Iranas sako, kad jo sodrintas uranas „nebus perkeltas“
Irano užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad šalies sodrinto urano atsargos „niekur“ nebus perkeltos, paneigdama ankstesnį JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Islamo Respublika sutiko jas perduoti.
„Irano sodrintas uranas niekur nebus perkeltas“, – valstybinei televizijai sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ anksčiau penktadienį parašė, kad „JAV gaus visas Branduolines „Dulkes“, sukurtas mūsų puikiųjų bombonešių B2“, turėdamas omenyje branduolines medžiagas, palaidotas per Jungtinių Valstijų pernykščius smūgius.
Vokietijos kancleris: pageidautina, kad JAV dalyvautų galimoje misijoje Hormuzo sąsiauryje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, jog būtų „pageidautina“, kad JAV dalyvautų bet kokioje misijoje, kuri galėtų būti surengta siekiant užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.
Po susitikimo Paryžiuje per bendrą spaudos konferenciją su Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Italijos lyderiais kalbėjęs F. Merzas sakė, kad Vokietija „dalyvaus vykstančiose tolesnėse karinio planavimo diskusijose, o taip pat, jei įmanoma, palankiai vertintume Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimą“.
„Sparčiai kylančios energijos kainos turi kuo greičiau vėl nukristi, o šis karas neturi tapti transatlantiniu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis“, – sakė Vokietijos kancleris.
Jis pridūrė, kad Vokietijos indėlis į tarptautinę misiją Hormuzo sąsiauryje „gali, pasibaigus karo veiksmams, apimti Bundesvero dislokavimą“.
Tačiau jis pabrėžė, kad prieš Berlynui prisijungiant prie misijos būtinas „patikimas teisinis pagrindas, pavyzdžiui, Saugumo Tarybos rezoliucijos forma“.
Vokietijos pajėgos galiausiai galėtų padėti „šalinant minas ir vykdant jūrinę žvalgybą“, pridūrė F. Merzas.
Irano valstybinė televizija: karo laivams „tebėra draudžiama“ plaukti per Hormuzo sąsiaurį
Iranui paskelbus, kad Hormuzo sąsiauris bus vėl atidarytas komercinei laivybai, vienas karinis pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Islamo Respublika neleis kariniams laivams plaukti šiuo svarbiu vandens keliu.
„Karinių laivų tranzitas per Hormuzo sąsiaurį tebėra draudžiamas“, – valstybinei televizijai sakė aukšto rango karinis pareigūnas.
Jis pridūrė, kad civiliniai laivai šiuo vandens keliu turės plaukti tik nustatytais maršrutais ir gavę Irano revoliucinės gvardijos laivyno leidimą.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi anksčiau penktadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus ir pasaulinei naftos prekybai itin reikšmingas Hormuzo sąsiauris išliks „visiškai atviras“, kol tęsis karą Artimuosiuose Rytuose sustabdžiusios paliaubos.
„Visų komercinių laivų plaukimas per Hormuzo sąsiaurį skelbiamas visiškai atviru likusiam paliaubų laikotarpiui“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Araghchi.
Neaišku, ar jis turėjo galvoje 10 dienų paliaubas, dėl kurių susitarė Libanas ir Izraelis ir kurios įsigaliojo vidurnaktį, ar ankstesnes dviejų savaičių paliaubas tarp Irano ir JAV, prasidėjusias balandžio 8-ąją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vėliau penktadienį pasveikino Irano pareiškimą, kad svarbus Hormuzo sąsiauris paliaubų laikotarpiu bus atvertas laivybai.
„AČIŪ!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.
Benjaminas Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ dėl „Hezbollah“
Izraelis dar nėra baigęs kovos su „Hezbollah“, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai įsigaliojo dešimties dienų paliaubos, pažadėjo tęsti pastangas „likviduoti“ šią Libano kovotojų grupuotę.
„Šiandieninė „Hezbollah“ yra tik savo buvusiojo „aš“ šešėlis, palyginti su Nasrallah klestėjimo laikais“, – sakė jis, turėdamas omenyje grupuotės lyderį, kurį Izraelis nukovė 2024 metais.
„Tačiau mes dar nebaigėme darbo. Yra dalykų, kuriuos planuojame padaryti, kad pašalintume likusias raketų ir dronų grėsmes“, – sakė B. Netanyahu.
Kitas Izraelio tikslas – „Hezbollah“ likvidavimas – nebus „pasiektas pernakt“, pažymėjo jis ir įspėjo, kad tam reikės „nuolatinių pastangų, kantrybės ir atkaklumo, taip pat sumanių diplomatinių manevrų“.
B. Netanyahu sakė, kad per Izraelio operaciją buvo „pašalintos“ dvi grėsmės iš Libano.
„Artima grėsmė, susijusi su tūkstančių teroristų įsiskverbimu ir prieštankiniais šūviais į mūsų bendruomenes, ir tolima (...) 150 tūkst. sviedinių ir raketų, skirtų Izraelio miestams sunaikinti, grėsmė“, – sakė jis.
Dešimties dienų paliaubų susitarimas tarp Libano ir Izraelio įsigaliojo penktadienį, JAV prezidentui siekiant suorganizuoti pirmąjį istorijoje tiesioginį abiejų šalių lyderių susitikimą.
Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 dieną užpuolė Iraną, o Libanas buvo įtrauktas, kai kovotojų grupuotė „Hezbollah“ kovo 2 dieną paleido raketų į Izraelį.
Nuo to laiko per Izraelio smūgius Libane žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o daugiau nei 1 mln. buvo priversti palikti savo namus, Izraelio sausumos pajėgoms įsiveržus į šalies pietus.
Donaldas Trumpas: JAV uždraudė Izraeliui bombarduoti Libaną
Jungtinės Valstijos uždraudė Izraeliui bombarduoti Libaną po paliaubų susitarimo, penktadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir pridūrė, kad Vašingtonas bendradarbiaus su Libanu, siekdamas susidoroti su kovotojų grupuote „Hezbollah“.
„Izraelis daugiau nebombarduos Libano. JAV jiems tai DRAUDŽIA. Gana!!!“ – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ praėjus dienai po to, kai paskelbė apie dešimties dienų paliaubas.
Dešimties dienų paliaubų susitarimas tarp Libano ir Izraelio įsigaliojo penktadienį, JAV prezidentui siekiant suorganizuoti pirmąjį istorijoje tiesioginį abiejų šalių lyderių susitikimą.
Paliaubos, kurios, anot D. Trumpo, turėjo prasidėti vidurnaktį vietos (23 val. Lietuvos) laiku Libane ir Izraelyje, paskelbtos Vašingtonui stiprinant pastangas pasiekti susitarimą dėl karo su Iranu užbaigimo, o Teheranas reikalauja, kad paliaubos Libane būtų bet kokio susitarimo dalis.
Tuo metu Libano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad penktadienį per Izraelio smūgį motociklui šalies pietuose žuvo vienas žmogus, nors Izraelio ir „Hezbollah“ kare prasidėjo dešimties dienų paliaubos.
„Kunino mieste Bint Džbeilio rajone žuvo motociklininkas, kai jam smogė priešo dronas“, – pranešė Libano valstybinė naujienų agentūra.
Pagal paliaubų sąlygas, Izraelis pasilieka teisę toliau smogti Irano remiamai kovotojų grupuotei „Hezbollah“, kad galėtų užkirsti kelią „planuojamiems, artėjantiems ar vykstantiems išpuoliams“.
Izraelis taip pat pareiškė, kad išlaikys 10 kilometrų saugumo zoną palei sieną Pietų Libane.
Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 dieną užpuolė Iraną, o Libanas buvo įtrauktas, kai kovotojų grupuotė „Hezbollah“ kovo 2 dieną paleido raketų į Izraelį.
Nuo to laiko per Izraelio smūgius Libane žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o daugiau nei 1 mln. buvo priversti palikti savo namus, Izraelio sausumos pajėgoms įsiveržus į šalies pietus.
Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“
Izraelis dar nebaigė reikalų su „Hezbollah“, penktadienį, praėjus vos kelioms valandoms po 10 dienų paliaubų įsigaliojimo, pareiškė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir pažadėjo tęsti šios Libano grupuotės „išardymą“.
Nepaisant to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį savo ruožtu pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos „uždraudė“ Izraeliui bombarduoti Libaną po paliaubų susitarimo sudarymo.
„Šios dienos „Hezbollah“ yra savo buvusio pavidalo šešėlis, lyginant su (Hassano) Nasrallah klestėjimo laikais“, – sakė B. Netanyahu, kalbėdamas apie grupuotės vadeivą, kurį Izraelis nukovė 2024 m.
„Tačiau dar nebaigėme darbo. Yra dalykų, kuriuos planuojame padaryti, kad pašalintume likusią raketų ir bepiločių orlaivių keliamą grėsmę“, – teigė Izraelio premjeras.
Kitas Izraelio tikslas – „Hezbollah“ išardymas“ – nebus „pasiektas per naktį“, nurodė jis ir perspėjo, kad tam reikės „nuolatinių pastangų, kantrybės ir atkaklumo, taip pat sumanių diplomatinių manevrų“.
B. Netanyahu sakė, kad Izraelio operacijos metu Libane buvo „pašalintos“ dvi grėsmės.
„Artima grėsmė, susijusi su tūkstančių teroristų įsiskverbimu ir prieštankine ugnimi, nukreipta į mūsų bendruomenes, bei tolima grėsmė (…) 150 tūkst. raketų Izraelio miestams naikinti“, – dėstė jis.
Vis dėlto JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį savo ruožtu pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „uždraudė“ Izraeliui bombarduoti Libaną po paliaubų susitarimo sudarymo, ir pridūrė, jog Vašingtonas bendradarbiaus su Libanu, siekiant „susitvarkyti su“ „Hezbollah“.
„Izraelis daugiau nebombarduos Libano. JAV jiems tai draudžia. Gana yra gana!!!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė jis, tokią pastabą išsakydamas praėjus dienai po to, kai paskelbė apie 10 dienų paliaubas.
Londono draudikai siūlo 1 mlrd. JAV dolerių draudimą Hormuzo sąsiauriu plaukiantiems laivams
Londono laivų draudikai susitarė suteikti 1 mlrd. JAV dolerių vertės papildomą draudimą laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį, kurį paralyžiavo karas Artimuosiuose Rytuose, teigiama penktadienį AFP gautame pranešime.
Draudimo bendrovė „Beazley“ teigė, kad vadovaus „laivybos karo konsorciumui“, kuris teiks papildomą draudimą per pirmaujančią draudimo rinką „Lloyd's“.
„Konsorciumo tikslas yra paremti laivybos sektorių suteikiant papildomų karo laikų draudimo galimybių tuo metu, kai jis susiduria su sudėtinga ir kintančia situacija Hormuzo sąsiauryje ir jo apylinkėse, – teigiama pranešime. – Draudimas bus siūlomas laivams ir jų kroviniams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį. Draudimo apimtys atitiks „Beazley“ norą rizikuoti ir visus pasaulinius sankcijų reikalavimus.“
Šis susitarimas padės „išlaikyti pasaulinės prekybos srautus“, pareiškime teigė „Beazley“ generalinis direktorius Adrianas Coxas.
Karas Artimuosiuose Rytuose padidino draudimo įmokas, kurios yra pasaulinės krovinių vežimo pramonės pagrindas.
Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Irano pajėgos uždarė sąsiaurį beveik visiems laivams. Pasak Jungtinės Karalystės jūrinės prekybos operacijų centro, apie 30 laivų pranešė, kad buvo apgadinti arba tapo taikiniu šioje teritorijoje. Šiuo metu laivų kapitonai vengia šio maršruto siekdami apsaugoti savo įgulas, o ne dėl to, kad draudimo nebuvo galima gauti.
„Laivų eismo sumažėjimą lemia saugumo sumetimai, o ne draudimo prieinamumas“, – teigiama laivų draudimo organizacijos „Lloyd's Market Association“ ataskaitoje.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas kovo pabaigoje pareiškė, kad netrukus pradės veikti JAV laivybos draudimo iniciatyva, skirta skatinti laivybą Hormuzo sąsiauryje.
D. Trumpas: mes padedame Iranui Hormuzo sąsiauryje
Iranas, padedamas JAV, išminuoja Hormuzo sąsiaurį, penktadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) po to, kai Teheranas pranešė, kad šis svarbus jūrų koridorius vėl atidarytas.
„Iranas, padedamas JAV, pašalino arba šiuo metu šalina visas jūrines minas!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) kiek anksčiau penktadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus ir pasaulinei naftos prekybai itin reikšmingas Hormuzo sąsiauris išliks „visiškai atviras“, kol tęsis karą Artimuosiuose Rytuose sustabdžiusios paliaubos.
„Visų komercinių laivų plaukimas per Hormuzo sąsiaurį skelbiamas visiškai atviru likusiam paliaubų laikotarpiui“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Araghchi.
Neaišku, ar jis turėjo galvoje 10 dienų paliaubas, dėl kurių susitarė Libanas ir Izraelis ir kurios įsigaliojo vidurnaktį, ar ankstesnes dviejų savaičių paliaubas tarp Irano ir JAV, prasidėjusias balandžio 8-ąją.
D. Trumpas pasveikino Irano pareiškimą, kad svarbus Hormuzo sąsiauris paliaubų laikotarpiu bus atvertas laivybai.
„AČIŪ!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.
Prancūzija ir JK vadovaus daugiašalei Hormuzo misijai, kai tik leis sąlygos
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė vadovaus daugiašalei misijai, kad garantuotų laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, „kai tik leis sąlygos“, penktadienį pareiškė JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pirmininkavęs susitikimui šiuo klausimu.
„Tai bus griežtai taiki ir gynybinė misija, kuria siekiama nuraminti komercinę laivybą ir paremti išminavimą“, – sakė K. Starmeris ir pridūrė, kad „daugiau nei dešimt šalių jau pasiūlė prisidėti“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad būtų pageidautina, jog JAV dalyvautų bet kokioje galimoje misijoje, kuria siekiama užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.
Po susitikimo Paryžiuje kalbėdamas kartu su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos lyderiais, F. Merzas teigė, kad Vokietija „dalyvaus tolau vykstančiose karinio planavimo diskusijose ir palankiai vertintų, jei tai įmanoma, Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimą“.
G. Nausėda: esame pasirengę prisidėti prie saugumo užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje
Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio užtikrinimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip skelbia Prezidentūra, šalies vadovas penktadienį dalyvavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio inicijuotame nuotoliniame šalių vadovų susitikime dėl Hormuzo sąsiaurio saugumo iniciatyvos.
Šalių lyderiai aptarė saugumo padėtį sąsiauryje, laivybos laisvės užtikrinimo klausimus, tarptautinės bendruomenės veiksmų koordinavimą, ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria laivybos sektorius, ir pagalbą įstrigusiems laivams bei jų įguloms.
„Iraną laikome grėsme saugumui ir stabilumui, kaip Rusiją ir Baltarusiją. Tikiu, kad visos koalicijos šalys sutinka, kad Irano branduoliniai pajėgumai kelia grėsmę transatlantiniam saugumui. Taip pat Irano režimas prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą. Todėl turime būti pasirengę nedelsdami svarstyti galimybes, kaip remti Jungtines Valstijas, prisidedant prie Hormūzo sąsiaurio stabilumo užtikrinimo“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Jis pasveikino Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės proaktyvius veiksmus, siekiant stiprinti regiono saugumą bei akcentavo būtinybę stiprinti sinchronizuotą atsaką su bendramintėmis valstybėmis ir svarbą palaikyti glaudų koordinavimą su JAV.
Skelbiama, jog susitikime aptartas galimas daugiašalės misijos formavimas, siekiant užtikrinti saugią laivybą strateginiame regione.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti įvairias paramos formas ir atkreipė dėmesį į būtinybę išlaikyti glaudų transatlantinį bendradarbiavimą ir dialogą su JAV, siekiant bendro ir koordinuoto atsako į saugumo iššūkius Artimuosiuose Rytuose.
Susitikimas organizuotas tęsiant tarptautinės bendruomenės pastangas reaguoti į krizę Hormuzo sąsiauryje.
Anot Prezidentūros, kovo 19 dienos Jungtinės Karalystės inicijuotą bendrą pareiškimą, smerkiantį atakas prieš neginkluotą komercinę laivybą ir raginantį užtikrinti saugų praėjimą sąsiauriu, jau parėmė apie 40 valstybių, tarp jų ir Lietuva.
Susitikime dalyvavo lyderiai iš maždaug 40 šalių, tarp kurių – ir Artimųjų Rytų valstybių vadovai. Skelbta, jog kariniame konflikte tiesiogiai dalyvaujantys JAV, Izraelis ir Iranas į derybas nebuvo pakviesti.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį Artimųjų Rytų reagavimo komitetas surengė pirmąjį posėdį, kuriame aptarė padėtį Hormuzo sąsiauryje – laivybos kelyje, gyvybiškai svarbiame pasauliniam naftos ir dujų tiekimui.
Iranas Hormuzo pradėjo blokuoti nuo karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios. Grasindamas ir rengdamas išpuolius prieš tanklaivius bei krovinius gabenančius laivus, jis apribojo šį svarbų pasaulinės energetikos prekybos tašką, dėl to išaugo naftos kainos.
Žinia apie Hormuzo sąsiaurio atidarymą naftą atpigino 11 proc.
Penktadienį naftos kainos smarkiai nukrito po to, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad svarbus Hormuzo sąsiauris yra „visiškai atviras“ komerciniams tanklaiviams ir krovininiams laivams, kol galioja JAV ir Irano paliaubos.
Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina nukrito 10 procentais iki 89,11 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta atpigo 11 procentais iki 84,11 JAV dolerio už barelį.
Reaguodamas į žinią apie Hormuzo sąsiaurio atidarymą pakiliomis nuotaikomis prekybą pradėjo ir Volstritas. Praėjus maždaug dešimčiai minučių nuo prekybos pradžios, S&P 500 indeksas pakilo 0,8 proc. iki 7098,05 punkto.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris dabar yra visiškai atviras komerciniams laivams.
Taip pat skelbiama, kad Libane, rodos, laikomasi dešimties dienų paliaubų. Šios paliaubos suteikė pertrauką kovose tarp Izraelio ir karinės grupuotės „Hezbollah“ ir galėtų pašalinti vieną iš pagrindinių kliūčių susitarimui tarp Irano, Jungtinių Valstijų ir Izraelio, kuriuo siekiama užbaigti kelias savaites trunkantį karą.
Visgi lieka neaišku, ar karinė grupuotė pripažins susitarimą derybose, dėl kurio ji nedalyvavo ir pagal kurį Izraelio kariai toliau okupuos dalį Pietų Libano.
Socialiniame tinkle paskelbtame įraše D. Trumpas teigė, kad Iranas paskelbė, jog sąsiauris „yra visiškai atidarytas ir paruoštas laivybai“.
Keletą minučių anksčiau Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad, laikantis paliaubų Libane, Hormuzo sąsiauris yra „visiškai atviras“ visų komercinių laivų eismui. Jis teigė, kad sąsiauris liks atviras per likusį paliaubų laikotarpį.
Donaldas Trumpas: JAV blokada Iranui galios iki taikos susitarimo
JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada bus tęsiama iki taikos susitarimo su Teheranu sudarymo, pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas, nors Iranas teigia, kad vėl atvėrė Hormuzo sąsiaurį.
„Karinio jūrų laivyno blokada Irano atžvilgiu liks galioti visa jėga ir veiksmingumu tol, kol mūsų sandoris su Iranu bus 100 proc. užbaigtas“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Jis pridūrė, kad „šis procesas turėtų vykti labai greitai“.
Ir JAV prezidentas, ir Irano užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris dabar yra visiškai atviras komerciniams laivams.
Netikėtas pareiškimas iš Irano – nedelsiant sureagavo ir Trumpas
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus ir pasaulinei naftos prekybai itin reikšmingas Hormuzo sąsiauris išliks „visiškai atviras“, kol tęsis karą Artimuosiuose Rytuose sustabdžiusios paliaubos.
„Visų komercinių laivų plaukimas per Hormuzo sąsiaurį skelbiamas visiškai atviru likusiam paliaubų laikotarpiui“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Araghchi.
Neaišku, ar jis turėjo galvoje 10 dienų paliaubas, dėl kurių susitarė Libanas ir Izraelis ir kurios įsigaliojo vidurnaktį, ar ankstesnes dviejų savaičių paliaubas tarp Irano ir JAV, prasidėjusias balandžio 8-ąją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasveikino Irano pareiškimą, kad svarbus Hormuzo sąsiauris paliaubų laikotarpiu bus atvertas laivybai.
„AČIŪ!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.
Izraelis: karinė operacija prieš „Hezbollah“ dar nėra baigta
Praėjus vos keletui valandų po to, kai Libane įsigaliojo 10 dienų truksiančios paliaubos, Izraelio gynybos ministras penktadienį pareiškė, kad operacija prieš karinę grupuotę „Hezbollah“ dar nėra baigta.
Jis taip pat įspėjo, kad jei mūšiai atsinaujintų, į karo nuniokotus šalies pietus grįžtantiems pabėgėliams tektų vėl evakuotis.
„Sausumos operacija Libane ir smūgiai grupuotei „Hezbollah“ davė daug naudos, tačiau ji dar nėra baigta“, – transliuotame pranešime teigė gynybos ministras Israelis Katzas.
Jis pridūrė, kad pietuose tebėra rajonų, iš kurių dar nebuvo išvaryti „Hezbollah“ kovotojai, o tai vienokiu ar kitokiu būdu turės būti padaryta.
„Teritorija tarp saugumo zonos ir Litanio upės linijos, kurią šiuo metu kontroliuojame, dar nėra išvalyta nuo teroristų ir ginklų“, – įspėjo I. Katzas.
„Tai teks įgyvendinti arba diplomatinėmis priemonėmis, arba tęsiant Izraelio gynybos pajėgų (IDF) operacijas, kai pasibaigs paliaubos.“
Vidurnaktį (21:00 val. Grinvičo laiku) įsigaliojus paliauboms, tūkstančiai iškeldintų Libano civilių ėmė trauktis į pietus, tikėdamiesi sugrįžti į savo namus.
Tačiau I. Katzas teigė, kad, kovoms vėl prasidėjus, jiems tektų vėl išvykti.
„Jei kovos tęsis, į saugią zoną sugrįžę gyventojai turės būti evakuoti, kad būtų galima užbaigti misiją“, – sakė jis.
Remiantis JAV Valstybės departamento paskelbta informacija apie paliaubų susitarimą, Izraelis pasilieka teisę toliau vykdyti operacijas prieš „Hezbollah“, siekdamas užkirsti kelią „planuojamiems, neišvengiamiems ar jau vykstantiems išpuoliams“.
Izraelis, kurio kariai okupuoja dalį pietų Libano, taip pat pareiškė, kad išlaikys 10 kilometrų saugumo zoną, kurią yra įkūręs palei sieną.
„Saugumo zonoje nebeliko kovotojų ir ginklų, joje nebeliko gyventojų, o toliau bus naikinama teroristų infrastruktūra, be kita ko fronto linijos kaimuose griaunant namus, kurie faktiškai tapo teroristų placdarmais“, – sakė I. Katzas.
Paliaubų susitarimo nuostatose taip pat numatyta, kad Libanas „su tarptautine parama... imsis reikšmingų priemonių, kad neleistų grupuotei „Hezbollah“ vykdyti jokių išpuolių prieš Izraelio taikinius.
„Kpler“: nepaisant JAV blokados, Irano naftą gabenantys tanklaiviai įveikė Hormuzo sąsiaurį
Trys naftos tanklaiviai, gabenantys iš viso 5 mln. barelių žalios naftos iš Irano, tapo pirmaisiais tokiu kroviniu pakrautais laivais, išplaukusiais iš Persijos įlankos per Hormuzo sąsiaurį nuo JAV blokados įsigaliojimo. Apie tai naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė laivų sekimo bendrovė „Kpler“.
Pasak jūrinės laivybos duomenų bendrovės, trečiadienį per šį strateginį sąsiaurį praplaukė tanklaiviai „Deep Sea“, „Sonia I“ ir „Diona“, išplaukę iš Irano Chargo salos, kur buvo pakrauti atitinkamai balandžio 2, 8 ir 9 d. Visiems trims tanklaiviams JAV yra įvedusios sankcijas.
Vašingtonas nuo pirmadienio įvedė Irano uostų blokadą, siekdamas užkirsti kelią Teheranui eksportuoti naftą.
Nuo balandžio 10 d., kai Hormuzo sąsiaurį praplaukė tanklaivis „Starla“ su Irano vėliava, iš Persijos įlankos per šį sąsiaurį nebuvo išplaukęs nė vienas Irano tanklaivis su naftos kroviniu.
Laivybos jūrose duomenų stebėjimo svetainės nepateikia naujausių AIS atsakiklių duomenų apie šiuos tris tanklaivius, nes jų atsakikliai yra išjungti.
Remiantis „Marine Traffic“ svetainės duomenimis, visi trys paskutinį kartą signalą perdavė maždaug prieš mėnesį Malakos sąsiauryje.
Tačiau laivų sekimo bendrovė „Kpler“ taip pat naudojo palydovinius vaizdus laivams stebėti ir patvirtino AFP, kad trečiadienį visi trys tanklaiviai perplaukė sąsiaurį.
Nors jų paskirties vietos nėra žinomos, šie tanklaiviai jau kelerius metus nuolat gabena krovinius į Singapūro regioną.
Remiantis „Global Fishing Watch“ ir „Kpler“ duomenimis, tame regione buvo užfiksuoti perkrovimai iš vienų tanklaivių į kitus, kurie po to plaukia į Kiniją.
Nafta keliauja į Kiniją
Kovo mėnesį kiekvieno iš šių trijų tanklaivių žalios naftos iš Irano kroviniai netoli Singapūro buvo perkrauti į kitus tanklaivius.
Tanklaivio „Deep Sea“ iš pradžių gabentas krovinys kovo 30 d. buvo pristatytas tanklaiviu „Utopia Quest“ į Jantajaus uostą šiaurės Kinijoje.
Tanklaivio „Deep Sea“ iš pradžių gabentas krovinys balandžio 10 d. buvo pristatytas tanklaiviu „Indigo Ray“ į naftos terminalą Dongjiakou uoste, taip pat įsikūrusį šiaurės Kinijoje.
O tanklaivio „Sonia I“ krovinys buvo perkrautas į tanklaivį „Adeline G“, kurio paskirties vieta nebuvo žinoma.
Remiantis AFP išanalizuotais „Kpler“ duomenimis, nuo kovo 1 d. Singapūro vandenyse buvo perkrauti bent 37-ių su Iranu susijusių naftos tanklaivių kroviniai arba iš viso mažiausiai 62,3 mln. barelių žalios naftos.
Per Hormuzo sąsiaurį iš Persijos įlankos šią savaitę taip pat išplaukė du Irano konteineriniai laivai, kuriems irgi taikomos sankcijos, tačiau netoli Pakistano sienos apsisuko, o paskutinį kartą buvo pastebėti netoli Irano Čabaharo uosto.
Sąsiaurį priešinga kryptimi taip pat praplaukė du krovininiai laivai, kuriems taikomos sankcijos. Jie paskutinį kartą buvo pastebėti netoli Irano Bandar Abaso uosto.
ELTA primena, kad JAV pajėgos pirmadienį 17 val. Lietuvos laiku pradėjo vykdyti Irano uostų blokadą. Tokių veiksmų buvo imtasi po to, kai ankstesnę dieną Pakistane vykusios taikos derybos baigėsi nepasiekus susitarimo.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine'as pažymėjo, kad ši „blokada taikoma visiems laivams, nepriklausomai nuo jų šalies, plaukiantiems į Irano uostus arba iš jų“.
Izraelis: į Pietų Libaną grįžtantys gyventojai turės pasitraukti, jei atsinaujins kovos
Izraelis penktadienį perspėjo, kad tūkstančiams perkeltų Libano civilių, kurie įsigaliojus 10 dienų paliauboms grįžta namo, gali vėl tekti evakuotis iš karo nuniokotos pietinės šalies dalies, jei kovos atsinaujintų.
„Jei kovos atsinaujins, tie gyventojai, kurie grįžta į saugumo zoną, turės būti evakuoti, kad būtų galima užbaigti misiją“, – sakė Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas).
Ministras perspėjo, kad kariuomenė dar nebaigė savo operacijų prieš Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“.
„Sausumos manevru Libane ir smūgiais „Hezbollah“ pasiekta daug laimėjimų, tačiau jie dar nėra galutiniai“, – pareiškė jis.
Libanas: per Izraelio smūgius prieš pat įsigaliojant paliauboms žuvo 13 žmonių
Per Izraelio smūgius pietiniame Libano pakrantės mieste Tyre prieš pat vidurnaktį įsigaliojant paliaubų susitarimui su „Hezbollah“ žuvo trylika žmonių, pranešė Libano valdžios atstovai.
Libano civilinė gynyba naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, kad buvo smogta į keturis pastatus miesto centre. Gyventojų pasidalintose nuotraukose matyti visiškai sunaikinti pastatai.
„Iki šiol ištraukėme 13-os žmonių palaikus ir manome, kad po griuvėsiais tebėra įstrigę daugiau nei 20 žmonių“, – sakė Tyro civilinės gynybos vadovas Musa Nasrallahas.
Taip pat pranešama apie daugiau nei 35 sužeistuosius, paieškos ir gelbėjimo operacijos tebevyksta.
M. Nasrallaho teigimu, miestui smogta likus kelioms minutėms iki Izraelio ir „Hezbollah“ paliaubų įsigaliojimo, tačiau netrukus po to vienam iš pastatų smogta dar kartą.
Apie smūgius likus kelioms minutėms iki paliaubų įsigaliojimo pranešė ir vietos gyventojai.
Izraelio kariuomenė situacijos iš karto nekomentavo.
ELTA primena, kad į karą Artimuosiuose Rytuose Libanas buvo įtrauktas po to, kai Teherano remiama „Hezbollah“ kovo 2 d. paleido raketas į Izraelio teritoriją, keršydama už Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.
Izraelis atsakė plataus masto smūgiais visame Libane ir sausumos puolimu pietinėje šalies dalyje.
Pietų Libane ir pietiniuose Beiruto priemiesčiuose po kelių savaičių karo sugriauti ištisi plotai. Daug kelių pietų kryptimi per karą buvo atakuoti Izraelio pajėgų ir sunaikinti. Libano kariuomenė ryte paskelbė, kad mėgina atidaryti svarbų tiltą pietų kryptimi.
Po daugiau kaip šešių karo savaičių vidurnaktį įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Dėl pastarojo konflikto savo namus buvo priversti palikti daugiau kaip milijonas žmonių.
Įsigaliojus paliauboms, libaniečiai grįžta į savo gimtąsias vietas
Įsigaliojus paliauboms tarp Izraelio ir „Hezbollah“, nuo penktadienio ryto tūkstančiai žmonių Libane grįžta į savo gimtąsias vietas. Keliuose, vedančiuose pietinės dalies link, anot liudininkų, susiformavo ilgos spūstys. Daugelis automobilių buvo prikimšti daiktų. Kai kurie keleiviai pro langus mojo „Hezbollah“ vėliavomis, kiti rankomis rodė pergalės ženklus.
„Esu labai laimingas, – sakė Mahmudas, grįžtantis į savo gimtąjį Nabatijos miestą. – Pasistatysiu palapinę ant savo namo griuvėsių ir vėl gyvensiu namuose. Kita sugrįžėlė agentūrai „dpa“ sakė: „Žinome, kad paliaubos tik dešimties dienų, tačiau turime grįžti ir pažiūrėti, kas likę iš mūsų namų“.
Pietų Libane ir pietiniuose Beiruto priemiesčiuose po kelių savaičių karo sugriauti ištisi plotai. Daug kelių pietų kryptimi per karą buvo atakuoti Izraelio pajėgų ir sunaikinti. Libano kariuomenė ryte paskelbė, kad mėgina atidaryti svarbų tiltą pietų kryptimi.
Po daugiau kaip šešių karo savaičių vidurnaktį įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Dėl pastarojo konflikto savo namus buvo priversti palikti daugiau kaip milijonas žmonių.
Izraelio kariuomenė netrukus po paliaubų įsigaliojimo paragino Libano gyventojus nevykti į pietus nuo Litani upės – maždaug 30 km nuo Izraelio sienos. Didelė dalis vidaus pabėgėlių yra iš šios teritorijos.
„Hezbollah“ pareiškė laikanti „pirštą ant gaiduko“, jei Izraelis pažeis paliaubas
Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ penktadienį pareiškė, kad laiko „pirštą ant gaiduko“ tam atvejui, jei Izraelis pažeistų naktį įsigaliojusias paliaubas.
Išplatintame pranešime Irano remiamas judėjimas nurodė, kad įvykdė „2 184 karines operacijas“ prieš Izraelį ir jo karius Libane.
Grupuotė pridūrė: „Kovotojai laikys pirštą ant gaiduko, nes saugosi priešo klastos.“
Dešimties dienų paliaubos, dėl kurių susitarė Izraelis ir Libanas, įsigaliojo vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku.
Trumpas pasirengęs nuolaidoms: „labai nori“, kad karas su Iranu baigtųsi
Pasak vieno aukšto rango Persijos įlankos regiono pareigūno, JAV prezidentas Donaldas Trumpas desperatiškai siekia, kad karas su Iranu baigtųsi.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Izraelio išpuolius pietų Libane pavadino „atskiru susirėmimu“ ir tvirtino, kad paliaubų susitarimas su Iranu neapima Beiruto.
Tai buvo vienas iš aiškių skirtumų tarp Teherano ir Vašingtono, kai praėjusį savaitgalį Islamabade vykusios derybos žlugo.
Dabar atrodo, kad D. Trumpas išvengė kliūties, nes derybas planuojama atnaujinti.
„Manau, kad jis priimtų daugiau kompromisų, nes labai nori, kad tai baigtųsi“, – sakė aukšto rango Persijos įlankos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad D. Trumpas „rimtai nusiteikęs deryboms“, tačiau iraniečiai „kol kas atsisako suteikti jam tai, ko reikia, kad galėtų išsaugoti reputaciją ir pasitraukti“.
Pagrindinis nesutarimų taškas tarp JAV ir Irano yra Teherano urano sodrinimo klausimas, nurodo „Politico“.
JAV nori, kad Iranas sustabdytų sodrinimą 20 metų.
Tuo tarpu Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta civiliniams tikslams.
Macronas: paliauboms tarp Libano ir Izraelio gali būti iškilusi grėsmė
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė esantis susirūpinęs, kad paliauboms tarp libaniečių grupuotės „Hezbollah“ ir Izraelio „jau dabar gali būti iškilusi grėsmė dėl tebesitęsiančių karinių operacijų“.
„Raginu užtikrinti civilių saugumą abiejose sienos tarp Libano ir Izraelio pusėse“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.
„Hezbollah“ privalo sudėti ginklus. Izraelis privalo gerbti Libano suverenitetą ir nutraukti karą“, – pridūrė jis.
Dešimties dienų paliaubos, dėl kurių susitarė Izraelis ir Libanas, įsigaliojo vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku.
Prancūzijos ministras: Hormuzo sąsiauris turi būti atidarytas, G7 pasirengęs švelninti karo pasekmes
Prancūzijos finansų ministras Roland'as Lescure'as ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Hormuzo sąsiauris turi būti atidarytas, „bet ne bet kokia kaina“, ir pridūrė, kad Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai yra pasirengę ekonominius padarinius.
G7 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai ketvirtadienį paskelbtame pareiškime pridūrė, kad „būtina skubiai riboti“ ilgalaikio konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį pasaulio ekonomikai.
„G7 nariai dar kartą patvirtino, kad būtina siekti ilgalaikės taikos“, – teigiama pareiškime, paskelbtame po trečiadienį Vašingtone vykusio grupės susitikimo.
Dėl vasario pabaigoje prasidėjusio JAV ir Izraelio karo su Iranu, dėl ko Teheranas praktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, smarkiai pakilo energijos kainos, nes taikos metu per šį sąsiaurį yra gabenamas maždaug penktadalis naftos ir dujų.
Šis konfliktas, kartu su parama Ukrainai ir bendradarbiavimu kritinių mineralų srityje, buvo pagrindinės temos, kurias G7 finansų lyderiai aptarė savo pirmame šių metų susitikime.
„Turime įsitikinti, kad suprantame, kur rizikos balansas linksta per artimiausias kelias savaites, – ketvirtadienį sakė R. Lescure'as – Po mėnesio vėl susitiksime Paryžiuje ir norime įsitikinti, kad stebime situaciją, vertiname poveikį. Jei reikės imtis veiksmų, kaip padarėme prieš kelias savaites išleisdami naftos atsargas, tai ir padarysime.“
Prancūzijos finansų ministras sakė, kad G7 šalių „bendras jausmas dėl karo buvo sunkus“. Tačiau kalbėdamas apie Hormuzo sąsiaurio blokadą jis pabrėžė: „Mums reikia, kad jis būtų atidarytas, bet ne bet kokia kaina. Nenoriu mokėti 1 dolerio, kad galėčiau praplaukti Hormuzo sąsiaurį. Mes nemokėsime už praplaukimą per sąsiaurį.“
„Mes vertiname tai, kad derybos, atrodo, vyksta, ir tikiuosi, kad jos duos rezultatų“, – sakė jis.
Prancūzijos centrinio banko vadovas de Galo ketvirtadienį pridūrė, kad centriniai bankai „be dvejonių“ imsis veiksmų siekdami sušvelninti karo ekonominį poveikį, tačiau pabrėžė, kad pareigūnai neskuba.
Be Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja G7, į šią grupę įeina Didžioji Britanija, Kanada, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos.
„Sutiko grąžinti branduolines dulkes“: Trumpas teigia, kad Iranas perduos prisodrinto urano atsargas
Iranas, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, sutiko perduoti savo prisodrinto urano atsargas – tai viena JAV sąlygų susitarimui su Teheranu.
„Jie sutiko mums grąžinti branduolines dulkes“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose Vašingtone, taip pavadindamas prisodrintą uraną, tačiau daugiau duomenų nepateikė. D. Trumpas pridūrė, kad abi šalys yra „labai arti“ taikos susitarimo.
„Yra labai geras šansas, kad pasieksime susitarimą“, – kalbėjo jis.
Vakarų valstybės daug metų kaltina Iraną siekiant turėti branduolinį ginklą. Teheranas tai neigia ir tikina, kad jo branduolinė programa skirta tik taikiems tikslams. D. Trumpas karą su Iranu, be kita ko, argumentavo tuo, kad Teheranas esą jau netrukus gali pasigaminti branduolinę bombą ir gali net užpulti JAV.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, Iranas yra vienintelė šalis, neturinti savo branduolinio ginklo ir iki 60 proc. sodrinanti uraną. Branduoliniams užtaisams pasigaminti reikalingas iki 90 proc. prisodrintas uranas, o elektros energijai atominėje elektrinėje gaminti užtenka iki 3,67 proc. TATENA informacija, Iranas turi 440 kg prisodrinto urano.
Iranas švelnina ryšio ribojimus
Pirmą kartą nuo karo pradžios Irane vėl galimi skambučiai iš užsienio. Ribotai atkurta ir prieiga prie interneto. Pasak žiniasklaidos, vyriausybė, „laipsniškai švelnindama ryšių ribojimus“, vėl leidžia tarptautinius skambučius į fiksuoto ryšio telefonus, tačiau skambučiai į mobiliuosius telefonus tebėra užblokuoti. Po beveik 50 dienų internete vėl galima naudotis ir „Google“ paslaugomis, tačiau jos kol kas neveikia stabiliai.
Irano vyriausybė netrukus po JAV ir Izraelio atakų vasario 28 d. praktiškai visiškai užblokavo prieigą prie pasaulinio interneto. Buvo leidžiama naudotis tik vadinamuoju nacionaliniu internetu, kuris leidžia pasiekti tik valstybės patvirtintus portalus. Nedidelė dalis karinio ir valdžios aparato tuo tarpu ir toliau naudojasi internetu neribotai. Ir Irano žiniasklaida skelbia savo žinias tinkluose „Telegram“ ir „X“, kurie iš tiesų yra blokuojami.
Oficialiai vyriausybė ryšio blokavimą aiškina saugumo priežastimis. Tačiau stebėtojai mano, kad autoritarinė islamo sistema pirmiausia nori užkirsti kelią tam, kad pranešimai, nuotraukos ir vaizdo medžiaga apie tikrąjį karo žalos mastą bei apie nuotaikas šalyje nebūtų platinami socialinėje žiniasklaidoje. Nuo praėjusios savaitės vidurio Irano kare galioja paliaubos.
Guterresas ragina Izraelį ir „Hezbollah“ lakytis paliaubų
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ragina Izraelį ir Libano „Hezbollah“ grupuotę neribotai laikytis paliaubų, apie kurias paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai Niujorke pranešė A. Guterreso atstovas Stéphane‘as Dujarricas. JT vadovas, anot jo, tikisi, jog šios paliaubos atvers kelią deryboms ir visiškam Saugumo Tarybos rezoliucijos 1701 įgyvendinimui, kad būtų pasiektas ilgalaikis konflikto sprendimas.
D. Trumpas ketvirtadienį po pokalbių su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir Libano prezidentu Josephu Aounu paskelbė apie 10 dienų paliaubas – „Hezbollah“ pokalbiuose nedalyvavo.
Libane penktadienio rytą daugybė žmonių šventė paliaubų pradžią.
JT rezoliuciją 1701 Saugumo Taryba priėmė 2006 m. rugpjūtį po Libano karo tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Ji, be kita ko, reikalauja visų ginkluotų grupuočių Libane nuginklavimo ir „Hezbollah“ atsitraukimo į šiaurę nuo Litani upės.
A. Guterresas tikisi, kad paliaubų susitarimas prisidės prie vykstančių pastangų pasiekti ilgalaikę ir visapusišką taiką regione, pabrėžė jo atstovas. D. Trumpas, jo paties teigimu, tikisi greito susitarimo Irano kare. Ir šiame konflikte šiuo metu galioja paliaubos, kurios kol kas numatytos iki trečiadienio.
JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo atakas prieš Iraną.
Trumpas: karas su Iranu – „nedidelis nukrypimas“
Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV karas su Iranu yra „nedidelis nukrypimas“ per jo antrąją kadenciją, nes naujausios apklausos rodo, kad šis karas yra nepopuliarus tarp amerikiečių.
Žiniasklaida: štai kiek laiko gali užtrukti taikos sudarymas tarp JAV ir Irano
Persijos įlankos arabų šalių ir Europos lyderiai mano, kad norint pasiekti taikos susitarimą tarp JAV ir Irano prireiks 6 mėnesių, o šalys turėtų pratęsti paliaubas šiam laikotarpiui, rašo „Bloomberg“.
Įsigaliojus paliauboms, Libano kariuomenė praneša apie jas pažeidusius Izraelio „agresijos aktus“
Libano kariuomenė pranešė apie Izraelio „agresijos aktus“, kurie, jos teigimu, pažeidė penktadienį vidurnaktį vietos laiku įsigaliojusias paliaubas.
Libano kariuomenė anksti penktadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime paragino pietinių teritorijų gyventojus būti atsargius „atsižvelgiant į ne vieną paliaubų susitarimo pažeidimą“, kuriuos sukėlė „keli Izraelio agresijos aktai“.
Dešimties dienų paliaubų susitarimas tarp Libano ir Izraelio įsigaliojo penktadienį, JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant suorganizuoti pirmąjį istorijoje tiesioginį abiejų šalių lyderių susitikimą.
Paliaubos, kurios, anot D. Trumpo, turėjo prasidėti vidurnaktį vietos (23 val. Lietuvos) laiku Libane ir Izraelyje, paskelbtos Vašingtonui stiprinant pastangas pasiekti susitarimą dėl karo su Iranu užbaigimo, o Teheranas reikalauja, kad paliaubos Libane būtų bet kokio susitarimo dalis.
Paliauboms įsigaliojus, pietiniuose Beiruto priemiesčiuose, grupuotės „Hezbollah“ bastione, pasigirdo šūviai; tai greičiausiai buvo spontaniškas šventimas, nors to patvirtinti nepavyko.
Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 dieną užpuolė Iraną, o Libanas buvo įtrauktas, kai kovo 2 dieną „Hezbollah“ paleido raketas į Izraelį.
Nuo to laiko per Izraelio smūgius Libane žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o daugiau nei 1 mln. buvo priversti palikti savo namus, Izraelio sausumos pajėgoms įsiveržus į šalies pietus.
Įsigaliojus paliauboms, Izraelio kariuomenė pranešė, kad smogė daugiau nei 380 „teroristinės organizacijos „Hezbollah“ taikinių Pietų Libane“ ir yra pasirengusi bet kuriuo metu atnaujinti smūgius.
Trumpas: „Mes labai gražiai tvarkomės su Iranu“
Atsakinėdamas į žurnalistų klausimus prie Baltųjų rūmų, Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar dviejų savaičių paliaubos su Iranu, kurios turėtų baigtis kitą trečiadienį, bus pratęstos, rašo „Sky News“.
JAV prezidentas sakė, kad „mes labai gražiai tvarkomės“ su Iranu ir nėra tikras, ar būtina pratęsti paliaubas, tačiau pridūrė: „jei reikėtų, tai padaryčiau“.
„Šiuo metu turime labai gerus santykius su Iranu“, – teigė D. Trumpas.
Pasak jo, Iranas sutiko niekada neturėti branduolinio ginklo.
Tačiau D. Trumpas pakartojo savo įspėjimus, kad jei Teheranas nesutiks su susitarimu, kovos veiksmai bus atnaujinti.
Paklaustas, kada įvyks kitas tiesioginis JAV ir Irano susitikimas, jis atsakė: „greičiausiai galbūt savaitgalį“.
Kalbėdamas apie paliaubas tarp Izraelio ir Libano, D. Trumpas sakė manantis, kad „Hezbollah“ jų laikysis, tačiau detalių nepateikė.
Pasak D. Trumpo, Libanas „pasirūpins „Hezbollah“ ir „dirba su tuo jau dabar“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Žydų uzgrobtam pasaulyje viskas isvirkscia, visur melas ir propaganda
D. Trumpas: susitarimas su Iranu yra „labai arti“
Taikos susitarimui su Iranu nebeliko „jokių kliūčių“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pridūrė, kad susitarimas yra „labai arti“.
D. Trumpas tai pareiškė po virtinės įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose jis gyrė pažangą atveriant Hormuzo sąsiaurį ir nutraukiant Irano branduolinę programą.
„Esame labai arti. Atrodo, kad tai bus labai gerai visiems. Ir esame labai arti susitarimo“, – sakė D. Trumpas per trumpą pokalbį telefonu su agentūra AFP iš Las Vegaso.
„Sąsiauris bus atvertas, jis jau atvertas. Ir viskas vyksta labai gerai“, – pažymėjo JAV lyderis.
Pakistane praėjusį savaitgalį surengtas pirmasis JAV ir Irano derybų ratas baigėsi nepasiekus taikos susitarimo, tačiau D. Trumpas yra sakęs, kad antrasis ratas gali įvykti netrukus.
JAV prezidentas yra sakęs, kad JAV visų pirma reikalauja, kad Iranas niekada negalėtų sukurti branduolinio ginklo, o ketvirtadienį jis sakė, kad Iranas sutiko perduoti savo sodrinto urano atsargas.
Paklaustas, kokių liko kliūčių ar nesutarimų siekiant susitarimo, D. Trumpas atsakė: „Visiškai jokių kliūčių (ar nesutarimų).“
Paklaustas, kodėl po virtinės savo optimistinių įrašų socialiniuose tinkluose jis negali paskelbti susitarimo dabar, D. Trumpas sakė, kad nori susitarimo raštu.
„Aš taip nedarau, aš gaunu tai raštu“, – pridūrė D. Trumpas.