Artimieji Rytai. Trumpas atsitraukia: atšaukia „ypatingai galingus“ smūgius Iranui

Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas ketvirtadienį įspėjo Vašingtoną, kad šis turėtų kruopščiai apsvarstyti savo kitą žingsnį Artimųjų Rytų kare, nes priešingu atveju jam grės ilgas neramumų laikotarpis ir spartus naftos bei dujų kainų kilimas.

„Neteisingos strategijos ir impulsyvūs sprendimai viską pakeis į blogąją pusę, sugriaus energetikos infrastruktūrą bei rinkas ir sukurs begalinį liūną, kuriame būsite įklimpę metų metus“, – socialiniuose tinkluose parašė M. B. Ghalibafas, kuris taip pat yra Irano parlamento pirmininkas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau ketvirtadienį pažadėjo naujus smūgius Iranui ir pridūrė, kad JAV pajėgos netrukus perims pagrindinę šalies naftos infrastruktūrą.

JAV kariuomenė „ŠIĄNAKT LABAI STIPRIAI“ smogs Iranui, savo socialinio tinklo „Truth Social“ įraše teigė D. Trumpas.

„Kažkuriuo metu netolimoje ateityje mes perimsime Charko salą ir kitus naftos infrastruktūros punktus bei perimsime visišką jų naftos ir dujų rinkų kontrolę, panašiai kaip padarėme su Venesuela“, – pridūrė jis.

D. Trumpas savo įraše nepateikė detalių, kaip JAV perimtų Irano naftos terminalus, tačiau tokiai operacijai beveik neabejotinai prireiktų JAV sausumos pajėgų įsitraukimo.

Apie galimą Charko salos perėmimą jis kalbėjo ir anksčiau per JAV ir Izraelio karą su Iranu, prasidėjusį vasario 28 dieną.

Charko sala yra Irano naftos eksporto pramonės, nualintos šalies ekonomikos pagrindo, centre. Ji yra prie Persijos įlankos pakrantės, už šimtų kilometrų į šiaurės vakarus nuo siauro, strateginio Hormuzo sąsiaurio.

JAV teigia perėmusios Venesuelos naftos pramonės kontrolę po to, kai sausį nuvertė ir sulaikė jos prezidentą Nicolas Maduro.

JAV pajėgos smūgiais neutralizavo trečią šią savaitę komercinį naftos tanklaivį, bandžiusį apeiti Irano uostų blokadą, ketvirtadienį pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).

Ji nurodė, kad tai buvo devintas toks smūgis nuo blokados pradžios.

JAV pajėgos „ėmėsi veiksmų prieš „M/T Jalveer“, plaukiojantį su Bisau Gvinėjos vėliava, kai jis bandė transportuoti naftą iš Irano per Omano įlanką“, sakoma CENTCOM pranešime.

„JAV orlaivis paleido dvi raketas „Hellfire“ į laivo mašinų skyrių po to, kai įgula ne kartą nepakluso JAV pajėgų nurodymams“, – sakoma jame.

CENTCOM pranešė, kad laivui, bandžiusiam gabenti naftą per Omano įlanką, buvo smogta trečiadienį apie 23 val. 20 min. (ketvirtadienį 6 val. 20 min. Lietuvos) laiku.

Jungtinės Karalystės (JK) jūrų prekybos operacijų (UKMTO) centras anksti ketvirtadienį pranešė apie tanklaivio gaisrą 21 jūrmylės atstumu į šiaurės rytus nuo Sucharo Omane, o Indijos ambasada šalyje nurodė, kad Omano karinis jūrų laivynas evakuoja įgulos narius.

JK jūrų saugumo įmonės „Vanguard“ duomenimis, tanklaivyje buvo 20 įgulos narių.

Šis naujausias smūgis suduotas po panašaus išpuolio trečiadienį prie Omano krantų. Žuvo trys įgulos nariai indai, todėl Indijos vyriausybė pareiškė diplomatinį protestą.

JAV kariuomenė nurodė, kad nuo blokados pradžios balandžio 13 dieną ji „nukreipė 135 reikalavimų paisiusius laivus ir leido praplaukti 42 humanitarinę pagalbą gabenantiems laivams“.

Pakistanui priklausančioje Kašmyro dalyje sudužus kariniam sraigtasparniui, žuvo mažiausiai 22 žmonės. Tarp žuvusiųjų yra 19 karių bei trys karininkai, pranešė saugumo šaltiniai, kuriais remiasi agentūra „Reuters“.

Pakistano kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad dėl techninio gedimo sudužo „Mi-17“ tipo sraigtasparnis, visi jame buvę žmonės žuvo, tačiau tikslus aukų skaičius nebuvo nurodytas.

Pradėtas tyrimas tiksliai incidento priežasčiai nustatyti. Regiono sostinėje Muzafarabade ketvirtadienį vyko gedulo iškilmės aukoms pagerbti.

Incidentas įvyko regione taikant griežtas saugumo priemones. Per susirėmimus tarp saugumo pajėgų ir neseniai uždrausto pilietinės visuomenės grupių aljanso šalininkų sekmadienį žuvo mažiausiai 11 žmonių. Tada Kašmyre buvo imtasi griežtų saugumo priemonių.

Į Himalajų Kašmyro regioną pretenzijas reiškia abi branduolinius ginklus turinčios valstybės Indija ir Pakistanas, kiekviena kontroliuoja po dalį regiono teritorijos. 

Nuo britų kolonijinio valdymo pabaigos ir Britų Indijos padalijimo 1947 m. šame regione ne kartą kilo abiejų valstybių ginkluoti konfliktai. 

Dabar protestai vyksta Pakistano kontroliuojamoje Azad Džamu ir Kašmyro dalyje.

Irano užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė JAV praėjusios nakties „didelio masto“ atakas. Teheranas turi teisę gintis ir suduoti atsakomuosius smūgius, teigiama ministerijos pranešime. JAV vyriausybei tenka atsakomybė už „pavojingus agresijos padarinius“, nurodoma toliau.

Pasak Irano žiniasklaidos, per atakas Teherano provincijoje buvo sužeisti trys žmonės. Portalas „Mehr“, remdamasis oficialiomis institucijomis, taip pat pranešė, kad ryte Hormuzo sąsiauryje JAV raketa pataikė į laivą, kuris buvo pakrautas pagrindiniais maisto produktais. Įgula buvo išgelbėta.

JAV pajėgos naktį kalbėjo apie atakas prieš karinius stebėjimo ir ryšio objektus be oro gynybos įrangą Irane. Iš tikrųjų tarp karo šalių šiuo metu galioja paliaubos.

Karas prasidėjo vasario mėnesį, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui. Balandžio 8 d. kare buvo paskelbtos paliaubos.

Kinija ketvirtadienį primygtinai paragino nedelsiant nutraukti karines operacijas Artimuosiuose Rytuose.

Pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms pradėjus naujas atakas prieš Iraną.

„Kinija griežtai ragina atitinkamas šalis nedelsiant nutraukti karines operacijas, grįžti prie dialogo ir derybų, reaguoti į atitinkamų šalių tarpininkavimo pastangas ir kuo greičiau pasiekti visapusiškas bei ilgalaikes paliaubas“, – atsakydamas į klausimą apie situaciją Artimuosiuose Rytuose per reguliarią spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Ketvirtadienio rytą Jungtinės Valstijos surengė antrąją oro smūgių prieš Iraną bangą. Tai įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad Teheranas „sumokės“ dėl įstrigusių derybų.

Iranas atsakė smūgiais Bahreinui, Kuveitui ir Jordanijai.

Amerikiečių ataka atrodė intensyvesnė ir platesnio masto nei dieną anksčiau.

Jordanijos kariuomenė ketvirtadienį pranešė perėmusi 20 iš Irano paleistų raketų, iraniečių Revoliucinei gvardijai paskelbus apie savo išpuolius prieš JAV vadavietę šioje šalyje.

„Ketvirtadienį auštant Jordanijos oro gynybos sistemos ir Karališkosios Jordanijos oro pajėgos perėmė ir numušė 20 raketų, paleistų iš Irano link Azrako apylinkių az Zarkos provincijoje“, – pranešime cituojamas kariuomenės pareigūnas, paminėjęs vietovę, esančią maždaug už 80 km į rytus nuo Amano.

„Perėmus raketas nukrito nemažai nuolaužų, tačiau žmonių aukų ar materialinės žalos išvengta“, – priduriama pranešime.

Ketvirtadienio rytą Jungtinės Valstijos surengė antrąją oro smūgių prieš Iraną bangą. Be Jordanijos, Iranas atsakė smūgiais Bahreinui ir Kuveitui.

Per naktines Irano atakas Bahreine buvo sužeista 11-metė mergaitė, ketvirtadienį pranešė vietos valdžios institucijos.

Vidaus reikalų ministerija pavadino šiuos smūgius „nusikalstamu Irano“ išpuoliu.

Šiauriniame Hamado mieste ir sostinėje Menamoje dėl per atakas nukritusių nuolaužų užsidegė keli automobiliai ir buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, teigė ministerija.

Iranas puolė Bahreiną ir Kuveitą, kai naktį ir vėl paūmėjo susirėmimai su JAV.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas arabų kalba kreipėsi į libaniečius su taikos žinia.

„Nuo (Izraelio) šiaurinės sienos Libano prezidentui ir Libano žmonėms tiesiu ranką taikai“, – sakė jis. Libanas esą turi būti laisvas nuo proiranietiškos „Hezbollah“ grupuotės, Teherano ir teroristinių organizacijų įtakos ir egzistuoti kaip laisva ir suvereni valstybė. 

„Mano svajonė yra vykti į Beirutą“, – sakė I. Herzogas. Tačiau ši svajonė esą gali išsipildyti „tik tada, jei Libano ateitis bus sprendžiama Beirute, o ne Teherane“.

Kitoje žinutėje anglų kalba prezidentas pabrėžė: „Situacija  labai aiški: mes Izraelyje norime taikos su Libanu“. Izraelio žmonės esą tai remia. Tačiau ir Libano vadovybė bei libaniečiai turi aiškiai parodyti, „kad nori taikos, o ne teroro“.

Nepaisant paliaubų, Izraelis ir „Hezbollah“ grupuotė Libane  ir toliau atakuoja vieni kitus. Izraelio pajėgos Libane turi savo karių ir pastaruoju metu juda vis gilyn. Izraelio ir Libano atstovų pokalbiai Vašingtone dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo kol kas proveržio neatnešė. 

Libanas ir Izraelis nepalaiko diplomatinių santykių ir niekada nėra sudarę taikos sutarties. Nuo balandžio  Izraelio ir Libano atstovai pirmą kartą nuo 1983 m. kalbasi tiesiogiai politiniu lygiu.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) trečiadienį paskelbtoje interviu ištraukoje pripažino nesutarimus su premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu), teigdamas, kad Izraelio lyderis kare Artimuosiuose Rytuose „kai kur klydo“.

J. D. Vance'as televizijos „CBS News“ socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše pabrėžė, kad Izraelis yra artimas JAV partneris, tačiau pažymėjo, kad „kartais mūsų interesai visiškai sutampa, o kartais – nesutampa“.

„Iš bendravimo su ministru pirmininku pastebėjau, kad jis agresyviai gina savo šalies interesus, – sakė J. D. Vance'as interviu, kuris visas bus transliuojamas sekmadienį. – Kartais tai reiškia, kad mes sutariame, o kartais – kad ne.“

Donaldo Trumpo ir B. Netanyahu santykiai pastarosiomis savaitėmis buvo pastebimai įtempti, o JAV prezidentas neseniai vykusio pokalbio telefonu metu Izraelio vadovą netgi pavadino „bepročiu“, pranešė leidinys „Axios“.

B. Netanyahu, nepaisydamas D. Trumpo valios, praėjusį savaitgalį uždegė žalią šviesą atsakomiesiems smūgiams prieš Iraną.

„Daugeliu atžvilgių jie išliko puikūs partneriai, tačiau mes taip pat turime sutelkti dėmesį į tai, kas geriausiai atitinka JAV interesus, o ten, kur jie išsiskiria, mes – deja, Izraelio nenaudai – turime pasirinkti Amerikos žmonių pusę“, – kalbėjo J. D. Vance'as.

Paklaustas, ar B. Netanyahu padarė klaidų bendradarbiaudamas su Vašingtonu Irano klausimu, viceprezidentas atsakė, kad „jis tikrai kai kur klydo“, tačiau atsisakė patikslinti.

„Manau, kad tokius pokalbius kartais geriau palikti asmeniniam ratui“, – teigė J. D. Vance'as.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį surengė naujų atakų prieš Iraną, kuris savo ruožtu ėmėsi atsakomųjų veiksmų, JAV lyderiams apkaltinus pareigūnus kitose šalyse vilkinant derybas dėl susitarimo.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies konfliktas su Iranu „dar toli gražu nebaigtas“.

„Jei Iranas puls Izraelį, jis patirs stiprų smūgį, kaip ir prieš kelias dienas“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė I. Katzas ir kartu pridūrė, kad Izraelio kariuomenė yra pasiruošusi „smogti didele jėga“.

Po to, kai Izraelis sekmadienį Libano sostinės Beiruto priemiesčiuose smogė į įtariamus taikinius, priklausančius Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“, Iranas pirmą kartą nuo paliaubų įsigaliojimo balandžio pradžioje paleido raketas į Izraelį.

Izraelis į tai atsakė surengdamas kelis oro antskrydžius. Abi pusės pirmadienį sustabdė abipuses atakas.

Izraelio kariuomenė vėliau patvirtino, kad per Irano raketų smūgius buvo pataikyta į Ramat Davido oro bazę netoli Izraelio Haifos miesto. Tačiau kariškiai pažymėjo, kad smogta tik į nekritinę bazės dalį ir kad aukų nebuvo.

Jungtinės Valstijos, Europos valstybės ir kitos šalys, tarp kurių yra ir Lietuva, ketvirtadienį bendrai įspėjo Iraną nutraukti žmonių užpuldinėjimus jų teritorijose.

Iš viso 22 valstybės pasmerkė Irano saugumo tarnybas dėl „smerktino“ tarptautinių bei vietos nusikalstamų grupuočių pasitelkimo sąmokslams Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje rengti.

„Bandymai žudyti, grobti, persekioti, bauginti ar kitaip užpuldinėti žmones mūsų teritorijose kenkia nacionaliniam suverenitetui ir tarptautinėms normoms. Šie veiksmai privalo nedelsiant liautis“, – sakoma bendrame šalių pareiškime.

Valstybių teigimu, Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso žvalgybos tarnybos ir jo užsienio operacijų padalinys „al Quds“ vykdo „mirtinus sąmokslus ir piktavališkus veiksmus“ prieš Irano disidentus, žurnalistus bei žydų ir Izraelio bendruomenes bei interesus.

„Esame vieningi ir pasiryžę apsaugoti savo šalis bei žmones nuo šių grėsmių. Irano Islamo Respublika privalo nedelsiant sustabdyti šiuos veiksmus“, – sakoma pareiškime.

Šalys taip pat apkaltino Iraną stovint už išpuolių kampanijos visoje Europoje, nukreiptos prieš žydų bendruomenes, Irano ir JAV žurnalistus, už kurią atsakomybę prisiėmė su Iranu susijusi grupuotė „Harakat Ashab al Yamin al Islamiya“ (HAYI).

Ši grupuotė, kurios pavadinimas reiškia „Dešiniosios rankos žmonių islamo judėjimas“, prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš žydų bendruomenes Jungtinėje Karalystėje (JK), Belgijoje ir Nyderlanduose.

Pranešama, kad HAYI pareiškė esanti atsakinga už dviejų žydų tautybės vyrų subadymą peiliu ir virtinę sinagogų bei bendruomenės centrų padegimų šiauriniame Londone pastaraisiais mėnesiais.

Praėjusių metų rugpjūtį Australija išsiuntė Irano ambasadorių, apkaltinusi Teheraną organizavus mažiausiai du antisemitinius išpuolius: sinagogos padegimą Melburne ir košerinės kavinės padegimą Sidnėjuje.

Kanbera taip pat atšaukė Australijos ambasadorių Irane ir sustabdė savo ambasados Teherane veiklą.

Lapkritį Australija pripažino Revoliucinę gvardiją terorizmą remiančia valstybine institucija, o jos įtariamus išpuolius Australijoje pavadino „precedento neturinčiais ir pavojingais agresijos aktais, kuriuos Australijos teritorijoje suorganizavo užsienio valstybė“.

Irano užsienio reikalų ministerija tuomet pareiškė, kad Australijos sprendimas yra „įžeidžiantis ir nepagrįstas veiksmas“, pažeidžiantis tarptautines taisykles bei normas.

Bendrą pareiškimą paskelbė Albanija, Australija, Belgija, JK, Bulgarija, Kanada, Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Airija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Portugalija, Švedija ir JAV.