Zelenskis įvardijo dalyką, kurio iš Ukrainos reikia pasimokyti pasauliui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo dronų atakas prieš Artimųjų Rytų šalis, skelbia „Kanal 24“. Anot jo, Ukraina jau dalijasi technologijomis ir ekspertais, tačiau šalys neturi pakankamai patirties atremiant masines dronų atakas.
Izraelio smūgis: atakuotas atominis reaktorius ir urano perdirbimo gamykla Irane
Į Irano branduolinius objektus nusitaikiusi Izraelio kariuomenė patvirtino, kad penktadienį smogė sunkiavandeniam atominiam reaktoriui ir urano perdirbimo gamyklai centrinėje Islamo Respublikos dalyje.
„Prieš kurį laiką Izraelio karinės oro pajėgos... smogė sunkiojo vandens gamyklai Arake centrinėje Irano dalyje“, – teigiama kariuomenės pranešime, kuriame šis objektas apibūdinamas kaip „branduoliniams ginklams svarbi plutonio gamybos vieta“.
Dėl Ukrainos – nerimą keliančios žinios: perspėja, kad Trumpas gali stabdyti ginklų tiekimą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai pradėjo siųsti įspėjimus šalims, kad artimiausiais mėnesiais JAV ginklų tiekimas Ukrainai gali sustoti, kadangi Pentagonas teikia pirmenybę karui prieš Iraną, skelbia „Politico“.
Friedrichas Merzas: JAV ir Izraelio karas su Iranu vargu ar nulems režimo Teherane pasikeitimą
Kinija, naudodamasi netikrais socialinio tinklo „LinkedIn“ profiliais, bandė surinkti jautrius NATO ir Europos Sąjungos institucijų duomenis, prašydama informacijos iš darbuotojų, penktadienį pranešė Europos saugumo šaltinis.
Ši operacija, kurią, kaip įtariama, organizavo Pekino valstybės saugumo ministerija, buvo nukreipta prieš dešimtis karinio aljanso ar ES organizacijų darbuotojų, naudojantis fiktyviomis paskyromis, sakė šaltinis, patvirtindamas Prancūzijos ir Belgijos žiniasklaidos pranešimus.
Prisistatydami personalo atrankos specialistais internetinėje profesinių kontaktų platformoje, kinų šnipai iš pradžių prašydavo mokamų ataskaitų, o vėliau – neviešos ar net įslaptintos informacijos.
Viename ypač aktyviame netikrame profilyje buvo naudojamas vardas „Kevin Zhang“, teigiant, kad jis yra neva Honkonge įsikūrusios įmonės „Oriental Consulting“ vadovas, AFP sakė saugumo šaltinis.
Už tai užverbuotiems asmenims iš tokių šalių kaip Prancūzija, Belgija ir Jungtinė Karalystė buvo sumokami keli šimtai, o kai kuriais atvejais – keli tūkstančiai dolerių, AFP sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Ne vienus metus „įvairūs valstybės tarnautojai, mokslininkai ir kiti įtakingi asmenys visame pasaulyje kontaktavo, kaip paaiškėjo, su Kinijos žvalgybos tarnybų agentu“, – AFP sakė Belgijos teisingumo ministrė Annelies Verlinden.
Per šią operaciją „daug svarbios informacijos ir žvalgybos duomenų galėjo pasiekti Kiniją“, pridūrė ji.
Ji kaltino socialinę žiniasklaidą sakydama, kad internetas yra „palanki terpė“, leidžianti didžiosioms valstybėms įtikinti žmones „užsiimti šnipinėjimu ir skleisti propagandą“ už atlygį.
Pranešama, kad domėtasi ES sankcijomis ir kitomis prieš Kiniją nukreiptomis priemonėmis, taip pat NATO strategija Azijoje, ypač dėl Taivano.
Buvęs Prancūzijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas 2023 m. įspėjo apie „masinę šnipinėjimo operaciją“, kurią Pekinas pradėjo 2014 m. – jei ne anksčiau – per socialinę žiniasklaidą, ypač „LinkedIn“.
Lapkritį Jungtinės Karalystės vidaus žvalgybos agentūra MI5 perspėjo, kad Kinija per „LinkedIn“ ir kitus tinklus naudojasi šnipais, apsimetančiais „galvų medžiotojais“, kad užverbuotų parlamentarus. Kinijos ambasada Londone šiuos kaltinimus paneigė.
„Būtume galėję užimti Teheraną per 72 valandas“: 1 šalis siūlosi padėti kariauti JAV ir Izraeliui
Ugandos kariuomenės vadas generolas Muhoozi Kainerugaba pasisiūlė kovoti Izraelio pusėje kare prieš Iraną, skelbia „The Teleghraph“.
Iranas skelbia, kad per JAV ir Izraelio smūgius pataikyta į urano perdirbimo gamyklą
Per JAV ir Izraelio smūgius penktadienį buvo pataikyta į urano perdirbimo gamyklą centrinėje Irano dalyje, pranešė šalies atominės energetikos (AE) organizacija.
„Ardakano gamykla, esanti Jazdo provincijoje, prieš kelias minutes tapo Amerikos ir sionistų priešų atakos taikiniu“, – pranešė organizacija platformoje „Telegram“ ir pridūrė, kad ataka „nesukėlė jokių radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimo“.
Irano žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad JAV ir Izraelio pajėgos penktadienį smogė centriniame Irane esančiam sunkiavandeniam atominiam reaktoriui.
„Amerikiečių ir sionistų priešo agresija dviem etapais buvo nukreipta prieš Chondabo sunkiavandenį kompleksą“, – cituodama centrinės Markazio provincijos pareigūną Hassaną Ghamarį (Hasaną Gamarį) pranešė naujienų agentūra „Fars“.
„Fars“ ir kitos žiniasklaidos priemonės nurodė, kad aukų ar radiacijos nuotėkio objekte nebuvo.
Iranas sako, kad JAV ir Izraelio smūgiai Irano centriniame regione kliudė atominį reaktorių
JAV ir Izraelio pajėgos penktadienį smogė centriniame Irane esančiam sunkiavandeniam atominiam reaktoriui, pranešė Irano žiniasklaida.
„Amerikiečių ir sionistų priešo agresija dviem etapais buvo nukreipta prieš Chondabo sunkiavandenį kompleksą“, – cituodama centrinės Markazio provincijos pareigūną Hassaną Ghamarį (Hasaną Gamarį) pranešė naujienų agentūra „Fars“.
„Fars“ ir kitos žiniasklaidos priemonės nurodė, kad aukų ar radiacijos nuotėkio objekte nebuvo.
Nuo karo Irane pradžios sužeista daugiau kaip 300 JAV karių
Nuo karo Irane pradžios vasario 28 d. buvo sužeista daugiau kaip 300 JAV karių, penktadienį pranešė JAV Centrinė vadavietė.
„Nuo operacijos „Epic Fury“ pradžios buvo sužeisti apie 303 JAV kariškiai. Didžioji dauguma šių sužalojimų buvo lengvi, o 273 kariai grįžo į tarnybą“, – sakė JAV karinio jūrų laivyno kapitonas Timas Hawkinsas.
Vienas JAV pareigūnas, kuris prašė jo neįvardyti, naujienų agentūrai AFP teigė, kad 10 JAV karių tebėra sunkiai sužeisti.
Vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione.
Svarbiame susitikime – spaudimas Rubio: sąjungininkai prašė pasiaiškinti
Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkai penktadienį spaudė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorių Marco Rubio įnešti aiškumo dėl Amerikos planų Irane, karui Artimuosiuose Rytuose liepsnojant jau beveik mėnesį ir taip pat stiprėjant susirūpinimui dėl Rusijos ir Islamo Respublikos bendradarbiavimo masto.
Praleidęs pirmąją susitikimo dieną netoli Paryžiaus įsikūrusiame istoriniame vienuolyne, paverstame prabangiu viešbučio kompleksu, M. Rubio atvyko į Vo de Sernė abatiją visą dieną vyksiančioms deryboms su savo kolegomis iš pirmaujančių pramoninių demokratijų.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas sakė, kad tarptautinė bendruomenė turi dar glaudžiau bendradarbiauti, nes dabar susiduria su dviem karais, kuriuose bendradarbiauja Rusija ir Iranas, įskaitant karą, kurį sukėlė Maskvos invazija į Ukrainą.
„Turime stiprinti savo vienybę. Atsižvelgdami į tai, kad Iranas ir Rusija glaudžiai bendradarbiauja, turime dar labiau susivienyti“, – žurnalistams pareiškė J. Wadephulas.
Jis prieš derybas Vokietijos radijui teigė, kad sąjungininkai turi žinoti, „kaip JAV elgsis“ Irane. M. Rubio, pasak jo, „galbūt paaiškins tai tiksliau“.
Nukrypstant nuo įprasto protokolo, susitikimo pabaigoje nebus bendro komunikato, o tai galimai rodo atstumą tarp JAV ir jų sąjungininkių. Vietoj to šiais metais G7 pirmininkaujanti Prancūzija paskelbs pareiškimą, sakė diplomatinis šaltinis, kuris prašė jo neįvardyti.
„Dėl pasaulio“
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper paragino rasti „greitą šio konflikto sprendimą, kuriuo būtų atkurtas stabilumas regione“.
Ji pakartojo nuogąstavimus dėl besitęsiančios faktinės Irano vykdomos svarbaus Hormūzo sąsiaurio blokados, dėl kurios smarkiai išaugo pasaulinės naftos kainos, o laivai buvo priversti stovėti eilėse, kad galėtų praplaukti per šį energetikos „butelio kaklelį“.
„Tiesą sąkant, Iranas negali tiesiog laikyti pasaulio ekonomikos įkaite dėl sąsiaurio, kuris susijęs su tarptautiniais laivybos maršrutais ir laivybos laisve“, – tvirtino ji.
Tai pirmoji M. Rubio kelionė į užsienį nuo tada, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo karą, kurio metu, be kita ko, žuvo aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.
Prieš išvykdamas į Prancūziją M. Rubio ketvirtadienį nurodė, kad visų G7 valstybių „interesas“ yra siekti Hormūzo sąsiaurio atidarymo.
„Prezidentas daro paslaugą ne tik Jungtinėms Valstijoms ir mūsų žmonėms. Tai daroma dėl pasaulio“, – pažymėjo jis.
„Parankus Putinui“
Dalyvaujant Ukrainos užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai, Europos ministrai nori pabrėžti, kad parama Kyjivui negali būti pamiršta praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios.
„(Rusijos prezidentas Vladimiras – ELTA) Putinas ciniškai tikisi, kad eskalacija Artimuosiuose Rytuose nukreips mūsų dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje“, – sakė J. Wadephulas.
„Toks manymas neturi išsipildyti“, – akcentavo jis ir kartu perspėjo, kad bet koks kompromisas dėl Ukrainos gynybos pajėgumų „būtų parankus Putinui“.
Komentuodamas susitikimą, M. Rubio tinkle „X“ parašė, kad pakartojo, „jog prezidentas (Donaldas – ELTA) Trumpas yra įsipareigojęs kuo greičiau pasiekti paliaubas ir suderėtą Rusijos ir Ukrainos karo sprendimą“.
Prancūzija nori išplėsti elitinio G7 klubo, kurio ištakos siekia pirmąjį G6 viršūnių susitikimą, 1975 m. surengtą netoliese esančioje Rambujė pilyje, ir kurį šiuo metu sudaro Kanada, Vokietija, Prancūzija, Iralija, Japonija, JK ir JAV, apimtis.
Ji pakvietė užsienio reikalų ministrus iš svarbių besiformuojančių rinkų Brazilijos ir Indijos, taip pat iš Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos.
Šis renginys vyksta prieš birželio mėnesį Prancūzijos Alpių Kurorte Eviane vyksiantį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriam pirmininkaus prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pietų Afrikos prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonas paragino Paryžių į šį viršūnių susitikimą nekviesti prezidento Cyrilo Ramaphosos. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pažymėjo, kad buvo pakviesta ne Pietų Afrika, o Kenija.
„Mes nepasidavėme jokiam spaudimui“, – teigė jis.
Vokietijos URM tikisi tiesioginių JAV ir Irano derybų Pakistane
Jungtinės Valstijos ir Iranas „labai greitai“ ruošiasi tiesioginėms deryboms, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis.
Šis pareiškimas nuskambėjo tęsiantis diplomatinėms pastangoms užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
„Mano žiniomis, vyko netiesioginiai kontaktai. Jie taip pat pasirengė tiesioginiam susitikimui“, – visuomeniniam transliuotojui „Deutschlandfunk“ sakė J. Wadephulis.
Jis pridūrė, kad toks susitikimas „turėtų įvykti Pakistane labai greitai“, tačiau informacijos šaltinio neatskleidė.
JAV pasiuntinis Steve'as Witkoffas ketvirtadienį patvirtino, kad Pakistanas perdavė Iranui 15 punktų amerikiečių taikos planą.
J. Wadephulis kalbėjo prieš netoli Paryžiaus vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas).
Vokietijos diplomatijos vadovas išreiškė viltį, kad M. Rubio kitiems lyderiams papasakos daugiau apie „JAV požiūrį ir interesus“ dėl šio konflikto.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) iš pradžių išreiškė paramą JAV ir Izraelio karui, tačiau vėliau ėmė reikšti didėjantį susirūpinimą dėl konflikto kainos.
Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad netaps tiesiogine karo šalimi.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą griežtai kritikavo JAV partneres NATO, o ketvirtadienį pareiškė, kad aljansas „nepadarė visiškai nieko“, kad padėtų kare.
J. Wadephulis interviu metu amerikiečių kritiką pavadino „erzinančia“ ir teigė, kad JAV neprašė Vokietijos konkrečios pagalbos.
JAV ir Izraelio atakų taikiniu Irane tapo 2 plieno gamyklos
Penktadienį per JAV ir Izraelio antskrydžius Irane buvo apgadintos dvi didelės plieno gamyklos, pranešė Irano žiniasklaida.
„Prieš kelias minutes priešai amerikiečiai ir sionistai per du atskirus išpuolius nusitaikė į „Khuzestan Steel“ (Irano pietvakariuose) ir „Mobarakeh Steel“ gamyklas Isfahane (centrinėje Irano dalyje)“, – skelbė naujienų agentūra „Fars“, o apie smūgius taip pat informavo valstybinis transliuotojas IRIB.
„Gelbėtojai nedelsdami atvyko į incidento vietą“, – rašė „Fars“.
Vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione.
JT perspėja, kad Libanui gresia reali humanitarinė katastrofa
Libanas susiduria su gilėjančia humanitarine krize, kuriai dabar gresia virsti katastrofa, penktadienį įspėjo Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra (UNHCR).
Karas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi jau beveik mėnesį. Nuo kovo 2 dienos savo namus buvo priversti palikti daugiau nei milijonas žmonių – kas penktas šalies gyventojas, pranešė UNHCR.
Augant skaičiams, „Libane matome išties gilėjančią humanitarinę krizę“, sakė agentūros atstovė šalyje Karolina Lindholm Billing.
„Situacija išlieka itin neraminanti, o humanitarinės katastrofos rizika (...) yra reali“, – žurnalistams Ženevoje vaizdo ryšiu iš Beiruto sakė K. L. Billing.
Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas kovo 2 dieną. Teherano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ pradėjo apšaudyti Izraelį raketomis, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.
„Daugiau nei 136 tūkst. perkeltųjų asmenų apsistojo 660-yje kolektyvinių prieglaudų, kurių dauguma yra mokyklos, užpildytos gerokai viršijant jų pajėgumus“, – teigė ji.
Atstovė apibūdino ribotas galimybes naudotis sanitarinėmis sąlygomis ir pabrėžė, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunku miegoti ant grindų.
„Net ir pasitraukę iš namų žmonės nebesijaučia saugūs“, – sakė ji.
„Šeimos gyvena nuolatinėje baimėje, o psichologinės pasekmės, ypač vaikams, išliks dar ilgai po šio konflikto pabaigos“, – teigė atstovė.
Vokietijos užsienio reikalų ministras sako, kad rengiamasi tiesioginėms JAV ir Irano deryboms
Penktadienį interviu radijui Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad vyksta pasirengimas tiesioginiam JAV ir Irano atstovų susitikimui, kuriuo siekiama užbaigti karą su Iranu.
„Atrodo, kad tai įvyks gana greitai ir skubiai Pakistane“, – „Deutschlandfunk“ sakė J. Wadephulas.
Jis teigė, kad anksčiau buvo netiesioginių kontaktų, ir tai pavadino „pirmaisiais vilties ir pasitikėjimo ženklais“.
„Matyt, pradinės pozicijos jau buvo aptartos raštu per trečiąsias šalis“, – sakė Vokietijos ministras. Jis taip pat sakė tiksliai nežinąs, „kas visa tai palengvino“.
Kalbėdamas apie JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pasirodymą penktadienį Prancūzijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime, J. Wadephulas sakė, kad M. Rubio „galbūt šiandien tai išdėstys šiek tiek tiksliau“.
Tačiau jis sakė, kad pernelyg viešas tokių reikalų aptarimas nepadeda.
Svarstymai apsaugoti Hormūzo sąsiaurį karui pasibaigus
Aukščiausio rango Vokietijos diplomatas dar kartą patvirtino, kad Berlynas atviras garantuoti laivybą sąsiauryje tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, kai karas baigsis.
„Mes visada sakydavome: kai šis karas pasibaigs, Vokietija iš principo yra pasirengusi apsvarstyti, ar galime padėti užtikrinti laivybos eismą Hormūzo sąsiauriu“, – paaiškino jis, bet pridūrė, kad „pirmiausia reikia iki to prieiti“.
Kovo viduryje, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje metu, J. Wadephulas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus dislokuoti NATO pajėgas Hormūzo sąsiauryje karo metu. Jis tuomet sakė nemanąs, kad NATO turi būti atsakinga už Hormūzo sąsiaurį.
„Forbes“ įvardijo Irano silpniausią vietą: problema – kritinė
Karas tarp JAV, Izraelio ir Irano atskleidė kritinį Teherano silpnumą – jo karinės oro pajėgos faktiškai nepajėgios konkuruoti šiuolaikiniame kare. Ekspertai tai vadina daugelį metų trukusiu nuosmukiu, peraugusiu į „mirties spiralę“, rašo „Forbes“.
1970-aisiais Iranas turėjo vienas stipriausių oro pajėgų regione. Valdant šachui Mohammadui Rezai Pahlavi, šalis pirko pažangią techniką, įskaitant naikintuvus „Grumman F-14 Tomcat“.
Po 1979 metų revoliucijos situacija smarkiai pasikeitė: sankcijos ir izoliacija atėmė iš Irano prieigą prie technologijų ir modernizacijos. Nuo tada oro laivynas pamažu sensta be tinkamo atnaujinimo.
Šiandien Iranas priverstas remtis ankstesnių kartų lėktuvais – amerikietiškais ir sovietiniais 1960–80-ųjų modeliais. Jie gerokai nusileidžia šiuolaikinėms mašinoms, tokioms kaip „F-35 Lightning II“.
Tai reiškia, kad tiesioginio oro mūšio atveju Irano naikintuvai praktiškai neturi šansų.
Iranas ne kartą skelbė numušęs JAV ir Izraelio lėktuvus, tačiau šie pareiškimai nėra patvirtinti.
JAV Centrinė vadavietė pabrėžia, kad nei vienas jų lėktuvas nebuvo prarastas oro mūšiuose, o Izraelio pusė praneša tik apie apšaudymus be pasekmių.
Dauguma incidentų danguje – tai ne naikintuvų kovos, o priešlėktuvinės gynybos darbas. Iranas faktiškai nesivelia į klasikines oro dvikovas.
Priežastys paprastos: techninis lėktuvų atsilikimas, greito sunaikinimo rizika ir priešininko technologinis pranašumas.
Dėl to Teheranas renkasi raketas ir dronus, o ne aviaciją.
Iranas bando atnaujinti savo laivyną, pirkdamas rusišką techniką ir planuoja įsigyti modernesnių naikintuvų.
Analitikai mano, kad dabartinės Irano oro pajėgos gali neišgyventi šio karo dabartiniu pavidalu. Ilgalaikėje perspektyvoje šalis galės sukurti naują aviaciją tik esant giliems pokyčiams – politiniams, ekonominiams ir technologiniams.
Šiuo metu Iranas yra priverstas kariauti neturėdamas realios oro erdvės kontrolės. Tai lemia viso konflikto eigą.
Irano Revoliucinė gvardija perspėja civilius laikytis atokiai nuo JAV pajėgų
Irano Revoliucinė gvardija penktadienį paragino civilius visuose Artimuosiuose Rytuose laikytis atokiau nuo vietovių, kuriose dislokuotos JAV pajėgos.
Gvardijos grasinimas pasirodė nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginių, kad derybos dėl mėnesį trunkančio karo nutraukimo „vyksta gerai“, ir jo sprendimo dar kartą, iki balandžio 6-osios, pratęsti Teheranui nustatytą terminą atverti Hormūzo sąsiaurį.
D. Trumpas teigė, kad terminą pratęsė Teherano prašymu, ir tikino, kad Islamo Respublika nori „sudaryti sandorį“ ir užbaigti regioną apėmusį karą, prasidėjusį vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis pirmą kartą atakavo Iraną.
Tačiau Irano pusė, aiškiai leidusi suprasti, kad kovas nori baigti savo sąlygomis, neparodė jokių ženklų, kad ketintų nutraukti atsakomąsias atakas prieš Izraelį ir taikinius Persijos įlankos regione.
Kaltindama JAV ir Izraelio pajėgas naudojimusi „žmonių skydais“, įtakinga Revoliucinė gvardija paskelbė griežtą įspėjimą civiliams.
„Rekomenduojame skubiai palikti vietas, kuriose yra dislokuotos amerikiečių pajėgos, kad jums nebūtų padaryta žala“, – sakoma pareiškime, paskelbtame praėjus kelioms valandoms po to, kai Irano kariuomenė pagrasino visame regione atakuoti viešbučius, kuriuose apgyvendinti JAV kariai.
Perspėjimas pasirodė tuo metu, kai Kuveitas pranešė, kad per dronų ataką auštant buvo apgadintas pagrindinis šalies komercinis uostas.
Raudonasis Kryžius: karas Irane pražudė 1,9 tūkst. žmonių, 20 tūkst. – sužeista
Karas Irane, pasak Raudonojo Kryžiaus, jau pražudė daugiau kaip 1,9 tūkst. žmonių. Mažiausiai 20 tūkst. asmenų buvo sužeista, pranešė Raudonasis Kryžius, kuris remiasi Irane veikiančios Raudonojo Pusmėnulio organizacijos duomenimis, informuoja agentūra „Reuters“.
Anot duomenų, pataikyta į 17 Raudonojo Pusmėnulio centrų, apgadinta arba sunaikinta beveik 100 greitosios pagalbos automobilių, nukentėjo 289 farmacijos, medicinos ir sveikatos įstaigos.
Taip pat padaryta žalos apie 600 mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.
Raudonasis Kryžius ragina tarptautinę bendruomenę paremti pagalbos organizacijos Irane veiklą.
G7 sąjungininkai spaudžia Marco Rubio aiškiai išdėstyti JAV planus dėl Irano
Praėjus beveik mėnesiui nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkai penktadienį spaudė JAV valstybės sekretorių Marco Rubio aiškiai išdėstyti amerikiečių planus dėl Irano.
Susirūpinimas auga dėl žalos pasaulio ekonomikai, Iranui blokavus Hormūzo sąsiaurį. Praleidęs pirmąją susitikimo dieną istoriniame Vo de Sernė vienuolyne, paverstame prabangiu viešbučiu netoli Paryžiaus, M. Rubio penktadienį atvyko visą dieną truksiančioms deryboms su pirmaujančių pramoninių demokratijų vadovais.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis prieš derybas sakė, jog sąjungininkams reikia žinoti, „kaip JAV elgsis toliau“ konflikte, prasidėjusiame vasario 28 dieną oro smūgiais, per kuriuos žuvo aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pareiškė, kad derybos su Iranu vyksta, tačiau detalės lieka neaiškios.
„Mūsų kolega Rubio šiandien galbūt galės tai paaiškinti tiksliau“, – radijui „Deutschlandfunk“ sakė J. Wadephulis, ragindamas sąjungininkus su JAV pasiekti „bendrą poziciją“.
D. Trumpas ketvirtadienį nukėlė smūgių Irano energetikos objektams terminą iki balandžio 6-osios – tai tapo dar vienu posūkiu Vašingtono planuose.
Nors visos G7 šalys yra artimos JAV sąjungininkės, nė viena jų vienareikšmiškai nepasiūlė paramos puolimui prieš Iraną, o tai sukėlė D. Trumpo pyktį.
„Dėl pasaulio“
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper penktadienį paragino „greitai išspręsti šį konfliktą ir atkurti regioninį stabilumą“.
Ji pritarė nuogąstavimams dėl Irano vykdomos de facto Hormūzo sąsiaurio blokados, kuri nulėmė pasaulinių naftos kainų augimą ir privertė laivus laukti eilėse prie šio sąsiaurio.
„Atvirai kalbant, Iranas negali laikyti pasaulio ekonomikos įkaitu dėl sąsiaurio, kuris yra susijęs su tarptautiniais laivybos maršrutais ir laivybos laisve“, – sakė ji.
Prieš išvykdamas į Prancūziją, M. Rubio ketvirtadienį teigė, kad visų G7 šalių interesas yra siekti Hormūzo sąsiaurio atvėrimo.
Kalbėdamas apie derybas su Iranu, jis sakė, kad „yra tarpininkaujančių šalių, kurios perduoda žinutes, ir buvo pasiekta pažangos“.
Tai pirmoji M. Rubio kelionė į užsienį nuo tada, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną.
Teisindamas karinius veiksmus, jis sakė: „Prezidentas (D. Trumpas) daro paslaugą ne tik JAV ir mūsų žmonėms. Tai daroma dėl pasaulio.“
„Nepasidavėme jokiam spaudimui“
Priešingai nei įprasta pagal protokolą – ir tai rodo atstumą tarp JAV bei jų sąjungininkų – ketvirtadienį prasidėjusio susitikimo pabaigoje nebus paskelbta bendro komunikato.
Vietoje to šiemet G7 pirmininkaujanti Prancūzija išplatins pareiškimą, nurodė diplomatinis šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės.
Susitikime dalyvaujant Ukrainos užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai, Europos ministrai siekia pabrėžti, kad parama Kyjivui neturi būti pamiršta praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos didelio masto invazijos pradžios.
Siekdama išplėsti elitinio G7 klubo, kurio ištakos siekia pirmąjį G6 aukščiausiojo lygio susitikimą netoliese esančioje Rambujė pilyje 1975-aisiais, apimtį, Prancūzija taip pat pakvietė užsienio reikalų ministrus iš svarbių kylančių rinkų – Brazilijos ir Indijos, taip pat iš Ukrainos, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos.
Dabar klubą sudaro Kanada, Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija, JK ir JAV.
Šis renginys yra pasirengimas birželį vyksiančiam G7 viršūnių susitikimui Prancūzijos Alpių kurorte Eviane, kur pirmininkaus prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonas ragino Paryžių atšaukti kvietimą PAR prezidentui Cyrilui Ramaphosai į tą susitikimą. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noelis Barrot teigė, kad pakviestas buvo Kenijos, o ne PAR vadovas, ir „mes nepasidavėme jokiam spaudimui“.
Hormūzo sąsiauryje – liepsnoja laivas: Iranas siunčia griežtą žinią
Hormūzo sąsiauryje dega Tailando konteinerinis laivas, bandęs praplaukti be leidimo, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN.
JT reikalauja teisingumo dėl smūgio į Irano mokyklą
Daugybę gyvybių nusinešęs Irano mokyklos subombardavimas sukėlė „gilų siaubą“, penktadienį pareiškė JT žmogaus teisių komisaras, paragindamas Vašingtoną užbaigti tyrimą ir pareikalaudamas teisingumo „už padarytą siaubingą žalą“.
„Nesvarbu, kokie būtų šalių nesutarimai, visi sutinkame, kad moksleivius žudydami jų neišspręsime“, – kalbėdamas neeilinėje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje, skirtoje aptarti vasario 28 d. – pirmąją karo Artimuosiuose Rytuose dieną – suduotą smūgį Irano pradinei mokyklai Minabe, sakė Volkeris Turkas.
Šis bombardavimas sukėlė „gilų siaubą“, kreipdamasis į aukščiausiąjį Jungtinių Tautų žmogaus teisių organą pasakė V. Turkas.
„Nuotraukos, kuriose užfiksuotos subombarduotos klasės ir sielvarto apimti tėvai, aiškiai parodė, kas moka didžiausią kainą už karą: civiliai, neturintys jokios įtakos konfliktą lėmusiems sprendimams“, – sakė jis.
„Kaip teigiama, šiuo atveju – tai 168 mokiniai, mokytojai, mokyklos darbuotojai ir jų artimieji.“
Remiantis laikraščio „The New York Times“ pranešimais apie preliminarius JAV kariuomenės tyrimo rezultatus, dėl taikymo klaidos į mokyklą pataikė JAV kruizinė raketa „Tomahawk“.
JT žmogaus teisių komisaras pabrėžė, kad „tie, kurie įvykdė šį išpuolį, dabar turi pareigą nedelsdami, nešališkai, skaidriai ir išsamiai jį ištirti“.
„Vyresnieji JAV pareigūnai sakė, kad šis smūgis yra tiriamas“, – sakė jis, paragindamas, „kuo greičiau užbaigti šį procesą ir viešai paskelbti jo išvadas“.
„Už padarytą siaubingą žalą turi būti įvykdytas teisingumas.“
Penktadienį Irano, Kinijos ir Kubos prašymu surengta diskusija buvo jau antras neeilinis Žmogaus teisių tarybos posėdis šią savaitę, skirtas karui Artimuosiuose Rytuose aptarti.
Trečiadienį per Bahreino Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir Jordanijos vardu inicijuotą diskusiją buvo aptarti Irano smūgiai Persijos įlankos regiono šalims ir jų poveikis civiliams gyventojams.
Po šių diskusijų 47 narių taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Irano „žiaurius išpuolius“ prieš kaimynines Persijos įlankos valstybes ir pareikalavo skubiai atlyginti žalą visoms šių išpuolių aukoms.
Penktadienio diskusijų, kurios turėjo trukti apie dvi valandas, metu Tarybos nebuvo prašoma apsvarstyti rezoliucijos projekto.
Kinija pasmerkė „melagingas“ naujienas apie lustų gamintojos tiekimus Iranui
Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija apkaltino žiniasklaidą „melagingos informacijos“ paskelbimu po pranešimo, kuriame teigiama, kad didžiausia šalies puslaidininkių įmonė išsiuntė Iranui lustų gamybos įrankius.
Pranešime cituojami du neįvardyti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos vyresnieji pareigūnai ir teigiama, kad lustų gamintoja SMIC „maždaug prieš metus pradėjo siųsti įrankius Iranui“.
Pranešime cituojamas JAV pareigūnas, sakęs, kad „neturi pagrindo manyti, jog tai būtų liovęsi“.
Kinija yra pagrindinė Irano partnerė, tačiau nepaskelbė apie karinę pagalbą Teheranui kare, kurį vasario 28 d. sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai, ir ne kartą ragino nutraukti ugnį.
Lustų gamintoja „Semiconductor Manufacturing International Corporation“ (SMIC) penktadienį neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.
Paklaustas apie pranešimą per įprastą spaudos konferenciją Pekine, užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas sakė nesąs susipažinęs su padėtimi.
„Galiu jums pasakyti, kad pastaruoju metu kai kurios žiniasklaidos priemonės noriai skelbė kai kurias naujienas, kurios atrodo teisingos, bet iš tikrųjų yra klaidingos“, – sakė Lin Jianas.
Jis pridūrė, kad po patikrinimo visi tokie pranešimai buvo pripažinti „melaginga informacija“, tačiau išsamesnių paaiškinimų nepateikė.
Kinija pasmerkė JAV ir Izraelio įvykdytą Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khameini nužudymą, tačiau taip pat pareiškė nepritarianti Teherano smūgiams Persijos įlankos valstybėms, kuriose įsikūrusios JAV bazės.
Šią savaitę Pekino diplomatijos vadovas Wang Yi savo kolegai iš Irano Abbasui Araghchi telefonu sakė, kad tikisi, jog „visos šalys pasinaudos kiekviena proga ir galimybe taikai bei pradės taikos derybų procesą“.
Iranas: JAV ir Izraelio smūgiai apgadino 120 muziejų ir istorinių pastatų
Nuo karo pradžios JAV ir Izraelio smūgiai visame Irane apgadino mažiausiai 120 muziejų bei kultūros ir istorijos paveldo objektų, pranešė Teherano miesto tarybos kultūros paveldo komiteto vadovas.
„Mažiausiai 120 muziejų, istorinių pastatų ir kultūros objektų įvairiose provincijose tapo tiesioginiais taikiniais ir patyrė rimtų struktūrinių pažeidimų“, – sakė Ahmadas Alavi.
Valstybinė televizija citavo jo žodžius, kad tarp per karą apgadintų objektų yra į UNESCO sąrašą įtraukti Golestano rūmai, taip pat Sadabado rūmai, Marmuro rūmai ir Teymourtasho namas, dar žinomas kaip Karo muziejus.
„Politico“: Iranas gali pradėti dar vieno sąsiaurio blokadą
Jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesugebės užbaigti karo prieš Iraną, pastarasis gali uždaryti dar vieną pasaulio energetikos rinkai itin svarbų sąsiaurį Artimuosiuose Rytuose, taip dar labiau išpūsdamas naftos kainas, rašo „Politico“.
Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui pasaulio energetikos rinka patiria didžiausius tiekimo sutrikimus istorijoje. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė atakomis prieš Persijos įlankos valstybių energetikos infrastruktūrą ir trikdydamas naftos tiekimą Hormūzo sąsiauriu.
Tačiau, pasak ekspertų, jei Irano remiamos grupuotės blokuotų Bab al Mandebo sąsiaurį – intensyvios laivybos vietą Raudonojoje jūroje – tai dar labiau pablogintų pasaulinę finansinę padėtį, o naftos kainos galėtų išaugtų iki 150 JAV dolerių už barelį.
Pastarąjį mėnesį Bab al Mandebo sąsiauris tapo alternatyviu maršrutu, kuriuo nafta iš Artimųjų Rytų tiekiama į rinką, nes Iranas iš esmės uždarė Hormūzo sąsiaurį.
Šeštadienį vienas Irano kariuomenės atstovas pusiau oficialiai šalies naujienų agentūrai pareiškė, kad jeigu JAV ir Izraelis surengs daugiau išpuolių prieš šalies energetikos objektus, Iranas „eskaluos nestabilumą kituose sąsiauriuose, įskaitant Bab al Mandebą ir Raudonąją jūrą“.
Šis sąsiauris yra už šimtų kilometrų nuo Hormūzo, prie Jemeno pietvakarinių krantų. Juo laivai tiekia apie 10 proc. pasaulio naftos ir gamtinių dujų.
Jau anksčiau Irano remiami Jemeno hučių sukilėliai blokavo Bab al Mandebo sąsiaurį atakoms pasitelkdami dronus ir raketas. Nors hučiai pernai sutiko su paliaubomis, tačiau jų lyderis šį kovą pagrasino, kad, „kalbant apie karinę eskalaciją, jie yra pasirengę šaudyti“.
„Visiškai neabejoju, kad galiausiai hučiai ims veikti ir žengs du žingsnius: pirma, blokuos Bab al Mandebo sąsiaurį ir, antra, bandys neleisti, kad tanklaiviai Saudo Arabijos Janbu uoste pasikrautų naftos“, – leidiniui „Politico“ teigė Danny Citrinowiczius, buvęs Izraelio kariuomenės ekspertas Irano klausimais.
Hučiai sulėtino pasaulinę laivybą per Bab al Mandebo sąsiaurį nuo 2023 iki 2025 metų. Nepaisant paliaubų, hučių sukilėliai nesiliovė grasinti regionui ir gali siekti pakartoti Irano sėkmę Hormūzo sąsiauryje, teigia Noamas Raydanas, Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto (WINEP) vyresnysis bendradarbis ir energetikos bei laivybos grėsmių Artimuosiuose Rytuose ekspertas.
Pasak „Politico“, dvi didžiausios laivybos bendrovės pasaulyje – Šveicarijos MSC ir Danijos „Maersk“ – tiek stipriai nerimauja dėl išpuolių Bab al Mandebo sąsiauryje, kad jų laivai jau dabar vengia šio regiono.
Pastarosiomis savaitėmis Irano režimas suprato, kokią didelę galią jis gali įgyti uždarydamas Hormūzo sąsiaurį ir sukeldamas spaudimą pasaulio ekonomikai, sako Izraelio ekspertas Irano klausimais D. Citrinowiczius.
Pasak jo, jei D. Trumpas eskaluos situaciją ir atakuos Irano Chargo salą, per kurią eksportuojama 90 proc. Irano naftos, arba atakuos regiono energetikos infrastruktūrą, Bab al Mandebas taptų svarbiu taikiniu Irano režimui siekiant pademonstruoti savo galią.
ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Jau pirmąją karinės operacijos dieną žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Teheranas į ją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormūzo sąsiauryje.
Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormūzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos, tačiau dėl Irano atakų juo negali plaukti beveik jokie tanklaiviai. Dėl to visame pasaulyje smarkiai kyla naftos ir dujų kainos, vyriausybės ir ekspertai baiminasi dėl galimos infliacijos.
Irano valstybinė žiniasklaida skelbia apie 1 mln. gintis nuo JAV surinktų karių
Po JAV žiniasklaidos pranešimų apie galimą amerikiečių sausumos operaciją Irano teritorijoje ir Baltųjų rūmų teiginių apie Teheranui gresiantį „pragarą“, jei šis nepripažins pralaimėjęs, Islamo Respublikos valstybinė naujienų agentūra „Tasnim“ skelbia apie kovoms sausumoje esą surinktus „daugiau nei milijoną karių“.
Šaltinis Irano karinėse struktūrose valstybinei naujienų agentūrai kalbėjo apie tarp šalies sausumos pajėgų kovotojų esą kilusią „entuziazmo bangą“ ir norą amerikiečiams sukurti „istorinį pragarą“ Irano žemėje.
Jo teigimu, dėl to ne tik pavyko surinkti daugiau nei 1 mln. kovotojų sausumos kovoms, bet esą ir išaugo jaunimo ryžtas ginti šalį. Irano valstybinės žiniasklaidos cituojamas šaltinis pasakojo, esą pastarosiomis dienomis į sukarintų savanorių pajėgų „Basij“, Islamo revoliucijos gvardijos (IRGC) ir armijos centrus plūsta prie kovų norintys prisijungti jauni iraniečiai.
Šių „Tasnim“ teiginių neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.
Kaip penktadienį rašė ELTA, pasak žiniasklaidos pranešimų Pentagonas svarsto į Artimuosius Rytus nusiųsti dar iki 10 tūkst. karių. Tai JAV prezidentui Donaldui Trumpui suteiktų papildomo lankstumo pokalbiuose su Teheranu, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis.
Anot „The Wall Street Journal“, operacinės pajėgos turėtų būti sudarytos iš pėstininkų, kurie prisijungtų prie maždaug 5 tūkst. ten jau esančių karių ir tūkstančių 82-osios oro desanto divizijos desantininkų. Šie jau gavo įsakymą vykti į regioną.
Remiantis pranešimu, kol kas nėra aišku, kur tiksliai daliniai Artimuosiuose Rytuose būtų nusiųsti. Pasak „The Wall Street Journal“, tikėtina, kad pajėgos gali būti dislokuotos netoli Irano ir naftos prekybai strategiškai svarbios Chargp salos.
„Axios“ rašė, kad Pentagonas rengia karinių veiksmų planus „galutiniam smūgiui“ prieš Iraną. Tai esą galėtų apimti sausumos dalinių panaudojimą ir masinius bombardavimus. Tačiau, pasak šaltinių, D. Trumpas kol kas sprendimo nėra priėmęs. Bet jis esą pasirengęs eskalacijai, jei derybos su Iranu, kurių faktą Teheranas neigia, greitai neduos rezultatų.
Izraelio kariuomenė teigia surengusi plataus masto smūgius Teherane
Izraelio kariuomenė pranešė, kad penktadienio rytą, praėjus beveik mėnesiui nuo Artimųjų Rytų karo pradžios, surengė smūgius Teherane.
Trumpame kariuomenės pranešime sakoma, kad Izraelio pajėgos „užbaigė plataus masto smūgių bangą, nukreiptą prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherano centre“.
Atskirame pranešime kariškiai teigė surengę smūgius į „balistinių raketų ir oro gynybos sistemų gamybos vietas visame Irane“. Pranešta, kad buvo atakuoti raketų paleidimo įrenginiai ir saugyklos vakarų Irane, taip pat raketų gamybos vietos sostinėje.
Iranas yra smarkiai bombarduojamas nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo savo kampaniją.
Ketvirtadienį Izraelis pareiškė, kad „susprogdino ir eliminavo“ Revoliucinės gvardijos jūrų laivyno vadą Alirezą Tangsiri ir kelis vyresniuosius karininkus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis ne kartą tvirtino, kad derybose su Iranu padaryta pažanga, nors Teheranas paneigė, kad vyksta kokios nors oficialios derybos.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
Artėjant mėnesiui nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, apžvelgiame naujausius su juo susijusius įvykius.
Pataikyta į pagrindinį Kuveito uostą
Auštant įvykusio dronų išpuolio metu buvo padaryta žala pagrindiniam Kuveito prekybiniam uostui.
Aš Šuvaicho uostas tapo „priešų dronų taikiniu; preliminarūs pranešimai rodo, kad padaryta materialinė žala, tačiau nėra aukų“, teigiama Kuveito uostų administracijos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“.
Irano įspėjimas JAV kariams
Irano kariuomenė įspėjo, kad viešbučiai, kuriuose apsistoję JAV kariai, visame regione, taps taikiniais.
„Kai visi amerikiečiai (kariai) apsistoja viešbutyje, mūsų požiūriu, tas viešbutis tampa amerikiečių“, – valstybinei televizijai sakė ginkluotųjų pajėgų atstovas Abolfazlas Shekarchi.
JT Saugumo Tarybos posėdis
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad penktadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba surengs uždaras konsultacijas, kad aptartų smūgius Iranui, atsižvelgdama į Maskvos prašymą.
„Rusijos Federacija paprašė surengti uždaras konsultacijas su JT Saugumo Taryba dėl tebevykstančių smūgių civilinei infrastruktūrai Irane, įskaitant švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas“, – teigė Rusijos atstovo JT atstovas spaudai Jevgenijus Uspenskis, cituotas valstybinės naujienų agentūros TASS.
Saudo Arabija numušė 4 dronus
Saudo Arabijos gynybos ministerija penktadienio rytą pranešė, kad karalystės rytuose buvo „perimti ir sunaikinti“ keturi dronai.
M. Rubio prisijungė prie G7 susitikimo
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį atvyko į Prancūziją dalyvauti G7 užsienio reikalų ministrų susitikime, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
M. Rubio, kuris praleido pirmąją derybų dieną netoli Paryžiaus, prieš išvykdamas pareiškė, kad visų G7 šalių interesas yra siekti atverti Hormūzo sąsiaurį, kurį šiuo metu blokuoja Iranas.
Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija – kitos G7 narės – ketvirtadienį išreiškė viltį dėl diplomatinio konflikto sprendimo.
JAV svarsto siųsti į Iraną dar 10 tūkst. karių
Jungtinės Valstijos svarsto galimybę išsiųsti iki 10 tūkst. papildomų sausumos pajėgų karių į Artimuosius Rytus, praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV gynybos pareigūnais.
Leidinys pranešė, kad šiuo žingsniu siekiama suteikti Donaldui Trumpui „daugiau karinių galimybių“ Artimuosiuose Rytuose.
Irano gvardija teigia surengusi raketų ir dronų atakas
Irano Revoliucijos gvardija penktadienį pareiškė, kad praėjusią dieną surengė raketų ir dronų atakas prieš objektus Izraelyje ir Persijos įlankos regione esančias karines bazes, naudojamas JAV pajėgų.
Bahreine buvo taikomasi į JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ techninės priežiūros objektą, teigiama Gvardijos pareiškime, kurį išplatino Irano naujienų agentūros.
Izraelis smogė Teherano infrastruktūrai
Izraelio kariuomenė penktadienio rytą pranešė, kad jos pajėgos surengė „plataus masto smūgių bangą prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherano širdyje“.
Australija gina savo pastangas
Australijos lyderis penktadienį pareiškė, kad su šalimi nebuvo konsultuojamasi dėl karo prieš Iraną, atsakydamas į JAV prezidento D. Trumpo priekaištą, kad ši JAV sąjungininkė daro nepakankamai.
Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is sakė, kad Australija palaiko glaudžius ryšius su Persijos įlankos valstybėmis, kurias atakuoja Iranas, ir teikia stebėjimo lėktuvą, padedantį ginti Jungtinius Arabų Emyratus, kur gyvena daug australų.
„Nėra buvę prašymo Australijai, kuris nebūtų patenkintas“, – žurnalistams Kanberoje teigė A. Albanese'is.
Izraelio smūgiai Beirutui
Libano žiniasklaida pranešė, kad penktadienio rytą Izraelis smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams; AFP korespondentai išgirdo keletą sprogimų iš šio grupuotės „Hezbollah“ bastiono, kurį Izraelis nuolat bombarduoja nuo karo pradžios.
Izraelis anksčiau paskelbdavo visuotinius evakuacijos įspėjimus šiai teritorijai, tačiau prieš šį smūgį konkretaus įspėjimo nepateikė.
D. Trumpas atidėjo ultimatumą
JAV prezidentas pareiškė, kad dar nesmogs Irano energetikos objektams, kaip anksčiau grasino, nes gavo tokį prašymą iš Teherano, ir pridūrė, kad derybos su Iranu „vyksta labai gerai“.
„Elektrinių naikinimo laikotarpį stabdau 10 dienų – iki 2026 metų balandžio 6 dienos, pirmadienio, 20 val. Rytų pakrantės (balandžio 7 dienos 2 val. Lietuvos) laiku“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
„Derybos tęsiasi ir, nepaisant Melagienų Žiniasklaidos ir kitų klaidingų teiginių, jos vyksta labai gerai“, – rašė jis.
Irano padėkos Rusijai
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas viešai padėkojo Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui už „įkvėpimą kare“. Tokį įrašą socialiniame tinkle „X“ jis rusų kalba paskelbė ketvirtadienį.
Šalies vadovo pareiškime buvo dėkojama už Rusijos paramą vykstant konfliktui, į kurį oficialiai įsitraukusios Jungtinės Valstijos, Izraelis ir Iranas.
Pasaulio bankas pasiruošęs veikti „dideliu mastu“
Pasaulio bankas pareiškė, kad yra pasirengęs suteikti neatidėliotiną finansinę pagalbą besivystančių rinkų šalims, susiduriančioms su karo Artimuosiuose Rytuose ekonominėmis pasekmėmis.
„Esame pasirengę reaguoti dideliu mastu – derindami neatidėliotiną finansinę paramą su politine patirtimi ir privataus sektoriaus parama darbo vietų atkūrimui bei augimui“, – teigiama pirmajame Pasaulio banko grupės pareiškime dėl šios krizės.
Per dronų ataką apgadintas didžiausias Kuveito prekybos uostas
Per dronų ataką penktadienį apgadintas didžiausias Kuveito prekybos uostas.
Šuvaicho uostas ryte buvo atakuotas „priešiškų bepiločių“, tinkle „X“ pranešė Kuveito uosto operatorė. Esą yra duomenų apie materialinę žalą, tačiau aukų išvengta.
Izraelis ir JAV vasario 28 d. pradėjo Irano puolimą. Teheranas nuo tada reaguoja raketų ir dronų smūgiais prieš Izraelį, kelias Persijos įlankos šalis bei JAV objektus regione.
Pistoriusas teigia negalintis patvirtinti, kad Ukrainai skirti ginklai gali būti nukreipti į Artimuosius Rytus
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas atsargiai komentavo pranešimus apie galimą Ukrainai skirtų JAV ginklų nukreipimą į Artimuosius Rytus. Jis negalįs patvirtinti, kad tai turėtų įtakos Vokietijos dalyvavimui vadinamojoje PURL programoje, sakė B. Pistorius lankydamasis vokiečių ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ gamykloje Australijoje netoli Brisbeno.
Per PURL programą Europos NATO šalys ir Kanada finansuoja amerikietiškų ginklų tiekimą Ukrainai, nes JAV smarkiai sumažino savo finansinę paramą.
„The Washingont Post“, remdamasis keliais neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad Pentagonas vertina, ar ginklai, kurie iš tikrųjų skirti Ukrainai, turėtų būti nukreipti į Artimuosius Rytus, nes karas su Iranu sekina JAV pajėgų amunicijos atsargas.
Paklaustas apie galimus padarinius ir būsimam amunicijos tiekimui Vokietijai, B. Pistoriusas sakė, kad Berlynas spartina pirkimus ir stengiasi sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų.
Vizito metu ministras taip pat apsilankė vienoje Australijos oro pajėgų bazėje, kad apžiūrėtų „Boeing MQ-28 Ghost Bat“ nepilotuojamą kovinį orlaivį, kuris svarstomas kaip galimas pasirinkimas Vokietijos karinėms oro pajėgoms.
Vizito metu buvo pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gynybos pramonės įmone TDW, kuri specializuojasi kovinių galvučių gamyboje ir planuoja pradėti gamybą Australijoje.
Rusija nutraukė tylą: atsakė į kaltinimus dėl pagalbos Iranui
Rusijos vyriausybė atmetė kaltinimus, esą ji perduoda žvalgybinę informaciją Iranui, kad šis galėtų atakuoti JAV karinius objektus Artimuosiuose Rytuose.
„Mes tiekėme Iranui tam tikrų rūšių karines prekes, tačiau negalime sutikti su kaltinimu, kad padedame Iranui žvalgybiniais duomenimis“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu stočiai „France Television“ , kuris paskelbtas ministerijos portale.
JAV karinių bazių regione koordinatės esą yra žinomos ir viešai prieinamos. Nereikia, kad jas perduotų žvalgyba.
„Nesistebiu, kad Iranas jas atakuoja“, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas. Jis patvirtino, kad Maskva ir Teheranas ir toliau yra strateginiai partneriai.
Tai, kad Iranas atakuoja ir taikinius arabų šalyse regione, yra tarptautinę teisę pažeidžiančio JAV ir Izraelio puolimo padarinys, pabrėžė S. Lavrovas. Kartu jis atmetė paraleles su Rusijos karu Ukrainoje.
JAV rengia planus „galutiniam smūgiui“: svarsto į Artimuosius Rytus nusiųsti dar 10 tūkst. karių
Pentagonas, anot žiniasklaidos, svarsto į Artimuosius Rytus nusiųsti dar iki 10 tūkst. karių. Tai JAV prezidentui Donaldui Trumpui suteiktų papildomo lankstumo pokalbiuose su Teheranu, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. Portalas „Axios“, remdamasis aukštu gynybos pareigūnu, teigė, kad atitinkamas sprendimas bus priimtas kitą savaitę. Kariai esą būtų iš kitų kovinių vienetų nei tie, kurie jau nusiųsti į regioną.
Vašingtone susitiko JAV ir Rusijos įstatymų leidėjai
Rusijos įstatymų leidėjų grupė ketvirtadienį surengė derybas su JAV Kongreso nariais, pranešė Floridos atstovė ir Valstybės departamentas.
Tai buvo pirmasis toks susitikimas per kelerius metus; jį palankiai įvertino Kremlius.
Penki Rusijos Valstybės Dūmos nariai susitiko su penkių JAV įstatymų leidėjų iš abiejų partijų grupe, kad „aptartų taiką ir dvišalius santykius“, socialiniame tinkle „X“ pranešė Kongreso narė Anna Paulina Luna, prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkė.
„Kaip dviejų didžiausių pasaulio branduolinių supervalstybių atstovai, esame skolingi savo piliečiams atvirą dialogą, idėjas ir atviras ryšio linijas, – sakė ji. – Mes ir toliau puoselėsime šį dialogą bei sieksime taikos, remdami šios administracijos pastangas ją užtikrinti.“
A. P. Lunos įraše buvo pridėta Rusijos delegacijos nuotraukų kartu su ja ir kitais kolegomis, jiems susitikus Vašingtone, JAV Taikos instituto būstinėje – pastate, kuris neseniai buvo pavadintas D. Trumpo vardu.
Kitame įraše toje pačioje platformoje Rusijos ekonomikos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šį susitikimą pavadino istoriniu.
Vizitas vyksta tuo metu, kai JAV tarpininkaujamos derybos, kuriomis siekiama susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos, yra faktiškai įstrigusios.
Keli derybų ratai, įvykę D. Trumpui prieš metus ir du mėnesius sugrįžus į Baltuosius rūmus, nepadėjo išeiti iš aklavietės, o Kremlius atmetė bet kokius kompromisus dėl jo ketverius metus vykdomo puolimo sustabdymo.
Valstybės departamento atstovas taip pat patvirtino Kongreso ir Dūmos narių susitikimą.
Kremlius anksčiau buvo paskelbęs apie Rusijos įstatymų leidėjų vizitą ir teigė, kad jo tikslas – padėti atgaivinti Maskvos ir Vašingtono ryšius.
„Tikimės, kad šie pirmieji nedrąsūs žingsniai prisidės prie tolesnio mūsų dvišalio bendravimo atkūrimo“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą apie šią kelionę nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusijos griežtosios linijos Liberalų demokratų partijos vadovas Leonidas Sluckis nurodė tris delegacijos narius: parlamento pirmininko pavaduotoją Borisą Černyšovą bei parlamentarus Viačeslavą Nikonovą ir Svetlaną Žurovą.
Visi Rusijos marionetinio parlamento nariai yra lojalūs Kremliui ir palaiko karą Ukrainoje.
D. Peskovas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nustatė „pagrindines gaires“ šiai kelionei ir po susitikimų JAV bus „išsamiai informuotas“ apie jų rezultatus.
Trumpas atidėjo Irano energetikos objektų puolimo terminą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį iki balandžio 6 dienos atidėjo galutinį terminą smūgiams prieš Irano energetikos objektus.
Pasak jo, toks sprendimas priimtas Teheranui pateikus prašymą, o derybos dėl karo nutraukimo vyksta „labai gerai“.
Anksčiau D. Trumpas neigė, kad žūtbūt siekia susitarimo užbaigti karą, nors Islamo Respublika į JAV taikos planą reagavo šaltai.
„Derybos tęsiasi ir, nepaisant Melagienų Žiniasklaidos ir kitų klaidingų teiginių, jos vyksta labai gerai“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Praėjusį šeštadienį D. Trumpas nurodė Iranui per 48 valandas atverti gyvybiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį naftos tanklaiviams, grasindamas sunaikinti šalies elektrines, tačiau dabar šį terminą pratęsė jau antrą kartą.
„Atsižvelgdamas į Irano vyriausybės prašymą (...), Elektrinių naikinimo laikotarpį stabdau 10 Dienų – iki 2026 metų balandžio 6 dienos, pirmadienio, 20 val. Rytų pakrantės (balandžio 7 dienos 2 val. Lietuvos) laiku“, – paskelbė jis.
D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas anksčiau vykusiame vyriausybės posėdyje kalbėjo apie „stiprius ženklus“, rodančius Teherano pasirengimą derėtis. Jis pirmą kartą viešai patvirtino, kad Vašingtonas per Pakistano pareigūnus perdavė Teheranui 15 punktų „veiksmų sąrašą“.
„Matysime, kur tai nuves ir ar pavyks įtikinti Iraną, kad tai yra lūžio taškas, kai jie neturi kitų gerų alternatyvų, tik dar daugiau mirčių ir naikinimo“, – sakė S. Witkoffas.
Posėdžio metu D. Trumpas teigė, kad Iranas leido 10-čiai naftos tanklaivių praplaukti Hormūzo sąsiauriu, taip siekdamas parodyti, jog į derybas žiūri rimtai.
Trumpas sukritikavo Vokietijos poziciją dėl Hormūzo sąsiaurio
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Vokietiją už tai, kad ji neprisideda prie pastangų užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, pareikšdamas, kad jam atrodo „nederama“, jog Vokietijos pareigūnai šį konfliktą vadina „ne mūsų karu“.
Ketvirtadienį per Vyriausybės posėdį Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas, niekieno vardo konkrečiai nepaminėdamas, šiuos komentarus adresavo „Vokietijos vadovui“.
Pastarosiomis dienomis panašias mintis išsakė keletas aukštų Vokietijos pareigūnų. Kancleris Friedrichas Merzas vizito Norvegijoje metu pareiškė, kad Vokietija kare nedalyvauja ir nori, kad taip ir būtų. Gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir vicekancleris Larsas Klingbeilas abu teigė, kad „tai ne mūsų karas.“
D. Trumpas teigė į šią poziciją atsakęs pareikšdamas, kad „Ukraina nėra mūsų karas.“
JAV prezidentas paprašė NATO sąjungininkų padėti užtikrinti laivybos saugumą Hormūzo sąsiauryje, kuriame dėl karo su Iranu buvo faktiškai sutrikdytas laivų eismas. Šis siauras vandens kelias yra pagrindinė pasaulinės naftos prekybos arterija. Sąjungininkams į šį prašymą neatsakius, D. Trumpas ne kartą juos griežtai kritikavo.
Irano Revoliucinė gvardija skelbia atakavusi Izraelį ir JAV pajėgas Persijos įlankos regione
Irano Revoliucinė gvardija penktadienį pranešė, kad ankstesnę dieną raketomis ir dronais atakavo taikinius Izraelyje bei JAV pajėgų naudojamus karinius objektus Persijos įlankos regione.
Smūgiams panaudotos tolimojo ir vidutinio nuotolio raketos bei „naikinantys ir klajojantys dronai“.
Atakos buvo nukreiptos į taikinius Izraelyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Kuveite ir Bahreine, teigiama Gvardijos pareiškime, kurį išplatino naujienų agentūros IRNA ir „Fars“.
Pareiškime nurodoma, kad Bahreine taikiniu tapo JAV oro gynybos sistemos „Patriot“ priežiūros centras.
Iranas: Rusija „įkvepia mus šiame kare“
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pagyrė šalies sąjungą su Rusija, teigdamas, kad ji padeda karo pastangoms, rašo „Sky News“.
„Vladimiro Putino žinutės ir Rusijos žmonių parama įkvepia mus šiame kare“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.
Ir pridūrė: „Irano žmonių vardu dėkoju Rusijos vyriausybei ir žmonėms.“
Vėlesniame įraše M. Pezeshkianas teigė, kad ankstesni santykiai regione „pasikeitė, ir kuriami nauji ryšiai“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš JAV – žinia, kada tikimasi pasiekti visus Trumpo tikslus Irane
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad Vašingtono karo Irane tikslai turėtų būti pasiekti per artimiausias dvi savaites, neatsižvelgiant į tai, ar JAV nusiųs sausumos pajėgas.
„Kai per artimiausias dvi savaites čia su jais susidorosime, jie bus silpnesni nei bet kada pastarojo meto istorijoje“, – po Didžiojo septyneto (G7) derybų sakė M. Rubio žurnalistams Paryžiuje.
Karas prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis sudavė Iranui pirmuosius smūgius, per kuriuos žuvo šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, ir kol kas nematyti jokių konflikto silpnėjimo ženklų.
Nuo tada konfliktas išplito visame Artimųjų Rytų regione, Iranui pradėjus leisti dronus ir raketas į Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių bazių ir kitų interesų.
M. Rubio penktadienį taip pat sakė, kad Iranas nepateikė atsakymo į planą, kuriuo siekiama užbaigti karą, tačiau nusiuntė „žinučių“, rodančių susidomėjimą diplomatinėmis derybomis.
„Mes jo (atsakymo) dar negavome“, – žurnalistams Paryžiuje sakė M. Rubio.
„Buvo apsikeista žinutėmis ir gavome signalų iš Irano valdžios struktūrų – ar kas iš jų liko – apie norą aptarti tam tikrus klausimus“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pareiškė, kad derybos su Iranu vyksta, tačiau detalės lieka neaiškios. Ketvirtadienį jis tvirtino, kad derybos dėl konflikto užbaigimo „vyksta“ ir „vyksta labai gerai“.
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ketvirtadienį patvirtino, kad Pakistanas perdavė Iranui amerikiečių 15 punktų taikos planą, tačiau, kiek žinoma, Islamo Respublika į JAV taikos planą reagavo šaltai.