyklų šalyje ir visame Persijos įlankos regione.
Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną pradžios, Teheranas ir toliau raketomis ir bepiločiais orlaiviais atakuoja kaimynines Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių bazių.
Po drono atakos Kuveite užsidegė naftos perdirbimo gamyklos įrenginiai
Kuveito valstybinė žiniasklaida pranešė, kad penktadienį po drono atakos nacionalinei naftos bendrovei priklausančioje naftos perdirbimo gamykloje užsidegė keli jos įrenginiai.
„Kuveito naftos korporacija (KPC) informavo KUNA, kad anksti rytą į Minos al Ahmadi naftos perdirbimo gamyklą buvo nusitaikyta per drono ataką, dėl kurios keliuose veikiančiuose įrenginiuose kilo gaisrai“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra KUNA.
Pranešime priduriama, kad gelbėtojų komandos stengiasi suvaldyti gaisrus.
Susitarė daugiau nei 40 šalių: jei Hormuzo sąsiauris nebus atidarytas, štai kas laukia Irano
JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper pirmininkavo virtualiam viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 šalių ir kuris buvo skirtas Hormuzo sąsiauriui, rašo „Sky News“.
Susitikimo pirmininkė teigė, kad buvo aiškus siekis užtikrinti laivybos laisvę ir vėl atidaryti šį vandens kelią.
„Iranas bando laikyti pasaulio ekonomiką įkaite Hormuzo sąsiauryje“, – sakoma pareiškime.
„Tai neturi pavykti. Todėl partneriai šiandien paragino nedelsiant ir be jokių sąlygų atidaryti sąsiaurį bei gerbti pagrindinius laivybos laisvės ir jūrų teisės principus.“
Susitikimo metu šalys susitarė dėl galimų bendrų veiksmų krypčių: didinti tarptautinį diplomatinį spaudimą, įskaitant veiksmus per JT, siekiant pasiųsti aiškius ir suderintus signalus Iranui; svarstyti koordinuotas ekonomines ir politines priemones, tokias kaip sankcijos, jei sąsiauris liks uždarytas; bendradarbiauti su Tarptautine jūrų organizacija, siekiant užtikrinti tūkstančių sąsiauryje įstrigusių laivų ir jūrininkų išlaisvinimą bei atnaujinti laivybą; kurti bendras priemones, stiprinančias rinkos ir operacinį pasitikėjimą.
Izraelio kariuomenė skelbia reaguojanti į iš Irano paleistas raketas
Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad buvo aktyvuota jos oro gynyba siekiant numušti iš Irano paleistas raketas.
Teheranas tęsia atsakomąją ugnį į šalį.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.
Kariuomenė išplatintame pranešime nurodė, kad „fiksavo iš Irano į Izraelio Valstybės teritoriją paleistas raketas“.
Ji pridūrė, kad „gynybinės sistemos veikia siekiant perimti grėsmę“.
Izraelio „Magen David Adom“ greitosios pagalbos tarnyba pranešė, kad neperimta raketa pataikė į centrinį Izraelį, žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadinti namai, keliai ir keli automobiliai.
Izraelio karinio radijo teigimu, Tel Avive esančią traukinių stotį apgadino šrapnelis, tačiau nenurodoma, iš kur jis buvo paleistas.
Irano revoliucinė gvardija ankstyvą penktadienį transliuotojo IRIB paskelbtame pareiškime nurodė, kad ilgojo nuotolio raketomis taikėsi į Tel Avivo ir uostamiesčio Eilato rajonus.
Trumpui – kritinis momentas: Pentagonas nebeturi aiškių taikinių Irane
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė dar tris savaites bombarduoti Iraną, tačiau kariuomenė jau yra išnaudojusi strateginius taikinius. Dabar JAV lyderis susiduria su kritiniu sprendimu: arba žeminantis atsitraukimas, arba sausumos operacija, teigiama analitiniame „Politico“ straipsnyje.
Trumpas siunčia grėsmingą žinutę Iranui: „Tai turi būti padaryta greitai“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ paskelbė, kad JAV kariuomenė „dar net nepradėjo naikinti to, kas liko Irane“.
JAV prezidentas tuomet pagrasino sunaikinti daugiau tiltų, po vakarykščio smūgio į B1 tiltą, jungiantį Teheraną su Karadžu, prieš pereidamas prie Irano elektros tiekimo infrastruktūros.
D. Trumpas baigė teigdamas, kad „naujosios režimo vadovybė žino, ką reikia padaryti – ir tai turi būti padaryta GREITAI!“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Sudužo dar vienas JAV lėktuvas
Penktadienį Persijos įlankos regione sudužo antrasis JAV karinių oro pajėgų kovinis lėktuvas, skelbia „New York Times“.
Anot leidinio, vienintelis pilotas buvo sėkmingai išgelbėtas.
Apie tai leidiniui kalbėjo du JAV pareigūnai.
„Pasak pareigūnų, puolamasis lėktuvas „A-10 Warthog“ sudužo netoli Hormūzo sąsiaurio maždaug tuo pačiu metu, kai virš Irano buvo numuštas JAV karinių oro pajėgų lėktuvas F-15E.
Per tą incidentą buvo išgelbėtas vienas įgulos narys, o paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdytojai ieško antrojo lakūno. Pareigūnai pateikė nedaug informacijos apie A-10 katastrofą, įskaitant tai, kaip ir kur ji įvyko“, – teigiama tekste.