Izraelio žiniasklaida: kariuomenė plečia sausumos operacijas Libane
Antradienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad kariuomenė Pietų Libane pradėjo sausumos operacijas už vadinamosios „Geltonosios linijos“, kuri driekiasi apie 10 kilometrų gilyn į Libano teritoriją.
Izraelio kariai iki šiol veikė savavališkai nustatytos „Geltonosios linijos“ ribose, kur, nepaisydami nuo balandžio 17 d. galiojančių paliaubų, vykdė didelio masto griovimo darbus.
„Izraelio gynybos pajėgos pradėjo sausumos operacijas į šiaurę nuo „Geltonosios linijos“ Pietų Libane“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan“.
Izraelio kairiųjų pažiūrų dienraštis „Haaretz“ ir naujienų svetainė „Ynet“ taip pat pranešė, kad kariai pradėjo sausumos operacijas į šiaurę nuo „Geltonosios linijos“, siekdami sumažinti grupuotės „Hezbollah“ naudojamų sprogstamųjų dronų keliamą grėsmę.
Izraelio kariuomenė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti šiuos pranešimus kol kas neatsakė.
Nepaisant paliaubų, tarp Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ toliau beveik kasdien vyksta susišaudymai.
Kaip pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, antradienį po beprecedenčio Izraelio įspėjimo evakuotis pietinį Libano Nabatijos miestą sudrebino keli smūgiai, o dieną prieš tai per smūgį šalies rytuose žuvo mažiausiai 11 žmonių.
Tuo tarpu „Hezbollah“ pranešė susirėmusi su Izraelio kariais, bandžiusiais įsiveržti į miestelį, iš kurio atsiveria vaizdas į šį miestą.
Irano viceprezidentas skelbia apie pirmuosius žingsnius atkurti šalyje internetą
Irano viceprezidentas antradienį pareiškė, kad vyriausybė žengė pirmuosius žingsnius siekiant atkurti internetą po beveik visiško jo išjungimo.
„Žengtas pirmasis žingsnis link laisvos ir reguliuojamos prieigos prie kibernetinės erdvės“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas (Mohamadas Reza Arefas), pridurdamas, kad iraniečių reikalavimai „bus įvykdyti“.
Stebėtojai taip pat pranešė, kad Irane iš dalies atkurtas interneto ryšys po beveik tris mėnesius trukusio išjungimo karo prieš Izraelį ir JAV fone.
„Tiesioginiai duomenys rodo dalinį interneto ryšio atkūrimą Irane 88-ąją išjungimo dieną“, – tinkle „X“ nurodė „Netblocks“, pridurdama, kad vis dar neaišku, ar tai reiškia nuolatinę „ilgiausio visoje šalyje interneto išjungimo šiuolaikinėje istorijoje“ pabaigą.
Irano žiniasklaida: Teheranas derybose siekia atgauti įšaldytus 24 mlrd. dolerių
Taikos derybose su JAV Teherano derybininkai siekia, kad būtų atblokuoti apie 24 mlrd. JAV dolerių užsienyje įšaldytų lėšų, antradienį pranešė Irano žiniasklaida.
Naujienų agentūros „Tasnim“ pranešimas pasirodė aukšto lygio delegacijai iš Irano lankantis Katare ir po Teherano pranešimo apie baigiamus rengti 14-os punktų susitarimo pagrindus dėl vasario 28 d. JAV ir Izraelio pradėto karo pabaigos.
„Derybų metu turi būti atblokuotos Irano įšaldytos lėšos, o ši suma, remiantis 14-os punktų susitarimo memorandumu, yra vertinama 24 mlrd. JAV dolerių“, – naujienų agentūra „Tasnim“ citavo derybų komandai artimą, nenurodytą šaltinį.
Apie pusė šios sumos „turėtų būti padaryta prieinama susitarimo paskelbimo pradžioje“, pridūrė šaltinis.
„Tasnim“ buvo vienintelis šią informaciją paskelbęs Irano žiniasklaidos šaltinis.
Pirmadienį į Katarą deryboms atvyko vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas, užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir Centrinio banko vadovas Abdolnaseras Hemmati.
Antradienį „Tasnim“ pranešė, kad M. Baghero Ghalibafo vizito į Katarą tikslas, be kita ko, buvo „pasiekti susitarimą dėl Irano reikalavimo įgyvendinimo ir būdo, kaip pirmojo etapo metu gauti 12 mlrd. JAV dolerių“.
Nors oficialių duomenų apie užsienyje įšaldytų Irano lėšų bendrą sumą nėra, Irano žiniasklaida neseniai ją įvertino nuo 100 mlrd. iki 123 mlrd. JAV dolerių.
2023-iaisiais 6 mlrd. JAV dolerių įšaldytų Irano lėšų, laikytų Pietų Korėjos bankuose, buvo pervesti į Katarą, laukiant penkių Irane sulaikytų JAV piliečių išlaisvinimo.
Tačiau šių lėšų Iranas galiausiai negavo, nes santykiai tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai apkarto po 2023 m. spalio 7 d. Islamo Respublikos remiamos grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, išprovokavusio karą Gazos Ruože.
Irano prezidentas nurodė įjungti internetą
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas nurodė atblokuoti tarptautinį internetą. Taip jis reagavo į „specialiojo štabo“, kuris prieš tai balsų dauguma pritarė šiam žingsniui, sprendimą. Pasak naujienų agentūros „Fars“, sprendimą prieš jam įsigaliojant dar turėjo patvirtinti prezidentas.
Konkreti data, kada bus atblokuotas internetas, kol kas neskelbiama. Tačiau Irano žiniasklaida gegužės viduryje pranešė, kad tai gali būti padaryta birželio 5 d.
Vyriausybė nuo karo pradžios vasario 28 d. praktiška visiškai blokavo prieigą prie pasaulinio interneto. Nuo tada apie 90 mln. iraniečių galėjo naudotis tik vadinamuoju „nacionaliniu internetu“, kuris leidžia pasiekti tik valstybės patvirtintus portalus.
Interneto blokada turėjo ne tik socialinių, bet ir didžiulių ekonominių padarinių. Ypač paveikti buvo daugiau kaip milijonas internetinių prekybininkų šalyje, kurių pajamos dėl blokados smarkiai sumažėjo.
Oficialiai valstybė interneto išjungimą argumentavo saugumo sumetimais. Tačiau stebėtojai mano, kad vadovybė pirmiausiai norėjo užkirsti kelią tam, kad socialinėje žiniasklaidoje nebūtų platinami pranešimai, nuotraukos ir vaizdo įrašai apie tikrąjį karo padarinių mastą bei nuotaikas šalyje.
Gazos Ruožo sveikatos apsaugos pareigūnai: per Izraelio oro smūgį žuvo penki žmonės
Gazos Ruožo sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad antradienį per Izraelio oro smūgį žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar keli buvo sužeisti.
Gazos Ruožas vis dar apimtas kasdienio smurto; ir Izraelio kariuomenė, ir „Hamas“ kaltina viena kitą nuo spalio 10-osios galiojančių paliaubų pažeidimais.
„Po to, kai Izraelio oro smūgis buvo nukreiptas į piliečių grupę rytinėje Al Magazio dalyje, (į ligoninę) buvo nugabenti penki kankiniai ir keli sužeistieji“, – nurodė civilinės saugos agentūra, veikianti kaip gelbėjimo tarnyba ir pavaldi „Hamas“.
Al Aksos kankinių ligoninė ir palestiniečių saugumo šaltinis patvirtino šį incidentą ir aukų skaičių.
Izraelio kariuomenė nurodė, kad tikrina šiuos pranešimus.
Nors Gazos Ruože nuo spalio galioja paliaubos, Izraelis pasilieka teisę smogti taikiniams, kuriuos laiko grėsme.
Nuo spalio 10 dienos žuvo mažiausiai 904 palestiniečiai, skelbia Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kuri veikia prižiūrint „Hamas“ ir kurios duomenis Jungtinės Tautos laiko patikimais.
Izraelio kariuomenė teigia, kad per tą patį laikotarpį taip pat žuvo penki jos kariai.
Dėl žiniasklaidos apribojimų ir riboto patekimo į Gazos Ruožą naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patvirtinti aukų skaičiaus ar laisvai nušviesti kovų.
Iš Khamenei – žinutė JAV: „Laiko atgal neatsuksi“
Antradienį valstybinės televizijos perduotame rašytiniame pareiškime Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei pareiškė, kad regiono šalys nebepadės saugoti JAV bazių.
„Šiuo atžvilgiu neabejotina, kad laiko atgal neatsuksi, o regiono tautos ir šalys nebepadės saugoti JAV bazių“, – pranešime, skirtame musulmonų šventei Id al Adhai paminėti, teigė M. Khamenei, kuris viešumoje nesirodo nuo pat kovo, kai pradėjo eiti pareigas.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos praranda įtaką regione ir „su kiekviena diena vis labiau tolsta nuo savo ankstesnio statuso“.
Nepaisant naujų JAV smūgių Irane, WTI rūšies naftos kaina nukrito daugiau nei 5 proc.
Nepaisant to, kad JAV pajėgos surengė naujus smūgius Irane, pagrindinio JAV naftos etalono kaina antradienį nukrito daugiau nei 5 proc.
Apie 0.30 val. Grinvičo (3.30 val. Lietuvos) laiku „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina buvo nukritusi 5,46 proc., iki 91,33 JAV dolerio už barelį.
Tačiau Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pakilusi 1,6 proc., iki 97,68 JAV dolerio už barelį.
Naftos kainos pirmadienį nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos, nes investuotojai padidino lūkesčius dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo, kai pasirodė ženklų, kad Vašingtonas ir Teheranas artėja prie susitarimo.
Tačiau Irano derybininkams atvykus į Dohą derybų dėl karo pabaigos, JAV Centrinė vadavietė pareiškė, kad amerikiečių pajėgos atakavo raketų objektus Pietų Irane ir laivus, bandančius padėti minas, o tai sukėlė pavojų trapioms paliauboms, kurios įsigaliojo balandžio 8 d.
„Hezbollah“ teigia Šiaurės Izraelyje atakavusi trejas kareivines ir karinį postą
„Hezbollah“ anksti antradienį pranešė, kad diena anksčiau surengė atakas prieš trejas kareivines ir karinį postą Šiaurės Izraelyje, ir teigė, kad tai buvo padaryta „reaguojant į paliaubų pažeidimą“, kurį įvykdė žydų valstybė.
Irano remiama Libano grupuotė prisiėmė atsakomybę už mažiausiai keturias dronų atakas prieš Šomeros kareivines, taip pat už atakas prieš dvejas kareivines Šiaurės Izraelio miestuose ir už ataką prieš karinį postą Misgav Ame, kurios buvo įvykdytos apie vidurdienį trumpais intervalais.
Trumpas skelbia savo planą, ką darys su Irano uranu
Tęsiantis deryboms dėl pagrindų susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą su Iranu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Irano prisodrintas uranas bus arba išsiųstas į Jungtines Valstijas sunaikinimui, arba sunaikintas kitur.
Prisodrintas uranas bus arba nedelsiant perduotas JAV ir ten sunaikintas, arba sunaikintas vietoje ar kitame priimtiname taške, suderinus su Teheranu, savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
D. Trumpas pažymėjo, kad šį procesą turėtų stebėti „Atominės energijos komisija arba jos atitikmuo“. Kol kas neaišku, ar jis omenyje turėjo JAV agentūrą, ar galbūt Vienoje įsikūrusią Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA).
Be to, neaišku liko ir tai, ar D. Trumpas kalbėjo apie dabartinę derybų padėtį, JAV reikalavimą derybose ar punktą, dėl kurio jau buvo sutarta pagal galimą susitarimą.
Teherano prisodrinto urano atsargų, kurias sudaro apie 400 kg medžiagos, ateitis yra viena iš pagrindinių kliūčių derybose. Šeštadienį D. Trumpas nurodė, kad pagrindų susitarimas buvo „iš esmės“ suderėtas.
Izraelis ir JAV vasario 28 d. bendromis jėgomis pradėjo karą prieš Iraną.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį teigė, kad ankstesnį vakarą per pokalbį telefonu susitarė su D. Trumpu, jog pagal bet kokį galutinį susitarimą su Iranu turi būti pašalinta branduolinė grėsmė.
Tai reiškia, kad Irano urano sodrinimo įrenginiai turėtų būti išmontuoti, o prisodrinto urano atsargos – išvežtos iš šalies, sakė B. Netanyahu.
Marco Rubio: Hormuzo sąsiauris „vienaip ar kitaip“ bus atidarytas
Vyriausiasis JAV diplomatas Marco Rubio antradienį pabrėžė, kad užblokuotas Hormuzo sąsiauris bus „vienaip ar kitaip“ atvertas.
Tai pareikšta po to, kai nauji JAV smūgiai Iranui privertė suabejoti dėl susitarimo užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
„Sąsiauriai turi būti atviri. Jie bus atviri vienaip ar kitaip, todėl jie turi būti atviri“, – žurnalistams Indijos Džaipuro mieste, kur lankėsi su oficialiu vizitu, sakė M. Rubio.
„Tai, kas ten vyksta, yra neteisėta, nelegalu, netvaru pasauliui ir nepriimtina“, – teigė jis.
JAV surengė naujus smūgius Iranui
JAV kariuomenė pranešė, kad surengė smūgius pietų Irane, taikydamasi į raketų paleidimo vietas ir Irano laivus, kurie, kaip teigiama, mėgino padėti minas, nepaisant tebesitęsiančių paliaubų.
„JAV pajėgos šiandien surengė savigynos smūgius pietų Irane, kad apsaugotų mūsų karius nuo Irano pajėgų keliamų grėsmių“, – sakė JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) atstovas. JAV kariuomenė laikėsi santūrumo tebesitęsiančių paliaubų metu, tačiau toliau gins savo pajėgas, pridūrė atstovas.
Irano žiniasklaida pranešė apie kelias žūtis per JAV smūgius netoli Larako salos Hormuzo sąsiauryje.
JAV kariuomenė iš pradžių nepateikė jokios informacijos apie galimas aukas ir išsamiau neatskleidė apie atakas į Irano taikinius.
Paliaubos kare su Iranu iš esmės laikosi, tačiau abi šalys jau surengė keletą atakų aplink Hormuzo sąsiaurį. Gegužės pradžioje Iranas raketomis ir greitaeigiais kateriais puolė JAV karo laivus sąsiauryje, o JAV atakavo taikinius Irano žemyninėje dalyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Irano – kaltinimai JAV: apkaltino pažeidus paliaubas
Antradienį Irano užsienio reikalų ministerija apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios per pastarąsias 48 valandas prie šalies pietinės pakrantės esančioje Hormozgano provincijoje pažeidė trapių paliaubų sąlygas, tačiau konkretaus incidento nenurodė.
Šie kaltinimai pasigirdo po to, kai JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad pirmadienį jos pajėgos pietų Irane smogė raketų bazėms ir laivams, bandžiusiems užminuoti Persijos įlanką, o Irano Revoliucinė gvardija teigė apšaudžiusi JAV orlaivius, mėginusius įskristi į jos oro erdvę.
„JAV teroristų armija, po paliaubų pradžios tęsdama savo neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus... per pastarąsias 48 valandas Hormozgano regione įvykdė šiurkštų paliaubų sąlygų pažeidimą“, – teigiama Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ministerija taip pat pareiškė, kad Teheranas „nepaliks nė vieno piktadarystės akto be atsako ir nedvejodamas gins Irano tautą“, išsamiau šio teiginio nepaaiškinama.
Antradienio pareiškimas buvo paskelbtas tuo metu, kai Katare lankosi aukšto rango Irano delegacija, dalyvaujanti derybose, kurios yra „diplomatinio proceso“, kurio tikslas – užbaigti vasario 28 d. prasidėjusį karą su Jungtinėmis Valstijomis, dalis.