Artimieji Rytai. Pavojingas signalas iš Trumpo: štai ką rėžė Iranui

JAV delegacija ruošiasi netrukus išvykti į Islamabadą, kur galimai įvyks antrasis derybų su Iranu etapas, pirmadienį ryte naujienų agentūrai „dpa“ Vašingtone pranešė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.

„The New York Times“ ir CNN, remdamiesi Vašingtono pareigūnų žodžiais, pranešė, kad JAV viceprezidento J. D. Vance‘o vadovaujama delegacija iš Vašingtono į Pakistano sostinę turėtų išvykti antradienį.

Tuo tarpu dienraštis „The New York Post“, pirmadienį ryte telefonu kalbėjęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė, kad JAV delegacija į Pakistaną atvyks pirmadienį vakare (Islamabado laiku). Vašingtono laikas nuo Pakistano atsilieka devyniomis valandomis.

Bulvarinio leidinio teigimu, prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad derybos įvyks. „Turėtume surengti derybas, – sakė D. Trumpas. – Taigi manau, kad šiuo metu niekas jokių žaidimų žaisti nebandys.“

D. Trumpas dienraščiui sakė, kad delegacijos sudėtyje yra J. D. Vance‘as, specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris.

Savaitgalį D. Trumpas pareiškė esąs pasirengęs pradėti naujas derybas, iki trečiadienį baigiantis dabartiniam paliaubų susitarimui su Iranu.

Jis savo platformoje „Truth Social“ parašė, kad jo atstovai pirmadienį vakare bus Islamabade, tačiau nenurodė, kurios šalies laiku.

Pirmasis derybų raundas Islamabade įvyko prieš daugiau nei savaitę, jame dalyvavo aukšto rango delegacijos iš Vašingtono ir Teherano, o JAV derybininkams vadovavo J. D. Vance‘as. Derybos baigėsi be apčiuopiamų rezultatų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė Hormuzo sąsiaurio blokadą, kurią pavadino abiejų pusių klaida.

„Tikėtina, kad Irano valdžia pakeitė savo pradinę poziciją (...) po JAV sprendimo išlaikyti tikslinę Hormuzo sąsiaurio blokadą (...), tai yra abiejų pusių klaida“, – žurnalistams Gdanske sakė Prancūzijos lyderis.

Dėl JAV ir Irano konflikto Hormuzo sąsiauryje tvyro didelė įtampa. Šis gyvybiškai svarbus pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų gabenimo kelias yra praktiškai uždarytas nuo JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios prieš septynias savaites.

Pripažindamas Izraelio ir „Hezbollah“ paliaubas Libane, Iranas penktadienį buvo trumpam atvėręs sąsiaurį, tačiau jau kitą dieną jis vėl buvo uždarytas, reaguojant į tai, kad JAV toliau taiko blokadą į Irano uostus ir iš jų plaukiantiems laivams.

JAV delegacija netrukus vyks į Pakistaną, kur bus surengtas naujas taikos derybų su Iranu ratas, naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė su šiuo planu susipažinęs šaltinis.

Anksčiau šį mėnesį Islamabade įvykusios pirminės derybos baigėsi nepasiekus susitarimo, o abi pusės apkaltino viena kitą laikinų paliaubų, kurių galiojimas jau artėja prie pabaigos, pažeidimais.

Irano užsienio reikalų ministerija anksčiau pirmadienį pareiškė, kad dar nepriėmė sprendimo, ar dalyvaus kitame derybų su Jungtinėmis Valstijomis etape.

„Šiuo metu (...) neturime jokių planų dėl kito derybų etapo ir jokio sprendimo šiuo klausimu nėra priimta“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei (Esmaeilis Bagajis).

Jis taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos rimtai neketina siekti diplomatinių santykių, paminėdamas tam tikrus dviejų savaičių paliaubų pažeidimus.

„Teigdamos, kad JAV imasi diplomatijos ir yra pasirengusios deryboms, jos elgiasi taip, kad jokiu būdu nerodo rimto požiūrio į diplomatinį procesą“, – kalbėjo E. Baqaei.

Jis teigė, kad JAV pirmadienio rytą įvykdytas išpuolis prieš Irano krovininį laivą, JAV karinio jūrų laivyno blokada Irano uostuose ir vėlavimas įgyvendinti paliaubas Libane yra „aiškūs paliaubų pažeidimai“.

Pirmadienį Europos Komisija, siekdama atkurti santykius su Damasku, pasiūlė visiškai atnaujinti bendradarbiavimo susitarimą su Sirija.

1978 m. sudarytas susitarimas buvo skirtas remti Sirijos ekonominę ir socialinę plėtrą bei skatinti prekybos ryšius. Komisija nurodė, kad 2011 m. jo galiojimas buvo iš dalies sustabdytas dėl žmogaus teisių pažeidimų, vykdytų nuverstojo Sirijos prezidentas Basharo al-Asado valdymo laikotarpiu.

Pagal šį susitarimą panaikinami muitai daugumai iš Sirijos atkeliaujančių pramoninių produktų.

Bendradarbiavimo sistemos atkūrimą dar turės patvirtinti ES valstybės narės.

Po to, kai 2024 m. pabaigoje sukilėlių aljansas, kuriam vadovavo laikinojo prezidento Ahmedo al-Sharaa islamistinė grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“, nuvertė B. al-Assadą, Europos Sąjunga siekia atkurti santykius su Damasku.

2025 m. ES panaikino Sirijai taikytas ekonomines sankcijas. A. al-Sharaa penktadienį kviečiamas Kipre susitikti su ES lyderiais.

Sausio mėnesį Komisija paskelbė planus 2026 ir 2027 metais skirti Sirijai paramos už maždaug 620 mln. eurų.

Izraelio ir Libano derybos ambasadorių lygiu, anot Izraelio žiniasklaidos, ketvirtadienį bus tęsiamos Vašingtone. Tai pranešė Izraelio žinių portalas „ynet“ ir leidinys „Jerusalem Post“. Oficialiai tai kol kas nepatvirtinta. 

Prieš mažiau nei savaitę Vašingtone susitiko Libano ambasadorė JAV Nada Hamadeh Moawad ir Izraelio atstovas Vašingtone Jechielis Leiteris. Tai buvo pirmieji tiesioginiai abiejų šalių atstovų pokalbiai per dešimtmečius. Susitikime dalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio.

Izraelis, pasak ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, tiesioginėmis derybomis siekia ilgalaikio taikos susitarimo su Libanu. Jis taip pat reikalauja Irano sąjungininkės „Hezbollah“ grupuotės, su kuria Izraelis pastaruoju metu kariavo atvirą kelią, nuginklavimo.

Libano vyriausybė nori ilgalaikių paliaubų ir Izraelio karių išvedimo iš Pietų Libano. Izraelis čia, jo pačio duomenimis, nustatė vadinamąją „saugumo zoną“. Libano vyriausybė tuo tarpu kalba apie Libano žemės okupaciją. 

Naktį į penktadienį Libane įsigaliojo dešimties dienų paliaubos. Tačiau nuo tada būta naujų incidentų. Praėjusias šešias savaites „Hezbollah“ grupuotė kariavo karą su Izraeliu. Libano vyriausybė ir kariuomenė nėra konflikto šalys.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad nepaisant paliaubų Libane, naktį į pirmadienį kaimyninės šalies pietuose atakavo raketų paleidimo įrenginį. Jis buvo parengtas veikti ir kėlė „tiesioginę grėsmę vietovėms Šiaurės Izraelyje“ bei kariams, pirmadienio rytą pareiškė kariuomenė.

Kariuomenė toliau ginsis nuo  pavojų ir užtikrins Izraelio civilių be karių saugumą, teigiama toliau pranešime.

Remiantis JAV valstybės departamento paskelbtu paliaubų susitarimu tarp Izraelio ir Libano, Izraelis turi teisę imtis visų reikalingų priemonių savigynai nuo planuojamų, tuoj pat vyksiančių ar besitęsiančių atakų. Ugnies nutraukimas įsigaliojo naktį į penktadienį po daugiau kaip šešias savaites trukusio karo tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės Libane.

Izraelio kariai ir toliau dislokuoti Pietų Libane. Šalis kalba apie vadinamąją „saugumo zoną“, kad nuo „Hezbollah“ atakų apsaugotų Šiaurės Izraelį. Atakuotas raketų paleidimo įrenginys buvo toliau į šiaurę nuo jos.

„Hezbollah“ ryte paskelbė, kad Izraelio pajėgų šarvuoti automobiliai užvažiavo ant sprogmenų, kuriuos anksčiau regione išdėliojo kovotojai. Izraelio kariuomenė pareiškė, kad tikrina pranešimus.

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad JAV nėra rimtai nusiteikusios ieškoti diplomatinių sprendimų, ir išvardijo, pasak jos, dviejų savaičių paliaubų pažeidimus.

„Nors JAV deklaruoja diplomatiją ir pasirengimą deryboms, jų elgesys niekaip nesignalizuoja rimtų ketinimų siekti diplomatinio proceso“, – savaitinėje spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovas spaudai Esmaeilas Baqaei.

Jo teigimu, pirmadienio ryto JAV ataka prieš Irano krovininį laivą, JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada ir vėlavimas įgyvendinti paliaubas Libane yra „akivaizdūs paliaubų pažeidimai“.

Su Izraeliu ir JAV Iranas kariauja nuo vasario 28 d., kai per bombardavimus žuvo aukščiausiasis Islamo Respublikos lyderis ajatola Ali Khamenei. Karinis konfliktas beveik iškart išplito visame regione.

Nuo to laiko Teheranas ir Vašingtonas surengė derybų raundą Islamabade, per kurį susitarimo dėl karo pabaigos nepasiekta. Delegacijos derėjosi įsigaliojus trapioms dviejų savaičių paliauboms, prasidėjusioms balandžio 8 d.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį teigė nurodęs JAV derybininkams pirmadienį vykti į Pakistaną surengti dar vieną derybų raundą, tačiau Iranas savo dalyvavimo dar nepatvirtino.

„Šiuo metu, kai (su jumis kalbu – ELTA), neturime planų dėl kito derybų raundo, ir joks sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas“, – sakė E. Baqaei.

Pagrindiniai klausimai, dėl kurių nesutariama, apima Irano prisodrinto urano atsargas ir strateginio Hormuzo sąsiaurio, kuris nuo karo pradžios yra iš esmės uždarytas, statusą. 

„Kalbant apie prisodrinto urano perdavimo klausimą, nei šiame derybų etape, nei anksčiau nebuvo aptariamas jo perdavimas Jungtinėms Valstijoms. Mums tai niekada nebuvo pateikta kaip galimybė“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Kaip rašė ELTA, sekmadienį D. Trumpas paskelbė, kad JAV atstovai pirmadienio vakarą bus Islamabade tolesnėms deryboms. Šaltinių Baltuosiuose rūmuose teigimu, JAV delegacijoje bus viceprezidentas J. D. Vance'as, vadovavęs ankstesnėms savaitgalio deryboms Islamabade, kurios baigėsi be apčiuopiamų rezultatų, taip pat specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Trumpo žentas Jaredas Kushneris.

Iranas pirmadienį pateikė naujus duomenis apie žuvusiuosius per karą su Izraeliu ir JAV: šalies teismo medicinos vadovas pareiškė, kad per konfliktą žuvo mažiausiai 3 375 žmonės.

Pirmadienį teismų naujienų agentūros „Mizan“ ir kitų žiniasklaidos priemonių cituojamas Irano teismo medicinos organizacijos vadovas Abbasas Masjedis teigė, kad tik keturi žuvusieji lieka neatpažinti.

Savo komentaruose jis neišskyrė civilių ir saugumo pajėgų aukų, o tik nurodė, kad 2 875 žuvusieji buvo vyrai, o 496 – moterys.

A. Masjedis nurodė, kad 383 žuvusieji buvo 18 metų ir jaunesni vaikai.

Iš A. Masjedžio pateiktų skaičių neaišku, ar į juos įtraukti saugumo pajėgų nariai, ypač atsižvelgiant į intensyvius bombardavimus, nukreiptus prieš šalies karines bazes.

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad dar nepriėmė sprendimo, ar dalyvaus kitame derybų su Jungtinėmis Valstijomis etape.

„Šiuo metu (...) neturime jokių planų dėl kito derybų etapo ir jokio sprendimo šiuo klausimu nėra priimta“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei (Esmaeilis Bagajis).

Jis taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos rimtai neketina siekti diplomatinių santykių, paminėdamas tam tikrus dviejų savaičių paliaubų pažeidimus.

„Teigdamos, kad JAV imasi diplomatijos ir yra pasirengusios deryboms, jos elgiasi taip, kad jokiu būdu nerodo rimto požiūrio į diplomatinį procesą“, – kalbėjo E. Baqaei.

Jis teigė, kad JAV pirmadienio rytą įvykdytas išpuolis prieš Irano krovininį laivą, JAV karinio jūrų laivyno blokada Irano uostuose ir vėlavimas įgyvendinti paliaubas Libane yra „aiškūs paliaubų pažeidimai“.

Vokietija jau rengia konkrečius planus dėl galimo karinių jūrų pajėgų siuntimo į Hormuzo sąsiaurį, sekmadienį sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

„Mes tai planuojame. Modeliuojame įvairius scenarijus – taip pat ir dėl galimų partnerių, ir dėl to, kaip tokia operacija galėtų būti organizuojama“, – sakė B. Pistorius visuomeniniam  transliuotojui ARD. Jis pridūrė, kad netinkamai atliktų savo darbą, jei toks pasirengimas vis dar nevyktų.

Tačiau jis pažymėjo, kad planavimas yra dar tik pradiniame etape. Jis sakė, kad būtinos prielaidos bet kokiam pajėgų siuntimui būtų tvarios paliaubos, teisinis pagrindas pagal tarptautinę teisę ir Vokietijos Bundestago, žemųjų parlamento rūmų, suteiktas mandatas, tačiau, pasak jo, „iki to mums dar toli“.

B. Pistorius akcentavo Vokietijos karinio jūrų laivyno pajėgumus išminavimo srityje, sakydamas, kad šalis tradiciškai atlieka pirmaujantį vaidmenį NATO šioje srityje.

Ministras sakė, kad Vokietijos dalyvavimas bus susijęs ne su simbolika ar politinių signalų siuntimu, o su laivybos laisvės užtikrinimu regione. „Visada sakėme, kad tai nėra mūsų karas, tačiau mus liečia jo padariniai“, – sakė jis.

Jis pripažino, kad dėl galimos misijos kariniam jūrų laivynui tektų iš naujo susidėlioti prioritetus, pažymėdamas: „Mes savo įrangą galime panaudoti tik vienoje vietoje vienu metu“. Dabartinę padėtį Hormuzo sąsiauryje jis apibūdino kaip nenuspėjamą – jau buvo pranešta apie daugiau kaip 20 išpuolių prieš prekybinius laivus.

B. Pistorius taip pat teigė neįsivaizduojantis vandens kelio apsaugos be JAV dalyvavimo, tvirtindamas, kad Vašingtonas geriausiai žino situaciją regione. Jis taip pat sakė, kad JAV neįsitraukimas būtų „kariniu požiūriu neišmintingas ir politiškai neteisingas signalas“.

Naftos kainos pirmadienį vėl šoktelėjo į viršų dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose atsinaujinimo, po to, kai Iranas savaitgalį, praėjus vos dienai po jo atidarymo, vėl uždarė Hormuzo sąsiaurį motyvuodamas tuo, kad JAV blokuoja jo uostus.

Tačiau išliekančios viltys, kad bus pasiektas susitarimas, kuris užbaigs septynių savaičių krizę, toliau palaiko akcijų rinkas, net ir Teheranui pareiškus, kad šiuo metu neplanuoja dalyvauti taikos derybose.

Penktadienį naftos kainos smarkiai nukrito, o JAV ir Europos biržų indeksai pakilo po to, kai Islamo Respublika dėl Izraelio ir Libano paliaubų paskelbė, kad vėl leis laivams plaukti per Hormuzo sąsiaurį, kuriuo paprastai gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) AFP agentūrai sakė, kad „mes esame labai arti susitarimo“, ir pridūrė, kad su Teheranu „visai nebėra nesutartų punktų“, nors Iranas greitai atkirto, kad jo sodrinto urano atsargos nebus perkeliamos „niekur“.

Penktadienį „West Texas Intermediate“ kaina smuko daugiau nei 11 procentų, o „Brent“ atpigo devyniais procentais. Tačiau abiejų rūšių nafta pirmadienį vėl brangsta. „West Texas Intermediate“ naftos barelis pabrango 5,3 proc. iki 88,31 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ naftos kaina ūgtelėjo 4,8 proc. iki 94,67 JAV dolerio už barelį.

Iki dviejų savaičių paliaubų pabaigos liko vos kelios dienos JAV tęsia Irano uostų blokadą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį pareiškė, kad JAV eskadrinis minininkas Omano įlankoje apšaudė ir perėmė su Irano vėliava plaukiojantį krovininį laivą.

Pasak prezidento, Irano laivas bandė išvengti JAV karinio jūrų laivyno vykdomos blokados. Teheranas įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų.

Irano uostų blokada buvo svarbus derybų tarp abiejų šalių kliuvinys. Visuomeninis transliuotojas IRIB, remdamasi šaltiniais Irane, pranešė, kad „šiuo metu nėra planų dalyvauti kitame Irano ir JAV derybų raunde“ Pakistane.

Naujienų agentūros „Fars“ ir „Tasnim“ anksčiau, remdamosi anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad „bendros atmosferos negalima vertinti kaip labai teigiamą“, ir pridūrė, kad JAV blokados panaikinimas yra derybų išankstinė sąlyga.

Tuo metu akcijos Azijoje pirmadienį brangsta sekdamos Volstrito penktadieniniu pavyzdžiu. S&P 500 ir „Nasdaq“ prekybą penktadienį baigė pasiekę rekordines aukštumas.

Tokijo, Seulo ir Taipėjaus biržų indeksai pirmadienį auga, nes atsinaujino technologijų sektoriaus įmonių akcijų brangimas, fiksuotas prieš vasario 28 d. prasidėjusį karą. Honkongo, Šanchajaus, Velingtono ir Manilos biržų indeksai taip pat smarkiai pakilo.

JAV doleris, kuris per krizę buvo pagrindinė saugi valiuta ir penktadienį smarkiai atpigo, sustiprėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Euras JAV dolerio atžvilgiu atpigo nuo 1,1776 dolerio penktadienį iki 1,1757 JAV dolerio. Svaras dolerio atžvilgiu atpigo nuo 1,3530 iki 1,3500 JAV dolerio, o jenos atžvilgiu doleris pabrango nuo 158,49 jenos iki 158,89 jenos.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė nustačiusi, kad socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka, kurioje matyti, kaip kareivis Pietų Libane smogia į Jėzaus Kristaus statulą, yra autentiška, joje matomas vienas iš Izraelio karių. 

Nuotraukoje, regis, matyti Izraelio kareivis, kūju smogiantis į nuo kryžiaus nukritusią nukryžiuoto Jėzaus statulos galvą. 

Lebanon |

An Israeli soldier smashing the head of a Jesus Christ statue during operations in southern Lebanon. pic.twitter.com/Sj1m16tj9q

— Younis Tirawi | يونس (@ytirawi) April 19, 2026

Arabų žiniasklaida pranešė, kad statula yra krikščionių Deblo kaime Pietų Libane, netoli Izraelio sienos. Deblo savivaldybė sakė, kad statula yra kaime, tačiau negalėjo patvirtinti, ar ji buvo apgadinta. 

Izraelio kariuomenė pirmadienį įraše oficialioje paskyroje socialiniame tinkle X teigė „labai rimtai“ vertinanti incidentą ir pridūrė, kad „kareivio elgesys visiškai neatitinka vertybių, kurių tikimasi iš karių“.

„Atlikus pirminį anksčiau paskelbtos IDF kareivio, žalojančio krikščionišką simbolį, nuotraukos tyrimą, buvo nustatyta, kad nuotraukoje matyti IDF kareivis, veikiantis Pietų Libane“, – sakoma įraše. 

Kariuomenė pridūrė, kad incidentą tiria Šiaurės vadovybė ir „prieš dalyvavusius asmenis bus imtasi atitinkamų priemonių“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Izraelio kariuomenė teigė bendradarbiaujanti su bendruomene, kad „statulą būtų galima grąžinti į vietą“. 

Libanas buvo įtrauktas į karą Artimuosiuose Rytuose kovo pradžioje, kai Teherano remiama „Hezbollah“ paleido raketas į Izraelį, palaikydama Iraną. Izraelis atsakė didelio masto smūgiais į šalį ir invazija į jos pietus. Izraelio kariuomenė tebėra rajone, nepaisant penktadienį įsigaliojusių paliaubų tarp dviejų šalių.

Irano vadovybė nesutinka surengti antrąjį derybų su JAV ratą, sekmadienio vakarą pranešė valstybinė žiniasklaida, praėjus kelioms valandoms, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jo derybininkai pirmadienį bus Pakistane naujoms deryboms dėl karo pabaigos. 

Po žlugusio pirmojo derybų rato Pakistane Teheranas atmeta antrąjį susitikimą, nes pernelyg dideli JAV reikalavimai, nuolatinis Vašingtono kurso kaitaliojimas ir tęsiama Irano uostų jūrų blokada nesuteikia „jokių perspektyvų rimtoms deryboms“, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA. 

Pranešimus apie antrąjį derybų ratą Pakistane agentūra apibūdino kaip JAV suorganizuotą žiniasklaidos kampaniją, kuria siekiama daryti dar didesnį spaudimą Teheranui, pasitelkiant priešpriešinius kaltinimus. 

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas apkaltino Jungtines Valstijas pažeidus susitarimą ir pasmerkė tai, ką apibūdino kaip „tęsiamus provokuojančius ir neteisėtus veiksmus“, susijusius su jūrų blokada prieš Iraną. 

Per pokalbį telefonu su Pakistano premjeru Shehbazu Sharifu M. Pezeshkianas teigė, kad šios priemonės prilygsta akivaizdžiam paliaubų pažeidimui, sakoma jo svetainėje paskelbtame pareiškime. Jis pridūrė, kad tokie veiksmai kartu su JAV prezidento grasinimais didina nepasitikėjimą, ir perspėjo, kad Iranas tvirtai ginsis nuo Jungtinių Valstijų ir Izraelio. 

Anksčiau sekmadienį D. Trumpas paskelbė, kad JAV atstovai pirmadienio vakarą bus Islamabade tolesnėms deryboms, tačiau Teheranas oficialiai nepatvirtino, ar ten bus ir Irano derybininkai. 

Šaltinių Baltuosiuose rūmuose teigimu, JAV delegacijoje bus viceprezidentas J. D. Vance'as, vadovavęs ankstesnėms savaitgalio deryboms Islamabade, kurios baigėsi be apčiuopiamų rezultatų, taip pat specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Trumpo žentas Jaredas Kushneris. 

Irano naujienų agentūra „Tasnim“, artima Islamo revoliucijos gvardijos korpusui, anksčiau taip pat pranešė, kad tolesnių derybų nebus, kol JAV karinis jūrų laivynas toliau blokuos Hormuzo sąsiaurį, ji rėmėsi neįvardytu gerai informuotu šaltiniu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad JAV eskadrinis minininkas Omano įlankoje apšaudė ir perėmė su Irano vėliava plaukiojantį krovininį laivą, kuris mėgino išvengti JAV karinio jūrų laivyno blokados. 

D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ paskelbė, kad Irano laivas „Touska“ ignoravo įspėjimus sustoti ir valdomomis raketomis aprūpintas eskadrinis minininkas „USS Spruance“ jį sustabdė, „išsprogdinęs skylę mašinų skyriuje“. 

„Šiuo metu laivą kontroliuoja JAV jūrų pėstininkai ir tikrina, kas jame yra“, – pridūrė JAV prezidentas.

Incidentas įvyko tvyrant didelei įtampai Hormuzo sąsiauryje – gyvybiškai svarbiame pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų kelyje, iš esmės uždarytame nuo JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios prieš septynias savaites. Iranas penktadienį trumpam vėl atidarė sąsiaurį, pripažindamas Izraelio ir „Hezbollah“ paliaubas Libane, tačiau kitą dieną vėl jį uždarė, reaguodamas į tai, kad JAV tęsė laivų, plaukiančių į Irano uostus ir iš jų, blokadą. 

D. Trumpas teigė, kad laivui „Touska“ taikomos JAV iždo departamento sankcijos „dėl ankstesnės neteisėtos veiklos“. 

Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro svetainėje „Touska“ minimas kaip Irano krovininis laivas, kuriam taikomos JAV sankcijos. 

Remiantis naujausiais „Marine Traffic“ svetainės duomenimis, maždaug šešios valandos prieš D. Trumpo pranešimą „Touska“ buvo maždaug už 45 kilometrų nuo Irano pietinės pakrantės, netoli Čabaharo miesto. Kita laivų stebėjimo svetainė „Tanker Tracker“ pranešė, kad „Touska“ išplaukė iš Malaizijos.