Artimieji Rytai. Trumpas: JAV sraigtasparnį numušė Iranas ir JAV privalo reaguoti

Prancūzija antradienį uždraudė Izraelio finansų ministrui Bezaleliui Smotrichui atvykti į šalį, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras, griežtai pasmerkdamas jį už tai, kad aktyviai skatina Vakarų Kranto aneksiją ir Gazos „pakartotinę kolonizaciją“.

„Keturiems naujakurių organizacijų lyderiams ir dvidešimt vienam smurtaujančiam naujakuriui“ taip pat buvo uždrausta atvykti į Prancūzijos teritoriją, platformoje „X“ rašė Jeanas-Noelis Barrotas, pasmerkdamas „politiką, kuri yra nepriimtina didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės, tvirtai pasisakančios už dviem valstybėmis grindžiamą sprendimą“.

Ministras teigė, kad pranešimas apie „naujų sankcijų įvedimą tiems, kurie atsakingi už gyvenviečių statybos ir smurto eskalavimą Vakarų Krante“ buvo suderintas su Didžiąja Britanija, Kanada, Australija, Naująja Zelandija ir Norvegija.

Kraštutinės dešinės „Religinių sionistų“ partijai atstovaujantis B. Smotrichas yra jau antras Izraelio ministras, kuriam Prancūzija pastaraisiais mėnesiais uždraudė atvykti į savo teritoriją.

Praėjusį mėnesį Prancūzija uždraudė įvažiuoti nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben Gvirui už tai, kad pasišaipė iš Izraelio karių sulaikytų aktyvistų iš pagalbą Gazai gabenusios flotilės.

I. Ben Gviras ir B. Smotrichas kartu sudaro Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu dešiniosios koalicijos vyriausybės pagrindą.

Pastarosiomis dienomis šiems dviem ministrams įvažiuoti uždraudė ir Airija.

Didžioji Britanija šiuos du ministrus nepageidaujamais paskelbė praėjusių metų birželį, o jos pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys, tarp jų Ispanija ir Slovėnija.

Per Izraelio ataką pakrantės Tyro miesto priemiestyje pietinėje Libano dalyje, įvykdytą nepaisant galiojančio paliaubų susitarimo, žuvo mažiausiai devyni žmonės ir dar 27 buvo sužeisti, antradienį pranešė Libano civilinės saugos šaltiniai.

Netrukus po smūgio Izraelio kariuomenė paskelbė nurodymus evakuoti visą miestą, dėl to imta baimintis, kad gali prasidėti platesnio masto puolimas. Libano saugumo šaltiniai pranešė, kad Izraelis ėmė vėl bombarduoti Tyro apylinkes.

Izraelio kariuomenė šių pranešimų kol kas nekomentavo.

Izraelio kariuomenė ragino gyventojus ir tuos, kurie buvo prisiglaudę miesto krikščioniškuose rajonuose, nedelsiant išvykti. Krikščionių apgyvendintos Pietų Libano teritorijos pirmesnių atakų metu iš esmės liko nepaliestos ir pastarosiomis dienomis tapo prieglobsčiu iš kitų miesto dalių pabėgusioms šeimoms.

Izraelis kaltina Irano remiamą karinę grupuotę „Hezbollah“ tuo, kad ji naudoja civilių apgyvendintas teritorijas kaip priedangą savo išpuoliams, tačiau grupuotė šiuos kaltinimus neigia.

Vienas Libano saugumo šaltinis naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, kad „Tyro miestą ir aplink jį esančias palestiniečių stovyklas juosia Izraelio ugnies žiedas“, o šiam rajonui daromas intensyvus karinis spaudimas.

„Žmonės panikuoja. Netgi krikščionių apgyvendintos vietovės, kurios iki šiol buvo likusios nepaliestos, dabar patenka į pavojaus zoną, todėl žmonės panikos apimti pradėjo bėgti į Sidono uostamiestį“, – naujienų agentūrai „dpa“ pasakojo vienas liudininkas.

Konfliktui vėl paaštrėjus, dar labiau susirūpinta dėl paliaubų stabilumo ir imta nuogąstauti dėl naujų vidinių pabėgėlių srautų Pietų Libane.

Izraelio kariuomenei pirmą kartą įspėjus viso Tyro miesto gyventojus evakuotis prieš rengiamus smūgius, antradienį šio Pietų Libano miesto gyventojai, įskaitant krikščionių kvartalą, pradėjo bėgti iš savo namų, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Įspėjimas buvo paskelbtas praėjus dienai po to, kai Iranas, reikalaujantis, kad stabdant platesnį karą Artimuosiuose Rytuose būtų susitarta dėl paliaubų Libane, pareiškė atnaujinsiantis atakas prieš Izraelį, jei šis toliau smogs kaimyninei šaliai.

Izraelis ne kartą smogė Tyrui nuo tada, kai kilo pastarasis karas su „Hezbollah“. Jis prasidėjo grupuotei kovo 2 dieną paleidus raketų, taip keršijant už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą.

Irano remiama „Hezbollah“ yra vienintelė grupuotė Libane, kuri po pilietinio karo pabaigos 1990 metais atsisakė atiduoti savo arsenalą valstybei.

Iki antradienio Tyro krikščionių kvartalas senamiestyje – nedidelis, vaizdingas rajonas, kuriame prieglobstį rado daug perkeltųjų asmenų – per šį tebevykstantį karą buvo išvengęs Izraelio įspėjimų evakuotis ir smūgių, nukreiptų į likusią miesto dalį.

„Skubus įspėjimas Tyro miesto gyventojams, įskaitant krikščionių kvartalą, stovyklas ir aplinkinius rajonus“, – rašoma Izraelio kariuomenės atstovo arabų kalba Avichay Adraee (Avičajaus Adrajo) socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše.

„Savo pačių saugumui prašome nedelsiant evakuotis iš savo namų (...) ir vykti į šiaurę nuo Zahranio upės“, – teigė jis.

Zahranio upė yra maždaug už 30 km į šiaurę nuo Tyro. Izraelio kariuomenė praėjusį mėnesį visas teritorijas į pietus nuo šios upės paskelbė „kovos zonomis“.

Šalia Tyro taip pat yra įsikūrusios kelios palestiniečių pabėgėlių stovyklos.

AFP korespondentas galėjo stebėti žmones, bėgančius iš krikščionių kvartalo, kuriame netrukus beveik neliko gyventojų, ir didelį automobilių srautą kelyje, vedančiame iš miesto į šiaurę.

Valstybinė nacionalinė naujienų agentūra pranešė apie Izraelio smūgį Tyro pakraštyje prieš paskelbiant įspėjimą dėl evakuacijos.

Praėjusią savaitę Izraelio kariuomenė pareiškė, kad krikščionių kvartale veikia „Hezbollah“ nariai, ir nurodė, kad įspės žmones išvykti, jei ši grupuotė ten pasiliks.

AFP korespondentas anksčiau teigė, kad kai kurie žmonės, miegoję automobiliuose ar palapinėse kvartalo pakraštyje, po šio įspėjimo išvyko į kitas miesto dalis.

Pirmadienį Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per Izraelio smūgius Pietų Libane žuvo mažiausiai 14 žmonių, iš jų penki – per smūgį netoli Raudonojo Kryžiaus centro Tyre.

„Hezbollah“ tęsia savo atakas prieš Izraelio karius, įsiveržusius į Pietų Libaną.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui siųsti Lietuvos karius į jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje. 

Už projektą balsavo 87 Seimo nariai, 2 pasisakė prieš ir dar 15 susilaikė.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimos sąjungos (LVŽKRŠS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas teigė esantis už taikos misijas Hormuzo sąsiauryje, tačiau jis kritikavo teisėkūrinį procesą. Pasak jo, šis įstatymo projektas nesuteikia aiškių gairių, kokio pobūdžio ši operacija bus.

„Peržiūrėjau visas operacijas, misijas, į kurias mes siuntėme (karius – ELTA). Niekada nesiuntėme į planavimą, nes tai nėra aiški misija. Tai yra pažeidimas, kuris turėtų būti dar pataisytas“, – pažymėjo politikas.

Savo ruožtu už įstatymo projektą pasisakantis Seimo narys Artūras Zuokas tvirtino, kad partnerysčių jėgą ir galią patvirtina realūs veiksmai. 

„Todėl šiandieninis sprendimas yra reikalingas ir teisingas. Šio sprendimo esmė – ne tai, kad mes norime, jog nafta atpigtų, ne tai, kad baigtųsi degalų trūkumas ir panašūs dalykai. Mes giname ir turime ginti principus, už kuriuos pasisako Europos Sąjunga (ES), kurios nare esame, taip pat NATO partneriai“, – sakė jis.

„Mūsų kariškiai turės esminę galimybę – realiomis sąlygomis apsimokyti tai, kas bus naudinga mūsų pačių gynybai, t. y., išminavimas, kaip tas daroma realiomis karo sąlygomis. (…) Šiandien mes galime gauti realią patirtį, kurią panaudosime Baltijos jūroje, ko, tikiuosi, niekada nereikės. Atitinkamai, pasirodysime kaip solidūs partneriai, o ne vien tik biurokratai, besirūpinantys saugumu posėdžių metu“, – pridūrė A. Zuokas.

Prieš pasisakantis „aušriečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis kritikavo, kad įstatymo projektas neaiškiai apibrėžia, ar kalbama apie konkrečią misiją Hormuzo sąsiauryje, ar apie abstrakčias tarptautines misijas.

„Mes šiandien turime konstitucines nuostatas, kur aiškiai pasako, kad Seimas gali mandatuoti į konkrečią misiją. Tai yra vienaskaita, tai negali būti daugiskaita. Jeigu mes kalbame apie Hormuzo sąsiaurį, tai turi būti aiškiai pasakyta nutarime, kad konkretus skaičius vyksta į tą misiją“, – kalbėjo „aušrietis“.

Be to, R. Žemaitaitis teigė, kad karinis konfliktas įsiplieskė ne dėl NATO ar Lietuvos, o dėl ekonominių reikalų tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Izraelio ir Irano.

„Tai dabar yra klausimas, ką mes važiuojame ten užtikrinti ir kieno saugumą mes užtikrinsime? Ar mes užtikriname Amerikos interesą? Ar mes užtikrinsime ES interesą? Ar mes užtikrinsime saugią laivybą? Šiandien akivaizdu, kad kariai bus siunčiami netiesiogiai dalyvauti kare“, – tvirtino R. Žemaitaitis.

Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad žodžio „misija“ daugiskaita atsirado jau anksčiau.

„Aš suprantu, kad atmintis nėra pati stipriausia šiame Seime, bet priminsiu, kad daugiskaita operacijos yra vadinamos jau kelis metus. Dėl kurių balsavo Seimas, beje, ir 2025 m. gruodžio mėnesį (…). Taip kad šiuo atveju precedentas buvo sukurtas anksčiau“, – pabrėžė Seimo narys.

„Šis žingsnis, pirmiausia yra politinis ir, manau, kad Lietuva deklaravo šį siekį užtikrinti jūrinį saugumą ir laivybos laisvę Hormuze. Tiesiog prisijungė prie tų šalių, kurioms tai tikrai yra aktualu“, – pridūrė A. Anušauskas.

Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje.

Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra teigęs, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų operacijos siųsdama išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus. 

Tai numatančiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta praėjusią savaitę. Siūlymą palaikė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). 

Šį dokumentą Seimas svarsto skubos tvarka. 

Savo ruožtu prezidentūra praėjusį penktadienį pranešė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką. Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.

Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.

Tiesa, šalies vadovas tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.

ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.

Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.

Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas. 

D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu. 

Izraelio oro pajėgos virš pietinės šalies dalies perėmė droną iš Jemeno, ankstyvą antradienio rytą pranešė kariuomenė.

Kariuomenė tinkle „X“ teigė, kad incidentas oro erdvėje virš Raudonosios jūros miesto Eilato baigėsi, tačiau nenurodė, kuri grupuotė, jos manymu, yra atsakinga už ataką.

Irano sąjungininkai Jemeno hučiai pirmadienį prisiėmė atsakomybę už ataką prieš Izraelį, kuriai buvo pasitelktos kelios raketos.

Tai buvo pirmoji tiesioginė hučių ataka prieš Izraelį nuo balandžio pradžios – maždaug tuo metu, kai Irano kare įsigaliojo paliaubos.

Ataka buvo surengta po naujausio Izraelio ir Irano apsikeitimo ugnimi. Abi šalys vėliau pirmadienį pareiškė, kad kol kas susilaikys nuo tolesnių išpuolių.

Iranas ir Izraelis pirmadienį pranešė, kad karo veiksmai tarp jų sustabdyti, po to, kai abi šalys apsikeitė smūgiais, grasinusiais atnaujinti karą Artimuosiuose Rytuose.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė, kad „ugnis tame fronte suvaldyta“, praėjus kelioms valandoms po to, kai Teheranas pranešė sustabdęs savo karinius veiksmus.

Sekmadienį Teheranas paleido raketas į Izraelį dėl tebesitęsiančio Izraelio karo prieš islamistų grupuotę „Hezbollah“ Libane. Tada Izraelis atsakė smūgiu, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pastangų atkalbėti B. Netanyahu.

Tai išprovokavo dar vieną Irano raketų ataką, kol Teheranas paskelbė nutraukiantis ugnį.

Iranas siekė susieti savo paliaubas su Jungtinėmis Valstijomis, galiojančias nuo balandžio 8 dienos nepaisant pasikartojančių abiejų pusių atakų, su Izraelio karu prieš „Hezbollah“, įspėdamas, kad atakos prieš Libaną privers jį imtis veiksmų.

Pirmadienį Teheranas pareiškė, kad vėl atakuos, jei Izraelis tęs smūgius Libane, o B. Netanyahu savo ruožtu įspėjo, kad jei Iranas „padarys klaidą ir atnaujins atakas prieš mus, mes atsakysime visa jėga“.

Kiek anksčiau Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas tvirtino, kad kampanija Libane bus tęsiama nepaisant nieko, ir sakė, kad Izraelis smogs „Hezbollah“ dominuojamiems pietiniams Beiruto priemiesčiams atsakydamas į kiekvieną kovotojų grupuotės ataką prieš šiaurės Izraelį.

D. Trumpas, kuris, kaip pranešama, vis labiau piktinasi B. Netanyahu, anksčiau paragino abi puses nustoti šaudyti ir sakė, kad „galutinės derybos“ dėl taikos vyks, „jei joms nesutrukdys neišmanymas ar kvailumas“.

Tačiau Izraelio premjeras per televiziją transliuotame pareiškime sakė pasakęs D. Trumpui, kad „Izraelis turi visišką teisę į savigyną, ir mes ja naudojamės taip, kaip reikalaujama“.

Mirtini smūgiai Libane

Izraelio kariuomenės duomenimis, naktį Iranas į Izraelį paleido beveik 30 raketų, o Izraelis taikėsi į karinius objektus Irane.

Po apsikeitimo ugnimi nei Izraelyje, nei Irane apie aukas nepranešta.

Tačiau smurtas pietų Libane tęsėsi ir pirmadienį: per Izraelio smūgį Tyro mieste žuvo penki žmonės, per kitą smūgį Nabatijos rajone žuvo septyni, o per trečiąjį Marvanijoje – du, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija.

Izraelio kariuomenė pranešė užfiksavusi sviedinius, paleistus į jos karius, veikiančius pietų Libane, kai kurie iš jų buvo perimti, o vienas nukrito netoli karių, nesukeldamas aukų.

Vėliau ji pranešė, kad „įtartinas oro taikinys“ iš Jemeno buvo perimtas, apie sužeistuosius nepranešta.

Ramybė Teherane

Pirmadienį Teherane beveik nebuvo jokių grįžimo prie karo ženklų, kavinių terasos buvo pilnos.

Eismas atrodė mažesnis nei įprastai darbo dieną, o tai rodo, kad kai kurie žmonės liko namuose, be to, prie degalinių nusidriekė daug ilgesnės eilės.

41 metų buhalterė iš Teherano Maryam apibūdino „netikrumo ir sumišimo jausmą“.

„Nežinai, ar bus karas, taip pat nežinai, ar taikos susitarimas tęsis. Niekas neaišku. Žmonės nusivylę“, – sakė ji.

Tuo tarpu Tel Avivo gyventojai, pasigirdus sirenoms, patraukė į slėptuves.

„Tikiuosi, kad tai bus trumpai, bet niekada negali žinoti. Praėjusį kartą manėme, kad tai bus trumpai, o paskui tai truko mėnesį, todėl nežinau“, – sakė 30-metis Jonathanas Arielis (Džonatanas Arielis).

Irano naujienų agentūros anksti antradienį pranešė, kad sostinės tarptautinis oro uostas, uždarytas dėl atnaujintų raketų paleidimų, vėl atidarytas, todėl galėjo nusileisti skrydžiai su hadžo piligrimais iš Saudo Arabijos.

Pagrindinės pasaulio naftos įmonės, „Brent North Sea“ ir „West Texas Intermediate“, Azijos prekybos valandomis pabrango daugiau nei penkiais procentais dėl nuogąstavimų, kad karas atsinaujins, bet vėliau dieną atpigo ir fiksavo atitinkamai 1,3 proc. ir 0,8 proc. prieaugį.

Dėl konflikto Teheranas beveik sustabdė Persijos įlankos naftos ir dujų tiekimą per Hormuzo sąsiaurį, o Vašingtonas įvedė Irano uostų blokadą.

JAV kariuomenė pranešė, kad pirmadienį smogė ir neutralizavo tuščią naftos tanklaivį, pažeidusį uostų blokadą.

Vis dar „prie derybų stalo“

Apsikeitimas ugnimi tarp Irano ir Izraelio įvyko kritiniu momentu diplomatinėms pastangoms užbaigti konfliktą, kuriame dalyvauja tarpininkas Pakistanas.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei pirmadienį Teherane vykusioje spaudos konferencijoje įspėjo, kad diplomatija tęsiama, tačiau jai gali pakenkti kovos.

Jam kalbant užsienio reikalų ministerijoje, pastatą sudrebino didžiulis sprogimas, po kurio pasigirdo pakartotiniai sprogimai, kaip manoma, iš oro gynybos sistemų, pranešė AFP žurnalistas.

Pakistano vidaus reikalų ministras Mohsinas Naqvi lankėsi Teherane, kad perduotų, jo teigimu, „specialų laišką“ Irano aukščiausiajam lyderiui Mojtabai Khamenei, pranešė Irano valstybinė televizija.

Nuo to laiko jis grįžo į Pakistaną, pirmadienį pranešė oficialus Pakistano šaltinis.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Teheranas vis dar yra „prie derybų stalo“.