Izraelio valdančioji koalicija siūlo paleisti parlamentą ir surengti pirmalaikius rinkimus
Izraelio valdančioji koalicija pateikė pasiūlymą paleisti parlamentą ir surengti pirmalaikius rinkimus. Apie tai trečiadienį paskelbė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu partija „Likud“.
„25-asis Knesetas bus paleistas nepasibaigus kadencijai. Kiti parlamento rinkimai įvyks Kneseto komiteto nustatytą dieną, kuri negali būti anksčiau nei po 90 dienų nuo šio įstatymo priėmimo“, – nurodoma partijos „Likud“ pateiktame įstatymo projekte.
Izraelio žiniasklaidos teigimu, įstatymo projektas dėl parlamento paleidimo gali būti pateiktas balsavimui gegužės 20 d.
Anksčiau planuota, kad parlamento rinkimai įvyks iki šių metų spalio 27 d.
B. Netanyahu partija pati pasiūlė paleisti parlamentą po to, kai pastarąją parą paaiškėjo, kad dabartinė valdančioji koalicija gali žlugti augant ultra žydų ultraortodoksų partijų nepasitenkinimui.
Šios partijos kaltina B. Netanyahu nevykdant pažado priimti įstatymą, kuris visam laikui nuo privalomosios karinės tarnybos atleistų jaunuolius iš žydų ultraortodoksų bendruomenės, kurie mokosi judaizmo dvasinėse seminarijose – ješivose.
Kelios opozicijos partijos tikėjosi pasinaudoti tokia padėtimi ir antradienį paskelbė ketinančios pristatyti savo įstatymo projektą dėl Kneseto paleidimo.
Tačiau, regis, kad tam kelią užkirto pačios „Likud“ pasiūlymas paleisti parlamentą, o tai leistų B. Netanyahu spręsti, kada įvyks nauji rinkimai.
Pagrindinės Izraelio opozicinės partijos lyderis Yairas Lapidas trečiadienį pareiškė, kad jo ir buvusio ministro pirmininko Naftali Bennetto aljansas „Beyahad“ yra pasirengęs pirmalaikiams rinkimams.
Pozicijoms, regis, griežtėjant, Iranas smerkia JAV derybų taktiką
Tvyrant nuogąstavimams, kad nuo balandžio pradžios galiojančios trapios paliaubos galiausiai gali žlugti, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai atmetė Irano pasiūlymą dėl nuolatinio susitarimo, Iranas antradienį apkaltino Jungtines Valstijas sąmoningai torpeduojant derybas dėl karo pabaigos.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei pareiškė, kad JAV siekia ne tikrų derybų, o visiškos Irano kapituliacijos. Užuot taikiusios kompromisų požiūrį į diplomatiją, Jungtinės Valstijos siekia pavergti jo šalį savo reikalavimais, duodamas interviu „India Today Global“ sakė E. Baqaei, kurio komentarus citavo Irano naujienų agentūra ISNA.
Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi taip pat sukritikavo JAV derybų taktiką ir apkaltino šią šalį, kad ji siekia, jog jo šalis pateiktų „kapituliacijos laišką“. Irano pozicija yra aiški, tinkle „X“ rašė jis. Teheranas nori, kad karo veiksmai būtų nutraukti, kad konfliktas neatsinaujintų, kad būtų išmokėta kompensacija, kad baigtųsi blokada, būtų panaikintos sankcijos ir būtų gerbiamos Irano tarptautinės teisės, tikino K. Gharibabadi.
D. Trumpas pirmadienį sukritikavo „kvailą“ Teherano pasiūlymą dėl karo pabaigos ir įspėjo, kad paliaubos yra „gyvybės palaikymo režime“. D. Trumpas nurodė, kad Iranas pastarosiomis dienomis sutiko leisti JAV pašalinti iš šalies prisodrintą uraną, tačiau kartu pridūrė, jog „jie persigalvojo, nes neparašė to ant popieriaus“.
Iranas šį teiginį paneigė. Naujienų agentūra „Tasnim“, kuri yra artima Islamo Revoliucinės gvardijos korpusui, pranešė, kad režimo derybų grupė niekada nesutiko, kad jos prisodrintas uranas būtų išvežtas iš šalies.
Šaltiniai Teherano parlamente antradienį teigė, kad Irano vadovybė mano, jog karo veiksmų atnaujinimas yra tikėtinas. Gerai informuotas šaltinis, susipažinęs su šiuo klausimu, pažymėjo, kad JAV ir Irano derybose nėra jokių naujų pokyčių.
Teheraną supurtė žemės drebėjimas
Antradienį vėlai vakare Irano sostinę Teheraną sukrėtė žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS).
Anot USGS, 4,3 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko 23:46 val. (20:16 val. Grinvičo laiku). Irano valstybinis transliuotojas IRIB nurodė, kad jo stiprumas buvo 4,6 balo, ir pranešė, kad drebėjimas įvyko į rytus nuo sostinės esančiame Pardiso regione maždaug 10 kilometrų gylyje.
Apie žalą ar sužeistuosius kol kas nepranešama.
IRIB pranešė, kad drebėjimas buvo juntamas ir Karadžo priemiestyje, esančiame už maždaug 40 kilometrų į vakarus nuo Teherano.
Libano valstybinė žiniasklaida: Izraelis smogė automobiliui greitkelyje į pietus nuo Beiruto
Izraelis trečiadienį smogė automobiliui svarbiame greitkelyje, jungiančiame Beirutą su Pietų Libanu, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Ataka įvykdyta nepaisant paliaubų Izraelio ir Irano remiamos libaniečių grupuotės „Hezbollah“ kare.
Libano Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) nurodė, kad smūgis buvo suduotas Džijės vietovėje, maždaug 20 km į pietus nuo sostinės. Šeštadienį tame pačiame greitkelyje panašiai buvo smogta dviem automobiliams.
Naujienų agentūros AFP fotografas įvykio vietoje matė sudegusį automobilį kelio viduryje ir gelbėtojus, nešančius žmogaus palaikus.
Izraelis tęsia oro smūgius Libane prieš „Hezbollah“, nepaisydamas nuo balandžio 17-osios galiojančių paliaubų, kuriomis siekiama sustabdyti kovas.
Antradienį per atakas pietiniuose miestuose žuvo 13 žmonių, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija. Jos duomenimis, nuo ugnies nutraukimo pradžios iš viso žuvo 380 žmonių.
Trečiadienį Izraelio kariuomenė, ruošdamasi naujiems puolimams, taip pat paskelbė naujus įspėjimus evakuotis šešių Tyro regiono kaimų gyventojams.
Smurtas prasiveržė Libanui ir Izraeliui ketvirtadienį Vašingtone ketinant surengti naują tiesioginių derybų, kurioms tarpininkauja JAV, raundą.
„Hezbollah“, rengianti atakas prieš Šiaurės Izraelį ir į Pietų Libano dalį įsiveržusias bei ją užėmusias Izraelio pajėgas, skelbia nepritarianti deryboms su JAV.
Antradienį grupuotės lyderis Naimas Qassemas (Naimas Kasemas) perspėjo, kad mūšio lauką pavers pragaru Izraeliui.
Libaniečių Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo kovo pradžios, kai „Hezbollah“ įtraukė Libaną į platesnį karą Artimuosiuose Rytuose, šalyje žuvo daugiau nei 2,8 tūkst. žmonių, tarp jų – 200 vaikų.
„Akis už akį“: dar viena šalis slapta smogė Iranui
Saudo Arabija, vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, surengė seriją viešai nepaskelbtų oro smūgių Irano teritorijoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Tai pirmasis žinomas atvejis, kai Saudo Arabijos karinės pajėgos tiesiogiai smogė Irano teritorijai.
Pasak dviejų Vakarų pareigūnų, Saudo Arabijos karinės oro pajėgos atakas įvykdė kovo pabaigoje ir tai buvo „akis už akį“ atsakas į Irano atakas karalystės teritorijoje.
Agentūra negalėjo patvirtinti smūgių taikinių. Saudo Arabija oficialiai nepatvirtino operacijos vykdymo, o Irano užsienio reikalų ministerija kol kas neatsakė į žurnalistų klausimus.
Tuo tarpu antradienį „The Wall Street Journal“ (WSJ) skelbė, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) slapta surengė karinius smūgius Iranui.
Leidinio teigimu, šie smūgiai, kurių JAE viešai nepripažino, apėmė ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Irano Lavano saloje Persijos įlankoje, kuri įvyko balandžio pradžioje, maždaug tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie paliaubas.
Žiniasklaida: Iranas vis dar turi didžiąją dalį savo raketų arsenalo
Iranas vis dar turi didžiąją dalį savo mobiliųjų paleidimo įrenginių ir raketų atsargų, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.
„The New York Times“ citavo gegužės pradžioje parengtas slaptas JAV žvalgybos tarnybų išvadas, kuriose teigiama, kad Iranas vis dar turi apie 70 proc. savo mobiliųjų paleidimo įrenginių ir maždaug 70 proc. ikikarinių raketų atsargų.
Kaip rašo dienraštis, Teheranas taip pat vėl įgijo galimybę naudotis didžiąja dalimi savo požeminių raketų bazių, taip pat maždaug 90 proc. požeminių objektų ir paleidimo įrenginių.
Praėjusią savaitę dienraštis „The Washington Post“ paskelbė straipsnį apie JAV žvalgybos išvadas ir pateikė panašius skaičius. Straipsnyje cituojamas JAV pareigūnas teigė, kad Iranas vis dar turi apie 75 proc. savo ikikarinių mobiliojo paleidimo įrenginių atsargų ir apie 70 proc. raketų.
Dienraštis taip pat minėjo, kad yra požymių, jog Irano vadovybė sugebėjo vėl paleisti beveik visus savo požeminius saugojimo objektus, suremontuoti kai kurias apgadintas raketas ir netgi sukonstruoti keletą naujų.
„The New York Times“ pranešė, kad keletui aukštų JAV pareigūnų kelia nerimą tai, jog yra įrodymų, kad Iranas vėl įgijo galimybę naudotis dauguma savo raketų bazių Hormuzo sąsiauryje. Šiuo metu Irano konflikte galioja trapios paliaubos, o derybos dėl karo pabaigos yra įstrigusios aklavietėje.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ vėl užsipuolė žiniasklaidą dėl jos reportažų apie konfliktą su Iranu.
„Kai melagienų skleidėjai teigia, kad mūsų priešas Iranas kariniu požiūriu sėkmingai kovoja prieš mus, tai praktiškai yra IŠDAVYSTĖ, nes tai toks melagingas ir net absurdiškas teiginys. Jie padeda priešui ir jį kursto“, – teigė D. Trumpas, konkrečiai nenurodydamas, apie kokius žiniasklaidos reportažus kalba.
Leidinių „The New York Times“ ir „The Washington Post“ pranešimai smarkiai skiriasi nuo JAV administracijos piešiamo vaizdo, kad Irano karinės pajėgos buvo iš esmės sutriuškintos kare, kurį vasario pabaigoje pradėjo Izraelis ir JAV. Be to, jie pasirodė tuo metu, kai JAV vis dažniau imama kalbėti apie tiesiogines ir netiesiogines konflikto išlaidas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iranas jau skaičiuoja milijonus: tikisi užsidirbti iš Trumpo karo
Irano kariuomenės atstovas spaudai trečiadienį pareiškė, kad Teheranui kontroliuojant Hormuzo sąsiaurį būtų galima gauti „reikšmingos“ finansinės naudos ir sustiprinti šalies tarptautines pozicijas.
Iranas nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas su JAV ir Izraeliu, iš esmės blokavo laivybą per sąsiaurį.
Taikos metu šiuo maršrutu gabenama maždaug penktadalis viso pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų bei kitų svarbių prekių.
Iranui perėmus šio vandens kelio kontrolę, pasaulinės rinkos patyrė sukrėtimą, o Teheranas įgijo didelį svertą. JAV, nepaisydamos nuo balandžio 8 d. galiojančių trapių paliaubų, savo ruožtu įvedė jūrų blokadą Irano uostams.
„Mūsų vykdoma Hormuzo sąsiaurio kontrolė atneš reikšmingų pajamų mūsų šaliai – galbūt net dvigubai daugiau nei iš naftos – ir sustiprins mūsų įtaką tarptautinėje arenoje“, – pasak naujienų agentūros ISNA, sakė kariuomenės atstovas spaudai Mohammadas Akraminia.
Jis pridūrė, kad vakarinę sąsiaurio dalį kontroliuoja Revoliucinės gvardijos karinės jūrų pajėgos, o rytinę – Irano karinis jūrų laivynas.
Irano vykdoma sąsiaurio kontrolė tebėra viena iš pagrindinių kliūčių derybose su JAV, kuriose kol kas nepavyko pasiekti proveržio.
Trečiadienį Irano parlamento nacionalinio saugumo komisijos vadovas Ebrahimas Azizi sakė, kad jo komitetas baigė rengti vandens kelio valdymo planą.
„Irano Islamo Respublika ketina išnaudoti šią strateginę poziciją kaip galios svertą per strateginį Hormuzo sąsiaurio valdymą“, – sakė jis per valstybinę televiziją.
Praėjusį mėnesį Irano parlamento pirmininko pavaduotojas Hamidreza Hajibabaei sakė, kad Teheranas gavo pirmąsias pajamas iš rinkliavų, nustatytų sąsiauriu plaukiantiems laivams.