Nusilpusią šalį nevaržomai veikia Rusija, Kinija ir Iranas, o visas šias valstybes vienija priešiškumas Amerikai. Specialiai TV3 žinioms Kubos studijų centro direktorius iš Floridos teigė, kad Kubos gyventojai laukia režimo griūties, net jei tam prireiktų karinės intervencijos.
Gyventojai tikina esantys kritinėje situacijoje
Kadaise Kubos sostinėje Havanoje skambėjusią ritmingą muziką, juoką, romą ir cigarų kvapą šiandien keičia visiškas chaosas. Tad saulėlydis Kubos sostinėje tampa itin simboliškas. Donaldas Trumpas šalia kitų sankcijų Kubai įvedė naftos blokadą, ir tai tapo paskutine vinimi į komunistinio režimo nualintos šalies karstą – valstybė praktiškai žlugo.
„Situacija siaubinga. Nieko negalime padaryti – tai vyksta, o mes nematome išeities. Negaliu pasakyti daugiau ar to, ką iš tiesų galvoju“, – sakė kubietė Maite Rodriguez.
Saulės kaitinamuose šiukšlynuose kubiečiai ieško maisto. Ir tai daro ne tik benamiai – žmonės ieško, kaip numalšinti alkį, nes valdžios kontroliuojamų parduotuvių lentynos tuščios, o maisto nusipirkti dažnai nėra už ką.
Sunkmetis kilo ne dėl naftos blokados, ispaniškai aiškino antros kartos kubietis, Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marcas Rubio. Jis teigė, kad režimas parklupdė šalį ant kelių, ir paragino kubiečius priešintis komunistinei valdžiai.
M. Rubio žada į salą atsiųsti 100 mln. dolerių vertės humanitarinės pagalbos su sąlyga, kad ji nepateks į valdžios rankas, o bus išdalinta bažnyčiose. Pagalbą skurstantiems kubiečiams pažadėjo ir prezidentas D. Trumpas.
„Klausykite, Kuba mūsų šaukiasi. Jiems reikia pagalbos. Kuba yra žlugusi valstybė. Kubai reikia pagalbos, ir mes tai padarysime“, – teigė JAV prezidentas.
Didžioji dauguma salos gyventojų nepasitiki valdžia. Trys ketvirtadaliai jų norėtų pereiti prie kapitalistinio modelio su liberalia demokratija ir rinkos ekonomika.
Anot eksperto, režimui iki šiol vadovauja 94-erių buvęs šalies lyderis Raulis Castro. Jungtinės Valstijos diktatoriui pateikė kaltinimus dėl keturių amerikiečių nužudymo. Nusikaltimas įvyko prieš 30 metų, kai Kuba numušė du salos link skridusius civilių lėktuvus. Tuo metu Castro ėjo gynybos ministro pareigas.
D. Trumpas numoja ranka į klausimus apie galimą invaziją į Kubą. Tačiau oficialiai R. Castro pateikti kaltinimai suteikia pretekstą karinei operacijai, panašiai į tą, kuri buvo vykdoma Venesueloje. Komunistų lyderiams Havanoje nėra staigmena, kad Jungtinės Valstijos taikosi į visą režimo aparatą, o ne tik į jo lyderį R. Castro.
Liudydamas Kongrese gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas aiškino, kodėl Kuba kelia pavojų Amerikai.
„Jau ilgą laiką nerimaujame, kad užsienio priešininkų veikla šioje vietoje, taip arti mūsų krantų, kelia labai daug problemų“, – sakė Pentagono vadovas P. Hegsethas.
Karibų saloje aktyviai veikia ne tik Rusija, bet ir Kinija bei Iranas. Kubos studijų centro direktorius S. Aros teigė, kad šias valstybes vienija ne komunizmas.
Leidinys Axios cituoja šaltinius Pentagone, teigiančius, kad Kuba iš Rusijos ir Irano įsigijo 300 dronų. Esą Rusijos fronte prieš Ukrainą kovoję kubiečiai į Havaną parvežė žinią, kad dronai yra itin efektyvus ginklas. 2023 metais Kuba iš Rusijos įsigijo pirmuosius atakos bepiločius orlaivius, kurie dabar gali tapti pretekstu galimai Amerikos karinei intervencijai.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
