JAV artėja prie „visiškos“ Irano oro erdvės kontrolės
Jungtinės Valstijos tikisi artimiausiomis valandomis įgyti „visišką“ Irano oro erdvės kontrolę, trečiadienį, penktąją JAV ir Izraelio operacijų prieš Islamo Respubliką dieną, pranešė Baltieji rūmai.
„Tikimės, kad artimiausiomis valandomis įgysime visišką ir visapusišką dominavimą Irano oro erdvėje“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas kiek anksčiau trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis „įgis visišką Irano oro erdvės, neginčijamos oro erdvės kontrolę“, tačiau konkretaus termino nenurodė.
Tai reiškia, kad „mes skraidysime visą dieną, visą naktį, dieną ir naktį, ieškosime, fiksuosime ir sunaikinsime Irano kariuomenės raketas ir gynybos pramonės bazę“, pažymėjo P. Hegsethas.
Baltieji rūmai: prezidentas dalyvaus per Irano karą žuvusių JAV karių palaikų perdavimo ceremonijoje
Prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus per karą prieš Iraną žuvusių JAV karių palaikų grąžinimo ceremonijoje, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas Trumpas ketina dalyvauti šių Amerikos didvyrių palaikų perdavimo ceremonijoje, kad kartu su jų šeimomis galėtų išreikšti savo sielvartą“, – per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt ir pridūrė, kad ceremonijos data dar nėra paskelbta.
Pentagonas antradienį įvardijo keturis iš šešių JAV karių, žuvusių per karą su Iranu, kai Kuveite į juos pataikė dronas.
Gynybos departamentas pranešime teigė, kad keturi kariai žuvo sekmadienį per „bepilotės orlaivių sistemos ataką“ aš Šuaiboje Kuveite.
Dar du per mūšį žuvę asmenys viešai nebuvo įvardyti.
Pirmadienį JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad nuo karo su Iranu pradžios savaitgalį iš viso žuvo šeši JAV kariškiai.
Baltieji rūmai: Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su JAV dėl Irano
Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su Jungtinių Valstijų kariuomene jų kare prieš Islamo Respubliką, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai Madridas atsisakė leisti amerikiečių kariniams lėktuvams naudotis šalies bazėmis atakoms prieš Iraną.
Zelenskis siūlo Artimiesiems Rytams pagalbą: „Esame pasirengę padėti“
Ukrainos dronų specialistai dirbs Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukraina padės Artimųjų Rytų šalims gintis nuo Irano dronų atakų, tačiau tai neturėtų paveikti Ukrainos kariuomenės gynybinių pajėgumų, pridūrė jis.
Per Izraelio smūgius Libane iki šiol žuvo daugiau kaip 70 žmonių
Per pastarąsias Izraelio atakas prieš proiranietiškos „Hezbollah“ grupuotės pozicijas Libane, šios šalies institucijų duomenimis, žuvo 72 žmonės. Dar 437 asmenys buvo sužeisti, Beirute pranešė Sveikatos ministerija.
„Hezbollah“, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą, naktį į pirmadienį pradėjo leisti raketas į Izraelį. Nuo tada ir Izraelio pajėgos reguliariai atakuoja kelias šalies dalis, įskaitant Beiruto priemiesčius.
Dėl abipusių atakų dešimtys tūkstančių žmonių vėl turėjo palikti savo namus.
Dėl raketų iš Irano ir Libano suveikė sirenos visame Izraelyje
Izraelio kariuomenė pranešė, kad trečiadienį užfiksavo kelias Irano raketų atakas, taip pat raketų paleidimus iš Libano, todėl visoje šalyje suveikė oro pavojaus sirenos.
AFP žurnalistai girdėjo kelis sprogimus ir pakartotinį sirenų kauksmą Jeruzalėje; pavojaus signalai taip pat skambėjo Tel Avive, centriniame Izraelyje, Haifoje ir keliuose kituose šiauriniuose regionuose.
„IDF aptiko raketas, paleistas iš Irano į Izraelio valstybės teritoriją. Gynybos sistemos veikia ir perima grėsmes“, – kariškiai pranešinėjo keturis kartus popietę ir ankstyvą vakarą.
Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie pirmąją atakų bangą, kariuomenė išplatintame pareiškime nurodė, kad po to, kai centrinėje Izraelio dalyje nuaidėjo sirenos, „keletas iš Libano link Izraelio teritorijos paleistų raketų buvo sėkmingai perimtos“.
Naujos atakų bangos įvyko penktąją Artimųjų Rytų karo dieną; karas prasidėjo šeštadienį bendrais JAV ir Izraelio smūgiais Iranui.
Libanas buvo įtrauktas į karą pirmadienį, kai Teherano remiama „Hezbollah“ grupuotė surengė išpuolį prieš Izraelį, siekdama „atkeršyti“ už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą, o tai paskatino nesiliaujančius Izraelio oro smūgius.
Izraelio skubios pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ (MDA) pranešė, kad centrinėje Izraelio dalyje į ligoninę evakavo du nesunkiai sužeistus žmones – vieną „maždaug 30 metų vyrą su skeveldrų žaizdomis ir kitą su sprogimo padarytais sužeidimais“.
Policija pareiškime nurodė, kad pareigūnai buvo išsiųsti į penkias vietas Jeruzalės teritorijoje, „kur nukrito įvairūs perimti sviediniai, padarydami tik materialinės žalos“.
Kariuomenė teigė, kad „dauguma paleistų sviedinių“ iš Libano buvo perimti.
Neįtraukdama trečiadienio duomenų, MDA teigė, kad nuo karo pradžios jos komandos suteikė medicininę pagalbą 414 nukentėjusiųjų, iš jų „10 žuvo, 2 sunkiai sužeisti, 6 vidutiniškai sužeisti ir 396 lengvai sužeisti“.
Irano karas: Vatikanas įspėja dėl „tarptautinės teisės erozijos“
Tęsiantis JAV ir Izraelio karui prieš Iraną, aukštas Vatikano atstovas įspėjo dėl prevencinių smūgių padarinių.
„Jei valstybėms būtų pripažinta teisė į prevencinį karą, kiltų pavojus, kad užsiliepsnos visas pasaulis, – trečiadienį Vatikano žinių portalui sakė Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinis. – Ši tarptautinės teisės erozija tikrai kelia nerimą: teisingumas užleido vietą smurtui“.
Antrasis pagal rangą žmogus Vatikane po popiežiaus Leono XIV, be to,, reikalavo „spręsti konfliktus nekruvinu ir teisingu keliu“. Tai esą turi būti daroma „diplomatinėmis priemonėmis daugiašalėse institucijose“.
Iš JAV kilęs pontifikas Leonas XIV sekmadienį pareikalavo nutraukti smurto spiralę Artimuosiuose Rytuose.
JAV ir Izraelis po kelias savaites trukusių grasinimų šeštadienį pradėjo didelį Irano puolimą ir nužudė aukščiausiąjį šalies lyderį ajatolą Ali Khamenei. Į tai reaguodamas, Iranas atakuoja kelias Persijos įlankos šalis ir JAV objektus Persijos įlankos regione.
Iranas grasina: „Izraelio ambasados visame pasaulyje taps taikiniais“
Irano ginkluotosios pajėgos trečiadienį pagrasino pulti Izraelio ambasadas visame pasaulyje, jei Izraelis puls Teherano misiją Libane, pranešė kariuomenės atstovas.
Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas Abolfazlas Shekarchi televizijos tiesioginiame eteryje pareiškė, kad „jei Izraelis įvykdys tokį nusikaltimą, tai mus privers visas Izraelio ambasadas visame pasaulyje laikyti mūsų teisėtu taikiniu“.
Izraelio kariuomenės atstovas spaudai arabų kalba Avichay Adraee antradienį pareiškė, kad „Irano teroristinio režimo atstovus, kurie vis dar yra Libane, įspėjame nedelsiant išvykti, kol jie netapo taikiniu“, ir davė jiems 24 valandas palikti šalį.
JAV ambasada Bagdade ragina amerikiečius nedelsiant išvykti iš Irako
JAV ambasada Bagdade trečiadienį pranešė savo piliečiams, kad jie turėtų nedelsdami išvykti iš Irako.
„JAV piliečiai Irake primygtinai raginami išvykti, kai tik galės saugiai tai padaryti, ir slėptis vietoje, kol sąlygos bus saugios išvykti, – teigiama ambasados pranešime platformoje „X“. –Jei tai saugu, amerikiečiai turėtų nedelsdami išvykti iš Irako.“
Po numuštos Irano raketos Turkija išsikvietė Irano ambasadorių
Po incidento, kai buvo numušta į Turkijos oro erdvę skriejanti Irano raketa, Turkija išsikvietė Irano ambasadorių.
Jis iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją Ankaroje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. Jam esą buvo pranešta apie Turkijos reakciją ir susirūpinimą.
Be to, Turkijos užsienio reikalų ministras Hakamas Fidanas telefonu kalbėjosi su savo Irano kolega Abbasu Araghchi ir pareikalavo vengti veiksmų, kurie gali sukelti konflikto eskalaciją.
Turkija prieš tai paskelbė apie jos kryptimi skriejusios Irano paleistos raketos numušimą. Šalies Gynybos ministerija pranešė, kad per Iraką ir Siriją Turkijos oro erdvės link skriejusią raketą numušė NATO oro gynybos sistemos.
Vėliau neįvardytas šalies pareigūnas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Ankara visgi nemano, jog minėtos raketos taikinys buvo Turkija. Jo teigimu, laikomasi nuomonės, kad raketa buvo nukreipta į karinę bazę Kipre. Ataką trečiadienį pasmerkė NATO.
Izraelio kariuomenė praneša apie naujas iš Irano paleistas raketas
Izraelio kariuomenė trečiadienį, penktąją JAV ir Izraelio karinės kampanijos prieš Islamo Respubliką dieną, pranešė apie aptiktas naujas iš Irano paleistas raketas.
„Prieš kurį laiką IDF (Izraelio kariuomenė) nustatė raketas, paleistas iš Irano į Izraelio valstybės teritoriją“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Kariuomenė pranešime pridūrė, kad oro gynyba dirba stengdamasi jas perimti.
Izraelis norėjo smogti Iranui vėliau: paaiškino, kas privertė skubiai keisti planus
Izraelis iš pradžių planavo smogti Iranui šių metų viduryje, tačiau įvykiai Islamo Respublikoje ir besikeičianti regiono dinamika privertė paankstinti operaciją iki vasario, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Israelis Katzas.
Iranas paleidžia 86 proc. mažiau balistinių raketų, sako JAV generolas
Irano paleidžiamų balistinių raketų skaičius nuo konflikto pradžios sumažėjo 86 proc., o Teherano pajėgų leidžiamų dronų skaičius taip pat sumažėjo, trečiadienį pranešė aukščiausias JAV karininkas generolas Danas Caine'as.
Jungtinės Valstijos šeštadienį kartu su Izraelio pajėgomis pradėjo didelio masto smūgių kampaniją prieš Iraną. Teheranas atsakė raketų ir dronų bangomis, nukreiptomis prieš regiono šalis, kuriose dislokuoti JAV kariai ar bazės.
„Irano paleistų balistinių raketų skaičius sumažėjo 86 proc. nuo pirmosios kovų dienos, o vien per pastarąsias 24 valandas – 23 procentais“, – spaudos konferencijoje Pentagone sakė D. Caine'as.
„Jų vienpusio puolimo dronų paleidimų skaičius sumažėjo 73 proc. nuo pirmųjų dienų“, – teigė jis.
D. Caine'as sakė, kad JAV pajėgos „taikosi į Irano balistinių raketų sistemas ir jas naikina, siekdamos neleisti joms kelti grėsmės JAV pajėgoms, partneriams ir interesams regione“.
Jis nurodė, kad Iranas paleido daugiau nei 500 balistinių raketų ir daugiau nei 2 tūkst. dronų – tai didelis iššūkis oro gynybai.
Ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl JAV ir sąjungininkų oro gynybos perėmėjų atsargų, tačiau tiek D. Caine'as, tiek Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas nurodė, kad Amerikos pajėgos turi pakankamai amunicijos.
„Turime pakankamai tiksliųjų šaudmenų atliekamai užduočiai, tiek puolimui, tiek gynybai“, – sakė D. Caine'as, o P. Hegsethas teigė, kad skirtumas tarp „jų gebėjimo šaudyti ir mūsų gebėjimo gintis“ kasdien „vis didėja“.
Teherano kalėjimo kaliniai palikti be maisto, pranešė vieno kalinio žmona
Švedijos ir Irano pilietybę turintis mokslininkas Ahmadreza Djalalis, nuteistas mirties bausme ir laikomas liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime Teherane, teigia, kad po JAV ir Izraelio smūgių Irano sostinei kaliniai liko uždaryti be maisto ir su vos keliais sargybiniais, trečiadienį AFP sakė jo žmona.
Vida Mehrannia sakė, kad antradienį jai pavyko „dvi minutes“ telefonu pasikalbėti su savo vyru, kuris laikomas kalėjimo ligoninės palatoje.
„Vakar trumpai susiskambinau su Ahmadreza ir jis man pasakė, kad jie neturi maisto, kad padėtis labai bloga ir kad bijo, kas bus toliau“, – AFP sakė V. Mehrannia.
Ji sakė, kad vyras jai pasakojo, jog sargybiniai vis dar budi lauke prie kalėjimo, „tačiau kalėjimo viduje jie užrakino duris ir išėjo“.
Kaliniams valgyti buvo palikta tik duonos, pasakojo jis.
V. Mehrannia sakė nežinanti, kiek sargybinių vis dar saugo kalėjimo išorę.
54 metų A. Djalalis – iranietis, 2017 m. nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu ir, būdamas už grotų, gavęs Švedijos pilietybę.
Praėjusiais metais jį ištiko širdies smūgis ir jis buvo perkeltas į kalėjimo ligoninės skyrių.
V. Mehrannia sakė, kad nuo tada, kai netoli kalėjimo prasidėjo JAV ir Izraelio atakos, A. Djalalis teigė, kad kaliniai jaučiasi „beviltiškai“ ir patiria „didelį stresą“.
Praėjusių metų birželį per Izraelio smūgius Iranui Evino kalėjimas – didelis, stipriai įtvirtintas kompleksas Teherano šiaurėje – patyrė Izraelio smūgį, per kurį buvo apgadintos kai kurios jo dalys.
JAV parodė, kaip nuskandino Irano karo laivą
JAV povandeninis laivas Indijos vandenyne torpedavo ir nuskandino Irano karo laivą, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.
Karinga JAV žinutė: „Mes dar tik pradedame“
JAV povandeninis laivas torpedavo ir nuskandino Irano karo laivą Indijos vandenyne, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. Jis taip pat pabrėžė, kad pastarųjų dienų smūgiai Iranui yra tik apšilimas, „mes dar tik pradedame“.
„Amerikos povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė esąs saugus tarptautiniuose vandenyse. Tačiau jis buvo nuskandintas torpedos“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas.
Beveik 150 žmonių dingo, o keli žuvo po to, kai fregata „IRIS Dena“ trečiadienį nuskendo prie Šri Lankos krantų, pranešė pareigūnai.
P. Hegsethas taip pat akcentavo „neribotą“ tiksliųjų bombų kiekį JAV arsenale ir „naujas puolimo bangas“.
„Artėja vis daugiau ir didesnių bangų, mes tik pradedame“, – aiškino jis.
Žmogaus teisių organizacija: Irane žuvo daugiau kaip tūkstantis civilių
Per JAV ir Izraelio atakas Irane, anot JAV įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Hrana“, iki šiol žuvo mažiausiai 1 097 civiliai, įskaitant 181 vaiką ir jaunesnį nei 18 metų amžiaus jaunuolį. 880 šių atvejų iki šiol oficialiai nepatvirtinti. Sužeistų civilių skaičius, organizacijos duomenimis,, gali viršyti 5,4 tūkst.
Trečiadienio rytą Izraelio kariuomenė pranešė surengusi dar vieną atakų bangą Irano sostinėje Teherane. Karinės oro pajėgos pareiškime kalbėjo apie „plataus masto atakas prieš Irano teroristinio režimo taikinius“. Tai buvo iki šiol dešimtoji atakų banga nuo karo pradžios šeštadienį.
Naujienų agentūros AFP žurnalistė pranešė apie sprogimą Teherane. Miesto šiaurės rytuose kilo dūmų debesys. Danguje taip pat girdėjosi kariniai lėktuvai. Irano valstybinė televizija pranešė apie stiprų sprogimą, tačiau detalių nepateikė.
Ir Izraelyje tęsėsi Irano raketų atakos – naktį ir ryte Tel Avivo regione kaukė perspėjimo sirenos.
Naktį raketos į žydų valstybės šiaurę skriejo ir iš Libano. Dauguma jų buvo atremta, pranešė kariuomenė.
JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo intensyvius oro antskrydžius prieš Iraną. Per juos buvo nužudytas aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei bei kiti Irano vadovybės nariai. Reaguodamas į Izraelio ir JAV smūgius, Iranas nuo šeštadienio atakuoja Izraelį, kelias Persijos įlankos šalis bei JAV objektus Persijos įlankos regione.
Šaltinis: Turkija nebuvo Irano raketos taikinys
Turkija nebuvo taikinys raketos, kuri buvo paleista iš Irano ir kurią sunaikino NATO oro gynybos sistemos, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas turkų pareigūnas.
„Manome, kad ji buvo nukreipta į bazę Graikijos Kipre, tačiau nukrypo nuo kurso“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Izraelis skelbia pradėjęs smūgius Pietų Libane
Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė pradėjusi smūgius Pietų Libane, prieš tai paskelbusi raginimą evakuotis iš visų teritorijų į pietus nuo šalies Litanio upės.
Libanas buvo įtrauktas į regioninį karą pirmadienį, kai proiranietiška „Hezbollah“ grupuotė surengė ataką prieš Izraelį, teigdama, kad nori atkeršyti už Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei (Ali Chamenei) nužudymą per JAV ir Izraelio smūgius. Tai išprovokavo Izraelio atsakomuosius veiksmus prieš Libaną.
Kipre pastebėtas įtartinas objektas: sustabdyti skrydžiai
Oro eismas virš Kipro trečiadienį buvo trumpam nutrauktas pastebėjus įtartiną oro objektą, atskridusį iš Libano, tačiau šalies oro erdvė visą laiką buvo atvira, pranešė vyriausybė.
Kipro žiniasklaida, įskaitant visuomeninį transliuotoją RIK, anksčiau buvo pranešę, kad oro erdvė laikinai uždaryta.
Vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letymbiotis sakė, kad dviejų lėktuvų pilotų buvo paprašyta trumpam pasilikti laukimo režime.
Vienas pilotas nusprendė grįžti į Atėnus, o antrasis lėktuvas netrukus nusileido pagal tvarkaraštį, sakė jis.
Vienas keleivis Graikijos žiniasklaidai sakė, kad pilotas grįžimą pagrindė „karinėmis priežastimis“. Kitam keleiviniam lėktuvui teko apsukti kelis ratus virš Kipro, kol jam pavyko nusileisti Larnakoje, pranešė Kipro žiniasklaida.
JAV ambasados Nikosijoje darbuotojai laikinai pasitraukė į misijos pastato rūsį, pranešė RIK.
Du Graikijos naikintuvai F-16, nuo pirmadienio dislokuoti saloje, dalyvavo paieškos ir perėmimo operacijoje, sakė visuomeninis transliuotojas.
Parengties lygis buvo padidintas, kai ankstyvą pirmadienį netoli Limasolio buvo įvykdyta dronų ataka prieš britų Akrotirio bazę, padariusi nedidelės žalos. Vėliau buvo perimti dar du dronai. Manoma, kad dronai buvo paleisti iš Libano, esančio maždaug už 200 km.
Tarptautinis pastiprinimas regione
Kelios NATO ir ES šalys šiuo metu stiprina savo karines pajėgas regione. Jungtinė Karalystė paskelbė apie sraigtasparnių dislokavimą gynybai nuo bepiločių orlaivių, taip pat apie karinio laivo išsiuntimą.
Prancūzija planuoja perkelti oro gynybos ir kovos su dronais sistemas, taip pat fregatą į rytinę Viduržemio jūros dalį, pranešė valstybinė Kipro naujienų agentūra (KYPE/CNA).
Graikija į Kiprą nusiuntė keturis naikintuvus F-16, o trečiadienį prie Kipro krantų atplaukė dvi graikų fregatos.
Kipras yra Europos Sąjungos, bet ne NATO narys.
JK agentūra: nežinomas sviedinys pataikė į laivą Hormūzo sąsiauryje
Į vieną Hormūzo sąsiauriu plaukusį konteinerinį laivą prie Omano krantų trečiadienį pataikė nežinomas sviedinys, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra, Iranui tęsiant atsakomųjų veiksmų kampaniją Persijos įlankoje.
Laivas buvo dvi jūrmylės į šiaurę nuo Omano, „plaukė į rytus Hormūzo sąsiauriu“, kai į jį „pataikė nežinomas sviedinys (...), sukeldamas gaisrą mašinų skyriuje“, teigiama JK jūrų prekybos operacijų (UKMTO) pranešime.
Tai buvo ketvirtas žinomas išpuolis regioniniuose vandenyse per 24 valandas. Sviediniai pataikė į tris kitus laivus arba netoli jų prie Jungtinių Arabų Emyratų ir Omano krantų.
Šaltinis: Turkija po raketos perėmimo įspėjo Iraną
Ankara įspėjo Teheraną vengti bet kokių veiksmų, galinčių išplėsti karą, po to, kai iš Irano paleista raketa, skriejusi Turkijos oro erdvės link, buvo sunaikinta NATO oro gynybos sistemų, pranešė Užsienio reikalų ministerijos šaltinis.
Užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pokalbyje telefonu savo Irano kolegai pareiškė, kad „reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti konflikto plitimą“, pridūrė šaltinis.
Kiek anksčiau pranešta, kad iš Irano paleista raketa, skriejusi Turkijos oro erdvės link per Iraką ir Siriją, buvo sunaikinta NATO oro gynybos sistemų.
„Bus imtasi visų būtinų veiksmų mūsų teritorijai ir oro erdvei ginti ryžtingai ir nedvejojant, – sakė Gynybos ministerija. – Pakartojame, kad pasiliekame teisę reaguoti į bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš mūsų šalį.“
NATO oro gynybos pajėgos numušė Turkijos link skridusią Irano raketą
Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Irano buvo paleista balistinė raketa, kuri skrido į Turkijos oro erdvę, bet buvo numušta, rašo „Sky News“.
NATO oro gynybos pajėgos rytinėje Viduržemio jūros dalyje numušė raketą, kuri skrido per Irako ir Sirijos oro erdvę. Apie aukas ar sužeistuosius nepranešta.
Iranas atidėjo Ali Khamenei valstybines laidotuves
Iranas pranešė, kad valstybinės aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) laidotuvės, kurios buvo planuotos trečiadienio vakarą Teherane, buvo atidėtos, esą „tikintis precedento neturinčio dalyvių skaičiaus“, pranešė valstybinė televizija.
„Atsisveikinimo ceremonija su kankiniu imamu buvo atidėta. Nauja data bus paskelbta vėliau“, – trečiadienį pranešė Irano televizija.
86-erių A. Khamenei žuvo per JAV ir Izraelio smūgius savaitgalį.
Trečiadienio rytą valdžios institucijos pranešė, kad tą patį vakarą Teherane vyks aukščiausiojo lyderio pagerbimas, o vėliau A. Khamenei kūnas bus palaidotas šventajame Mašhado mieste, iš kur jis buvo kilęs.
Nuo šeštadienio Teherano link skrieja raketos, nukreiptos į karinę ir vyriausybinę infrastruktūrą.
Valdžia nesieja renginio atidėjimo su saugumo situacija.
Iš dalies tai lėmė „laukiamas milijonų žmonių dalyvavimas ir poreikis užtikrinti tinkamą infrastruktūrą“ tokiai miniai, valstybinei televizijai tvirtino Teherano Islamo plėtros koordinavimo tarybos, renginį organizuojančios įstaigos, vadovas Mohsenas Mahmoudi.
JAE ir Kataras sako atrėmę dronų ir raketų bangas
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Kataras trečiadienį pranešė atrėmę bepiločių orlaivių ir raketų atakas, Iranui penktą dieną tęsiant karinę kampaniją prieš kaimynines šalis.
JAE gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro gynyba „šiandien (2025 metų kovo 4 dieną) sėkmingai sunaikino tris balistines raketas ir aptiko 129 dronus, kurių 121 buvo perimtas, o aštuoni nukrito valstybės teritorijoje“.
Kataro kariuomenė atskirai pranešė, kad „šiandien auštant iš Irano Islamo Respublikos buvo paleista 10 dronų ir dvi sparnuotosios raketos“, tačiau visus juos perėmė šalies pajėgos.
Rusų pasirinktas „ramus uostas“ kenčia nuo pačios Maskvos? Dubajuje – „Geran-2“ drono nuolaužos
Jungtiniuose Arabų Emyratuose aptiktos rusų ženklais pažymėtų dronų nuolaužos. Atremdami didelio masto Irano ataką prieš Dubajų, vietos oro gynybos sistemos numušė „Geran-2“ tipo aparatus, praneša „RBC–Ukraine“.
JAV turi planą: CŽA buria kovotojų grupę perversmui, sako CNN šaltiniai
Amerikiečių CŽA strategai siekia apginkluoti kurdų pajėgas, kad išprovokuotų liaudies sukilimą Irane, CNN teigė keli su šiuo planu susipažinę asmenys.
Šaltinių teigimu, D. Trumpo administracija aktyviai diskusijose su Irano opozicinėmis grupėmis ir kurdų lyderiais Irake svarsto galimybę suteikti jiems karinę paramą.
Irano kurdų ginkluotos grupuotės turi tūkstančius kovotojų, veikiančių palei Irako ir Irano sieną, daugiausia Irako Kurdistano regione. Kelios iš šių grupių nuo karo pradžios paskelbė viešus pareiškimus, kuriuose užsimenama apie artėjančius veiksmus ir raginama Irano karines pajėgas pereiti į jų pusę. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGK) vykdo smūgius prieš kurdų grupuotes ir antradienį pranešė, kad į kurdų pajėgas nusitaikė dešimtimis dronų.
Taip pat antradienį prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi su Irano Kurdistano demokratų partijos (KDPI) prezidentu Mustafa Hijri, nurodė aukšto rango Irano kurdų pareigūnas. KDPI buvo viena iš grupių, į kurias nusitaikė IRGK. Aukšto rango pareigūnas CNN sakė, kad tikimasi, jog Irano kurdų opozicijos pajėgos artimiausiomis dienomis dalyvaus antžeminėje operacijoje Vakarų Irane.
„Tikime, kad dabar turime didelį šansą“, – sakė šaltinis, aiškindamas operacijos laiką. Jis pridūrė, kad nereguliariosios pajėgos tikisi JAV ir Izraelio paramos.
D. Trumpas sekmadienį taip pat skambino Irako kurdų lyderiams aptarti JAV karinę operaciją Irane ir tai, kaip JAV bei kurdai galėtų bendradarbiauti vykdant misiją, pranešė du JAV pareigūnai ir trečias su pokalbiais susipažinęs šaltinis, apie ką pirmasis paskelbė „Axios“. Bet kokiam bandymui apginkluoti Irano kurdų grupes reikėtų Irako kurdų paramos, kad būtų leista gabenti ginklus ir naudoti Irako Kurdistaną kaip placdarmą puolimui.
Vienas su diskusijomis susipažinęs asmuo teigė, kad idėja yra tokia: kurdų ginkluotosios pajėgos susiremtų su Irano saugumo pajėgomis ir jas prikaustytų, kad neginkluotiems iraniečiams didžiuosiuose miestuose būtų lengviau išeiti į gatves ir jie nebūtų vėl išžudyti, kaip tai vyko per sausio mėnesio neramumus.
JAV siekis išprovokuoti sukilimą
Alexas Plitsas, CNN nacionalinio saugumo analitikas ir buvęs aukšto rango Pentagono pareigūnas Baracko Obamos administracijoje, teigė, kad JAV „akivaizdžiai bando duoti impulsą“ režimo vertimo procesui, apginkluodamos kurdus – istorinius JAV sąjungininkus regione.
„Irano žmonės apskritai yra neginkluoti, tad kol saugumo tarnybos nesugrius, jiems bus sunku perimti valdžią, nebent kas nors juos apginkluotų, – CNN sakė A. Plitsas. – Tikiu, kad JAV tikisi, jog tai įkvėps kitus Irane daryti tą patį.“
Buvusi aukšto ranga Valstybės departamento pareigūnė Jen Gavito, Joe Bideno administracijos metu besispecializavusi Vidurio Rytų reikaluose, išreiškė susirūpinimą, ar buvo visiškai įvertintos kurdų apginklavimo pasekmės.
„Mes jau dabar susiduriame su nepastovia saugumo situacija abiejose sienos pusėse, – CNN sakė J. Gavito. – Tai gali pakirsti Irako suverenitetą ir iš esmės suteikti galių ginkluotoms grupuotėms, kurios niekam neatsiskaito ir mažai suprantama, kas gali būti išprovokuota.“
Pastarosiomis dienomis Izraelio kariuomenė smogia Irano kariniams ir policijos postams palei sieną su Iraku, iš dalies tam, kad paruoštų dirvą galimam ginkluotų kurdų pajėgų judėjimui į šiaurės vakarų Iraną, sakė vienas iš šaltinių. Izraelio šaltinis teigė, kad šie smūgiai artimiausiomis dienomis tikriausiai intensyvės.
Vis dėlto, su klausimu susipažinusių asmenų teigimu, bet kokia JAV ir Izraelio parama kurdų antžeminėms pajėgoms, kurių užduotis – padėti pašalinti Irano režimą, turėtų būti itin didelė. JAV žvalgybos vertinimai nuosekliai rodė, kad Irano kurdai šiuo metu neturi įtakos ar išteklių sėkmingam sukilimui prieš vyriausybę remti, sakė vienas iš asmenų. Be to, su reikalu susipažinusio šaltinio teigimu, Irano kurdų partijos siekia politinių garantijų iš D. Trumpo administracijos prieš įsipareigodamos prisijungti prie bet kokių pasipriešinimo pastangų.
JAV ir kurdų pajėgų bendradarbiavimo istorija
Kurdai yra etninė mažuma, neturinti oficialios valstybės. Šiandien skaičiuojama apie 25–30 mln. kurdų, kurių dauguma gyvena regione, apimančiame dalį Turkijos, Irako, Irano, Sirijos ir Armėnijos. Dauguma kurdų yra musulmonai sunitai, tačiau kurdų populiacija pasižymi įvairiomis kultūrinėmis, socialinėmis, religinėmis bei politinėmis tradicijomis ir tarmėmis.
Daug D. Trumpo administracijos pareigūnų privačiai įspėjo apie nusivylimą, kurį kurdų pajėgos jautė dirbdamos su JAV praeityje, ir dažnus jų skundus, kad amerikiečiai juos paliko likimo valiai.
„Yra susirūpinimas, kad jei sukilimas bus nesėkmingas ir JAV pasitrauks, tai papildys pasakojimą apie kurdų išdavystę“, – sakė A. Plitsas. Buvęs D. Trumpo gynybos sekretorius Jimas Mattisas atsistatydino iš dalies dėl to, kad D. Trumpas per pirmąją kadenciją nusprendė išvesti JAV pajėgas iš Sirijos, ką J. Mattisas laikė nepriimtinu JAV sąjungininkų kurdų palikimu.
CŽA turi ilgą ir sudėtingą bendradarbiavimo su Irako kurdų frakcijomis istoriją, siekiančią dešimtmečius JAV karo Irake metu. Agentūra šiuo metu turi bazę Irako Kurdistane netoli sienos su Iranu, nurodė du su šiuo klausimu susipažinę asmenys. JAV taip pat turi konsulatą Erbilyje, Irako Kurdistano sostinėje, ten dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos kaip kovos su ISIS kampanijos dalis. Kai kurie kurdai tikėjosi, kad mainais už darbą su JAV pajėgomis pusiau autonominis Irako Kurdistano regionas laimės nepriklausomybę, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.
JAV pastaraisiais metais taip pat stipriai rėmėsi kurdų pajėgomis kampanijoje prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje. Tai apėmė ir atsakomybę saugoti tūkstančius ISIS kalinių laikinose stovyklose šalies šiaurėje. Tačiau šių metų pradžioje naujoji, su JAV susijusi Sirijos vyriausybė pradėjo sparčią karinę kampaniją, kad perimtų šalies šiaurės kontrolę, įskaitant atakas prieš ISIS ir kurdų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) išstūmimą. Susidūrusios su šia kampanija, kurdų pajėgos evakavosi ir nustojo saugoti ISIS kalėjimus, kai JAV pajėgos pasitraukė iš šalies. Sausį JAV specialusis pasiuntinys Sirijai Tomas Barrackas pareiškė, kad JAV aljanso su SDF tikslas „didžiąja dalimi baigėsi“.
Iranas bando kuo greičiau paskirtin naują aukščiausiąjį lyderį
Iranas trečiadienį pareiškė, kad po ajatolos Ali Khamenei žūties per praėjusį savaitgalį surengtus JAV ir Izraelio smūgius bando greitai paskirti naują aukščiausiąjį lyderį.
„Mes visi stengiamės“, – tvirtino Vadovybės ekspertų asamblėjos, kuri yra atsakinga už naujo lyderio išrinkimą, narys Ahmadas Khatami.
„Jei Dievas duos, lyderis bus paskirtas pasitaikius pirmai progai. Esame arti, tačiau susidarė karo padėtis“, – valstybinei televizijai sakė jis.
Anksčiau trečiadienį Izraelio gynybos ministras Izraelis Katzas pagrasino, kad bet kuris Irano lyderis, paskirtas A. Khamenei įpėdiniu, „tikrai bus nužudymo taikinys“.
A. Khatami pažymėjo, kad, atsižvelgiant į šią grėsmę, „reikalingas diskretiškumas“, ir pridūrė jog naujo aukščiausiojo lyderio rinkimai įvyks „netrukus“.
Ekspertų asamblėją sudaro 88 nariai, kurie renkami kas aštuonerius metus.
Pasak Irano žiniasklaidos, antradienį JAV ir Izraelio smūgių taikiniu tapo Asamblėjos pastatas šventajame Kumo mieste.
Ankstesnę dieną smūgiai buvo nukreipti į šios institucijos pagrindinę būstinę Teherane, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“.
Iranas sekmadienį, praėjus dienai po A. Khamenei, valdžiusio šalį nuo 1989 m., mirties, oficialiai pradėjo valdžios perdavimo procesą.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, griežtosios linijos šalininkas teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei ir dvasininkas bei Ekspertų asamblėjos narys Alireza Arafi eina laikinųjų lyderių pareigas.
Saudo Arabija skelbia perėmusi drono išpuolį prieš didžiulę naftos perdirbimo gamyklą
Saudo Arabija perėmė drono ataką, nukreiptą į jos didžiulę Ras Tanūros naftos perdirbimo gamyklą, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.
„Pirminiais vertinimais, išpuolis buvo įvykdytas dronu ir nepadarė jokios žalos“, – sakoma ministerijos pareiškime, trečiadienį paskelbtame tinkle „X“.
Šią savaitę jau buvo suduotas smūgis šiam kompleksui Persijos įlankos pakrantėje.
Izraelio kariuomenė: Iranas vis dar turi didelius raketų pajėgumus
Izraelio kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad Iranas vis dar turi didelius pajėgumus leisti raketas į Izraelį, nors smūgiai prieš Islamo Respublikos paleidimo įrenginius tęsiami.
„Sunaikinome dešimtis raketų paleidimo įrenginių, kurie kėlė didelę grėsmę Izraelio frontui“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje sakė kariuomenės atstovas brigados generolas Effie Defrinas (Efis Defrinas).
„Mes ir toliau atakuosime paleidimo įrenginius bei mažinsime apšaudymų intensyvumą, bet režimas vis dar turi reikšmingų pajėgumų, todėl norėčiau priminti, kad mūsų gynyba nėra nepralaužiama“, – įspėjo jis.
Atskirame pareiškime kariuomenė nurodė, kad praėjusią naktį smogė objektui Isfahane, Vakarų Irane, kuris buvo naudojamas „balistinių raketų, įskaitant raketas „Ghadr“, saugojimui, gamybai ir paleidimui“.
Kuveito kariuomenė pranešė apie atskriejančias raketas ir dronus
Kuveito kariuomenė trečiadienį pranešė aptikusi atskriejančius sviedinius ir bandanti juos perimti, Iranui jau penktą dieną tęsiant veiksmus prieš Persijos įlankos valstybes.
„Ginkluotosios pajėgos šiuo metu susiduria su raketų ir dronų banga, kuri buvo užfiksuota Kuveito Valstybės oro erdvėje, ir vykdo savo misijas jiems atremti bei perimti“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Savo ruožtu naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad Kuveito mieste kaukė sirenos.
Iranas žada griežtą atsaką „priešo talkininkams“
Irano teismų sistema trečiadienį įspėjo, kad asmenys, padedantys šalies priešams per JAV ir Izraelio smūgių Iranui sukeltą karą Artimuosiuose Rytuose, sulauks ryžtingo ir griežto atsako.
„Atsižvelgiant į tai, kad esame karo padėtyje, asmenys, kurie bet kokiu būdu, žodžiais ar darbais, veikia pagal neteisėtus agresoriaus norus ir interesus, bus baudžiami ryžtingai ir griežtai pagal galiojančius įstatymus bei taisykles“, – sakė Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei (Golamhoseinas Mohsenis Edžejis).
Jį citavo šalies teismų sistemos naujienų portalas „Mizan“.
Ispanijos premjeras Donaldui Trumpui: „Karui – ne“
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį atrėmė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką dėl Madrido atsisakymo leisti JAV lėktuvams naudotis savo bazėmis atakoms prieš Iraną.
„Ispanijos vyriausybės poziciją galima apibendrinti (...) žodžiais: karui – ne“, – sakė jis per televiziją transliuotame kreipimesi, praėjus dienai po to, kai D. Trumpas pagrasino nutraukti visą prekybą su Ispanija.
„Mes nebendrininkausime dėl to, kas kenkia pasauliui ir prieštarauja mūsų vertybėms bei interesams, vien tik dėl baimės sulaukti atsakomųjų veiksmų“, – pareiškė P. Sanchezas.
D. Trumpas antradienį piktinosi Ispanija, neleidusia Jungtinėms Valstijoms pulti Irano per bazes, kuriomis ilgą laiką naudojosi JAV pajėgos.
„Ispanija pasielgė baisiai“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad paprašė iždo sekretoriaus Scotto Bessento „nutraukti visus reikalus su Ispanija“.
Ali Khamenei patarėjas: Iranas nesiderės su JAV ir gali tęsti karą
Iranas neketina derėtis su JAV ir gali tęsti karą Artimuosiuose Rytuose tiek, kiek reikės, valstybinei televizijai pareiškė Mohammadas Mokhberas, vyresnysis velionio aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjas.
M. Mokhberas transliuotojui sakė, kad Iranas „nepasitiki amerikiečiais ir neturi jokio pagrindo deryboms su jais“.
Jis pridūrė: „Mes galime tęsti karą tiek, kiek norime.“
Izraelis numušė Irano naikintuvą virš Teherano
Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos oro pajėgos trečiadienį numušė Irano naikintuvą virš Teherano.
Tai įvyko penktąją Artimųjų Rytų karo dieną, kilusią po bendrų JAV ir Izraelio smūgių Islamo Respublikai.
„Izraelio oro pajėgų naikintuvas F-35I („Adir“) prieš kurį laiką virš Teherano numušė Irano oro pajėgų naikintuvą YAK-130“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Trumpas prakalbo, kas galėtų vadovauti Iranui po karo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad „kažkas iš Irano režimo vidaus“ gali būti geriausias pasirinkimas kalbant apie valdžios perėmimą pasibaigus JAV ir Izraelio karinei kampanijai, tačiau pridūrė, kad „dauguma žmonių, kuriuos turėjome omenyje, yra mirę“.
Prezidentas, prieš keturias dienas primygtinai raginęs iraniečius „perimti savo vyriausybę“, kai baigsis JAV ir Izraelio bombardavimas, atrodo, tolsta nuo idėjos, kad šis karas yra galimybė užbaigti nuo 1979 metų Islamo revoliucijos gyvuojančią teokratinio valdymo sistemą.
Daugelis žuvo per pačių JAV ir Izraelio smūgius
D. Trumpas teigė, kad daugelis Irano pareigūnų, kuriuos jo administracija laikė potencialiais naujais šalies lyderiais, žuvo per JAV ir Izraelio kampaniją, kurios metu buvo nukautas ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
D. Trumpas viešai neįvardijo nė vieno asmens, kurį laikytų patikimu būsimu Irano vadovu. Taip pat neaišku, ar Baltieji rūmai nuo karo pradžios palaikė kokius nors ryšius su Irano pareigūnais.
„Dauguma žmonių, kuriuos turėjome omenyje, yra mirę, – Ovaliajame kabinete bendraudamas su žurnalistais sakė D. Trumpas. – Dabar turime kitą grupę, (bet), remiantis pranešimais, jie taip pat gali būti mirę. Taigi, ateina trečioji banga. Netrukus nieko nepažinosime.“
Prezidentas pareiškė, kad Reza Pahlavi, JAV gyvenantis paskutinio Irano šacho sūnus, kuris siekia sugrįžti į valdžią, jei Irane žlugtų šiitų teokratija, nėra tas asmuo, kurio kandidatūrą jo administracija būtų nuodugniai svarsčiusi.
„Man atrodytų, kad kažkas iš vidaus galbūt būtų tinkamesnis“, – sakė D. Trumpas. Pasak jo, būtų prasminga, jei iš galios vakuumo iškiltų „kažkas, kas ten yra, kas šiuo metu yra populiarus, jei toks žmogus egzistuoja“.
Tokį komentarą D. Trumpas pateikė priimdamas Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą (Frydrichą Mercą) – tai pirmasis jo tiesioginis susitikimas su kokiu nors užsienio lyderiu nuo JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios.
D. Trumpas pabrėžė norintis išvengti blogiausio scenarijaus, kai „valdžią perima žmogus, toks pat blogas kaip ir ankstesnis asmuo“.
„Taip gali nutikti. Mes nenorime, kad taip nutiktų, – kalbėjo JAV prezidentas. – Praeini visa tai, o po penkerių metų supranti, kad paskyrei žmogų, kuris buvo nė kiek ne geresnis.“
Izraelis smūgiuoja į „Hezbollah“ taikinius Libane
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) trečiadienio rytą pranešė, kad Beirute smūgiuoja į grupuotei „Hezbollah“ priklausančius objektus.
„IDF pradėjo smūgiuoti į „Hezbollah“ infrastruktūrą Beirute“, – tinkle „Telegram“ paskelbtame trumpame įraše teigė kariuomenė.
Atsakydama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį per šeštadienį prasidėjusią bendrą JAV ir Izraelio ataką, „Hezbollah“ sekmadienio vakarą į Izraelį paleido kelias raketas. Izraelio kariuomenė savo ruožtu atakavo kelis taikinius, taip pat ir sostinės Beiruto priemiesčiuose.
Laikraštis „The Times of Israel“ trečiadienį citavo kariuomenę, kuri pareiškė, kad nuo tada, kai „Hezbollah“ įsitraukė į konfliktą, Libane smogė į daugiau kaip 250 taikinių.
Pirmadienį Libano vyriausybė paskelbė, kad „Hezbollah“, kuri Libane turi didelę įtaką, „karinė veikla“ yra neteisėta. Taip šios Irano remiamos grupuotės statusas pasikeičia iš kai kurių libaniečių toleruojamo pasipriešinimo judėjimo į neteisėtą organizaciją.
„Hezbollah“ yra svarbiausia nevalstybinė Irano sąjungininkė. Ji laikoma Teherano atšaka, ypač kovoje su bendru priešu Izraeliu.
Merzas: nei JAV, nei Izraelis neprašė Vokietijos pagalbos puolant Iraną
Nei Jungtinės Valstijos, nei Izraelis neprašė Vokietijos suteikti karinę pagalbą vykdant smūgių Iranui operacijas, po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone pasakė kancleris Friedrichas Merzas.
Pasak F. Merzo, šiuo metu iš Vašingtono ar Jeruzalės nėra gauta jokių prašymų.
Jis pridūrė, kad per derybas Baltuosiuose rūmuose trumpai pristatė Vokietijos konstitucinę sistemą, paaiškindamas, kad šalies ginkluotosios pajėgos gali būti dislokuojamos tik nacionalinės ar kolektyvinės gynybos tikslais arba kolektyvinės saugumo sistemos ribose ir tam reikalingas parlamento pritarimas.
Toks žingsnis šiuo metu nesvarstomas, sakė jis. Pasak F. Merzo, diskusijos konstituciniu klausimu truko vos apie porą minučių.
Kolektyvinio saugumo sistemą sudaro tokie aljansai kaip NATO. Pavyzdžiui, Afganistane karines pajėgas Vokietija buvo dislokavusi pagal NATO mandatą ir tam buvo reikalingas nuolatinis parlamento patvirtinimas.
Prieš vykdamas į JAV F. Merzas jau buvo aiškiai pareiškęs, kad Vokietijos karinės pajėgos karinėse operacijose Irane nedalyvaus. Šiame regione dislokuotos Vokietijos pajėgos turi teisę naudoti jėgą tik savigynos tikslais, jei jų karinės bazės būtų užpultos.
Ekspertas: naujasis Irano aukščiausiasis lyderis gali būti dar radikalesnis
Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei mirtis nepakenkė šalies gebėjimui priešintis Jungtinėms Valstijoms, o jo įpėdinis gali būti dar radikalesnis. Tokią nuomonę komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė politikos analitikas Maksymas Džyhunas.
„Jungtinių Valstijų sėkmė bus tiesiogiai susijusi su jų gebėjimu sugriauti Irano valstybės aparatą ir priversti saugumo bloką stoti į protestuotojų pusę, kurie kol kas lieka namuose ir kuriems Trumpas nurodo neiti į gatves, nes bus smarkiai bombarduojami Irano pagrindiniai įtakos centrai“, – pareiškė ekspertas.
Pasak M. Džyhuno, D. Trumpas tikėjosi, kad A. Khamenei mirtis duos greitą rezultatą ir domino efektu sukels viso režimo žlugimą, tačiau taip nenutiko.
„Šiuo metu padėtis atrodo palanki ilgam procesui. Tai reiškia, kad Khamenei mirtis tikrai nesunaikino Irano gebėjimo priešintis Jungtinėms Valstijoms. Tai ne monarchija, kuomet valstybės vadovo mirtis lemia faktinį politinės sistemos kolapsą ir chaosą“, – pažymėjo M. Džyhunas.
Jis pridūrė, kad šalies naujasis aukščiausiasis lyderis gali būti dar radikalesnis, nei jo pirmtakas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, naujasis Irano aukščiausiasis lyderis yra buvusio lyderio sūnus. Spaudžiama Islamo Revoliucinės gvardijos korpuso, Irano ekspertų asamblėja į šį postą išrinko Mojtabą Khamenei.
Kanados premjeras: Izraelio ir JAV smūgiai Iranui pažeidžia tarptautinę teisę
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney trečiadienį pareiškė manantis, kad Izraelio ir JAV smūgiai Iranui neatitinka tarptautinės teisės normų.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nesuderinama arba prieštarauja tarptautinei teisei“, – sakė M. Carney per susitikimą Lowy (Louvio) institute Sidnėjuje.
Irane valstybinės ajatolos Ali Khamenei laidotuvės prasidės trečiadienio vakarą
Irane vyks tris dienas truksiančios valstybinės aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei, žuvusio per JAV ir Izraelio smūgius, laidotuvės, pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA.
„Nuo 22 val. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku tikintieji galės atiduoti paskutinę pagarbą kankinio tautos vadovo kūnui, apsilankę Imamo Khomeini didžiojoje mečetėje“ Teherane, nurodė IRNA, cituodama Islamo plėtros koordinavimo tarybos pareiškimą.
Žuvusiam A. Khamenei buvo 86 metai, jis bus palaidotas savo gimtajame Mašhado mieste Irano šiaurės rytuose.
Izraelio gynybos ministras: bet kuris Irano ajatolos įpėdinis taps taikiniu
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pagrasino nužudyti bet kurį Irano lyderį, paskirtą aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei, kuris buvo nukautas per JAV ir Izraelio smūgius Teherane, įpėdiniu.
„Bet kuris lyderis, kurį Irano teroristinis režimas išrinks toliau vadovauti Izraelio sunaikinimo planui, grasinti Jungtinėms Valstijoms, laisvajam pasauliui ir regiono šalims bei slopinti Irano žmones, tikrai bus nužudymo taikinys, nesvarbu, koks jo vardas ir kur jis slepiasi“, – tinkle „X“ pareiškė I. Katzas.
Televizijos kanalas „Iran International“, remdamasis informuotais šaltiniais, pranešė, kad naujuoju aukščiausiuoju Irano lyderiu išrinktas A. Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei.
„Revoliucinei gvardijai spaudžiant, Irano ekspertų asamblėja naujuoju aukščiausiuoju lyderiu išrinko Ali Khamenei sūnų Mojtabą“, – teigiama pranešime.
Kaip jau skelbta, JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o Teheranas į tai atsakė atakomis prieš infrastruktūrą Persijos įlankoje. Per Tel Avivo ir Vašingtono atakas, be kita ko, žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola A. Khamenei.
Irano Revoliucinė gvardija tvirtina paleidusi į JAV ir Izraelio taikinius per 40 raketų
Irano Revoliucinė gvardija trečiadienį, penktąją karo Artimuosiuose Rytuose dieną, pareiškė, kad į JAV ir Izraelio taikinius paleido apie 40 raketų.
„Prieš kelias valandas buvo surengta 17-oji operacijos „Honest Promise 4“ banga, kurios metu Islamo Revoliucinės gvardijos korpuso aviacijos ir kosmoso pajėgos link Amerikos ir sionistų taikinių paleido 40 raketų“, – sakoma pareiškime, kuris buvo perskaitytas valstybinės televizijos eteryje, tačiau išsamesnės informacijos nepateikta.
Kaip jau skelbta, JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o Teheranas į tai atsakė atakomis prieš infrastruktūrą Persijos įlankoje. Per Tel Avivo ir Vašingtono atakas, be kita ko, žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Dėl karo Irane – toliau brangstanti nafta: įvardijo, kas nukenčia labiausiai
JAV ir Izraelio karo su Iranu paskatintos naftos kainos trečiadienį tęsia savo kelią į viršų. Tuo metu akcijos kursai ir toliau smunka, investuotojams vis labiau nerimaujant dėl infliacijos šuolio ir jo poveikio pasaulio ekonomikai.
JAV ir Izraeliui toliau bombarduojant Iraną, ekspertai įspėja, kad toliau mažėjant naftos tiekimui iš Artimųjų Rytų kainos toliau kils ir tai smogs viltims dėl tolesnio pinigų politikos sušvelninimo.
Prie Šri Lankos krantų skęsta Irano fregata
Šri Lanka pasiuntė laivus ir orlaivius išgelbėti 30 Irano jūreivių, buvusių Irano fregatoje „Iris Dena“, kuri trečiadienį skendo šalia salos teritorinių vandenų, pareiškė Šri Lankos užsienio reikalų ministras Vijitha Herathas.
Jis parlamentui sakė, kad 30 sužeistų jūreivių iš 180 įgulos narių turinčios fregatos, kuri skendo nuo aušros, gabenami į ligoninę salos pietuose.
Kaip jau skelbta, JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o Teheranas į tai atsakė atakomis prieš infrastruktūrą Persijos įlankoje. Per Tel Avivo ir Vašingtono atakas, be kita ko, žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pranešė apie devynių Irano karo laivų sunaikinimą ir smūgį jų štabui. Dieną prieš tai JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas patikino, kad karinės operacijos prieš Iraną nesukels begalinio karo ir kad tikslas yra sunaikinti Teherano raketas, karines jūrų pajėgas ir kitą saugumo infrastruktūrą.
Prancūzija siunčia lėktuvnešį į Viduržemio jūrą
Prancūzija siunčia savo pagrindinį lėktuvnešį į Viduržemio jūrą, reaguodama į besiplečiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, antradienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Įsakiau lėktuvnešiui „Charles de Gaulle“ (...) ir lydinčioms fregatoms nustatyti kursą Viduržemio jūros link“, – sakė jis per televiziją, praėjus dienai po to, kai įspėjo apie riziką, kad konfliktas gali peržengti Europos sienas.
Ali Khamenei bus palaidotas šiitų šventajame Mašhado mieste
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei bus palaidotas šiitų šventajame Mašhado mieste, antradienį pranešė naujienų agentūra „Fars“.
a. Khamenei, šaliai vadovavęs 36 metus, žuvo būdamas 86-erių per šeštadienį įvykdytą JAV ir Izraelio atakų bangą.
Jis yra kilęs iš Mašhado, antrojo pagal dydį Irano miesto, kur Imamo Rezos šventovėje yra palaidotas jo tėvas.
Prieš laidotuves Teherane bus surengta „didelė atsisveikinimo ceremonija“, savo „Telegram“ paskyroje pranešė Revoliucinė gvardija.
Laidotuvių data kol kas neskelbiama.
Po A. Khamenei mirties valdžia buvo patikėta trijų asmenų laikinajai tarybai, kol Ekspertų Asamblėja išrinks jo įpėdinį.
Tarybą sudaro prezidentas, teismų sistemos vadovas ir teisininkas iš Globėjų tarybos – institucijos, prižiūrinčios teisėkūrą ir tikrinančios kandidatus rinkimuose.
„Fars“, remdamasi su procesu susipažinusiu pareigūnu, pranešė, kad saugumo sumetimais galutinis Asamblėjos posėdis gali būti atidėtas ir vykti tik po A. Khamenei laidotuvių.
Irano žiniasklaida pranešė, kad pastatas, kuriame reziduoja 88 narių institucija ir kuris yra į pietus nuo Teherano esančiame Kome, kitame šiitų šventajame mieste, antradienį nukentėjo nuo JAV ir Izraelio smūgių.
Pagrindinė Asamblėjos būstinė Irano sostinėje pirmadienį taip pat buvo atakuota.
JAV leidžia ne pagrindiniams darbuotojams išvykti iš Kipro
JAV Valstybės departamentas suteikė leidimą ne pagrindiniam savo personalui ir jų šeimoms išvykti iš Kipro, trečiadienį pranešė Jungtinių Valstijų ambasada.
Departamentas „leido ne pagrindiniams JAV vyriausybės darbuotojams ir JAV vyriausybės darbuotojų šeimų nariams išvykti iš Kipro dėl saugumo rizikos“, sakoma pranešime.
JAV Valstybės departamentas trečiadienį taip pat paskelbė nurodęs ne pagrindiniams savo konsulatų Karačyje ir Lahore darbuotojams bei jų šeimų nariams dėl saugumo išvykti iš Pakistano.
Pranešime nurodoma, kad JAV ambasados Islamabade statusas nesikeičia.
Antradienį pranešta, kad JAV Valstybės departamentas suteikė leidimą ne pagrindiniams savo darbuotojams ir jų šeimų nariams išvykti iš Saudo Arabijos bei Omano, Iranui tęsiant atsakomuosius smūgius į JAV ir Izraelio oro atakas.
Sustoti neketina: JAV skelbia Irane smogusi beveik 2 tūkst. taikinių
JAV karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose vadas antradienį pareiškė, kad didžiausios per pastarąjį ketvirtį amžiaus regione dislokuotos amerikiečių pajėgos Irano teritorijoje jau sudavė smūgių beveik 2 tūkst. taikinių.
„Mes jau smogėme beveik 2 tūkst. taikinių, panaudodami daugiau nei 2 tūkst. šaudmenų. Mes smarkiai susilpninome Irano oro gynybos pajėgas ir sunaikinome šimtus Irano balistinių raketų, paleidimo įrenginių ir dronų“, – vaizdo pranešime teigė JAV Centrinės vadavietė admirolas Bradas Cooperis.
„Pirmąsias 24 valandas šios operacijos mastas buvo beveik dvigubai didesnis“ nei tų smūgių, kurie 2003 m. buvo suduoti pirmąją operacijos Irake dieną, „ir mes toliau be atvangos atakuojame Iraną“, pridūrė jis.
Macronas kritikuoja JAV ir Izraelio veiksmus: „Tam mes negalime pritarti“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Izraelio karinės operacijos Irane buvo vykdomos „už tarptautinės teisės ribų“, tačiau pagrindinę atsakomybę priskyrė Islamo Respublikai.
Libanas skelbia, kad Izraelis smogė viešbučiui ir gyvenamajam kompleksui
Tęsiantis Artimuosius Rytus apėmusiam karui, Libanas trečiadienį pranešė, kad Izraelis smogė viešbučiui Beirute ir gyvenamajam kompleksui šalies rytuose.
Netrukus po vidurnakčio naujienų agentūros AFP žurnalistas Beirute išgirdo garsų sprogimą, Izraeliui ir Libano kovotojų grupuotei „Hezbollah“ toliau keičiantis smūgiais bei raketų ugnimi.
Pasak Libano valstybinės žiniasklaidos, Izraelio pajėgos smogė viešbučiui Beiruto Hazmijės priemiestyje, kuriame gyvena daugiausia krikščionys ir kuriame iki šiol smūgių nebuvo, ir keturių aukštų pastatui rytiniame Baalbeko mieste, esančiame toli nuo sienos.
Valstybinė naujienų agentūra NNA nurodė, kad „Izraelio oro smūgis buvo nukreiptas į viešbutį Hazmijės rajone“, ir pridūrė, kad į įvykio vietą išsiųsta greitosios pagalbos automobilių.
Pranešama, kad per smūgį pastatui Baalbeke Rytų Libane žuvo penki asmenys, 15 buvo sužeisti, o dar trys dingo.
Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per Izraelio smūgius dviejuose miesteliuose į pietus nuo Beiruto – Aramune ir Saadijate už įprastų Irano remiamos „Hezbollah“ bastionų ribų – žuvo šeši žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti.
NNA pranešime sakoma, kad Aramune pataikyta į gyvenamąjį namą.
Kol kas neaišku, į ką buvo taikomasi šiuose miesteliuose ar Baalbeke.
Izraelio kariuomenė, anksčiau paskelbusi apie „plačios apimties smūgius“ prieš „Hezbollah“ Libano pietuose, situacijos kol kas nekomentavo.
Tuo tarpu kai kuriose Izraelio šiaurinėse dalyse palei sieną kaukė oro pavojaus sirenos.
„Perimti keli iš Libano atskrieję sviediniai“, – teigiama Izraelio kariuomenės pranešime, kuriame apie aukas nepranešama.
Anksti trečiadienį Izraelio kariuomenė „skubiu įspėjimu“ paragino žmones palikti 16 miestelių ir kaimų Pietų Libane prieš smūgius „Hezbollah“ kovotojams.
Vėliau dar 13 kaimų gyventojai Libano pietuose buvo paraginti evakuotis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo pirmadienio per Izraelio smūgius Libane žuvo mažiausiai 50 žmonių.
Antradienio rytą Izraelis paskelbė pradėjęs naują „vienalaikių smūgių Teherane ir Beirute“ etapą, atsakydamas į „Hezbollah“ raketas ir dronus.
Krentančios nuolaužos Kuveite pražudė vienuolikametę mergaitę
Krentančios nuolaužos Kuveite mirtinai sužeidė 11 metų mergaitę.
Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį išplatintame pranešime nurodė, kad greitosios pagalbos tarnybos bandymai ją atgaivinti buvo nesėkmingi, ir pridūrė, kad netrukus po to mergaitė Kuveito miesto ligoninėje buvo pripažinta mirusia.
Jokios informacijos apie tai, kieno nuolaužos kliudė mergaitę, ministerija nepateikė.
Pastaruoju metu šalyje įvyko keletas incidentų, susijusių su iš dangaus krintančiomis nuolaužomis, oro gynybos sistemai numušinėjant Irano dronus ir raketas. Pavyzdžiui, trečiadienį anksti ryte Gynybos ministerija pareiškė, kad oro gynybos pajėgos Kuveito oro erdvėje numušė keletą priešo taikinių, o krintančios jų nuolaužos padarė žalą ir sužalojo žmones. Daugiau informacijos pateikta nebuvo.
JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto Irano puolimą, į kurį Teheranas atsakė raketų smūgiais keliose Persijos įlankos valstybėse esančioms JAV bazėms.
JAV kariuomenė: Iranas paleido daugiau nei 500 balistinių raketų
Iranas keršydamas už Izraelio ir JAV atakas paleido daugiau nei 500 balistinių raketų ir daugiau nei 2 tūkst. dronų, antradienį pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV pajėgas regione.
„Leisdamas šias raketas ir dronus, Iranas taikinių nesirenka, jais tampa ir civiliai“, – socialinių tinklų platformoje „X“ paskelbtame operatyviniame pranešime teigė CENTCOM admirolas Bradas Cooperis. Jis pridūrė, kad to „įrodymai yra aiškūs ir neginčytini“.
Pareigūnas pabrėžė, kad „matome, jog Irano gebėjimas smogti mums ir mūsų partneriams silpsta, o mūsų karinė galia – priešingai – stiprėja“.
Izraelio kariuomenės skaičiavimu, šeštadienį, kai prasidėjo karas, Iranas turėjo apie 2 tūkst. balistinių raketų. Be Irano dabar paleistų, daug raketų greičiausiai buvo sunaikinta per JAV ir Izraelio kariuomenių bombardavimą.
Susirūpinimas dėl JAV oro gynybos šaudmenų atsargų
Tuo tarpu kai kurie JAV demokratai išreiškė susirūpinimą dėl didelio kiekio šaudmenų, kuriuos karinės pajėgos naudoja šiame kare.
Anot televizijos kanalo CNN, žinomas Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys senatorius Markas Kelly‘is įspėjo, kad JAV „neribotų atsargų“ neturi.
„Iraniečiai tikrai turi galimybę pagaminti daug dronų „Shahed“, balistinių raketų, vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, ir jie turi didžiules jų atsargas“, – sakė buvęs naikintuvo pilotas ir astronautas.
„Taigi, tam tikru momentu... tai taps matematine problema: kaip galime papildyti oro gynybos amunicijos atsargas? Iš kur jų gausime?“
Kare su Iranu JAV naudoja gynybos sistemas, tarp jų „Patriot“ ir „THAAD“. Pastaroji sistema pirmiausia naudojama balistinėms raketoms neutralizuoti.
Dėl karo Irane kylant naftos kainai – Trumpo pažadas pasauliui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ketina užtikrinti laivybos saugumą Hormūzo sąsiauryje, kuriam kelia grėsmę Iranas, tuo tikslu be kita ko pasitelkdamas JAV karinį jūrų laivyną.
„Jei bus būtina, Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas kuo greičiau pradės lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį, –savo platformoje „Truth Social“ antradienį parašė jis. – Nepriklausomai nuo aplinkybių, Jungtinės Valstijos užtikrins LAISVĄ ENERGIJOS TIEKIMĄ visam PASAULIUI.“
Be to, jis nurodė atitinkamai Jungtinių Valstijų tarptautinei plėtros finansų korporacijai (DFC) teikti rizikos draudimo paslaugas ir garantijas visiems šiame regione esantiems komerciniams laivams. Ši priemonė pirmiausia skirta energijos transportavimui, tačiau ja gali pasinaudoti visos laivybos bendrovės.
Irano gvardija teigia „visiškai kontroliuojanti“ Hormūzo sąsiaurį
Tuo tarpu Irano revoliucinė gvardija trečiadienį pareiškė, kad kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį – svarbų naftos ir dujų transportavimo maršrutą, o bet kokie laivai, bandantys praplaukti šiuo vandens keliu, rizikuoja, kad į juos gali pataikyti raketa ar paklydęs dronas.
„Šiuo metu Hormūzo sąsiaurį visiškai kontroliuoja islamo respublikos karinis jūrų laivynas“, – naujienų agentūros „Fars“ paskelbtame pareiškime teigė karinio jūrų laivyno pareigūnas Mohammadas Akbarzadehas.
Dėl grasinimų – neapibrėžtumas rinkose
Sąsiauris tarp Irano ir Omano laikomas vienu iš svarbiausių laivybos maršrutų pasaulyje. Tai vienintelis jūrų kelias iš Persijos įlankos į pasaulio vandenynus. Persijos įlankos pakrantėje yra įsikūrusi ne viena iš didžiųjų naftą gaminančių šalių, tarp kurių yra Iranas, Saudo Arabija, Irakas, Kuveitas, Kataras, Bahreinas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Kilus karui ir Iranui ėmus grasinti padegti praplaukiančius laivus, energetikos rinkose kilo sąmyšis. Dėl to žymiai šoktelėjo naftos ir dujų kainos.
Irano raketa smogė didžiausiai JAV karinei bazei Artimuosiuose Rytuose
Kataro gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Irano paleista balistinė raketa pataikė į Al Udeido bazę Katare – didžiausią JAV karinę bazę Artimuosiuose Rytuose.
Žiniasklaida: Iranas išsirinko naują ajatolą
Naujuoju aukščiausiuoju Irano vadovu išrinktas velionio ajatolos Ali Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei.
Apie tai remdamasis informuotais šaltiniais pranešė televizijos kanalas „Iran International“.
„Revoliucinei gvardijai spaudžiant, Irano ekspertų asamblėja naujuoju aukščiausiuoju vadovu išrinko Ali Khamenei sūnų Mojtabą“, – teigiama pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 28 d. Jungtinės Valstijos kartu su Izraeliu sudavė smūgių Irano režimo taikiniams. Po to Iranas užpuolė Amerikos bazes Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Bahreine ir Jordanijoje.
Paskiau islamo respublikos naujienų agentūra (IRNA) patvirtino, kad vasario 28 d. ryte žuvo aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas apie karą su Iranu: įvertino jį 15 balų iš 10-ies
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 4 dieną kalbėjo apie karą su Iranu ir nurodė, kad jį vertina 15 balų iš 10-ies, rašo „Sky News“.
„Kažkas paklausė: skalėje nuo 1 iki 10 kaip jį įvertinčiau? Pasakiau – maždaug 15“, – sako jis Baltuosiuose rūmuose susirinkusiems dalyviams.
JAV prezidentas teigia, kad „jei nebūtume smogę per dvi savaites, jie [Iranas] būtų turėję branduolinį ginklą“.
„Esame labai geroje padėtyje... tai puikus karinės galios demonstravimas“, – priduria jis.