Artimieji Rytai. „Axios“: JAV jau šiandien ruošiasi paskelbti apie susitarimą su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio

Iranas ir Omanas susitarė dėl maršruto laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį, ir dabar baigia derinti paskutines detales dėl bendro sąsiaurio valdymo tvarkos, trečiadienį pranešė Irano užsienio reikalų ministerija.

„Abi šalys susitarė dėl numatomo maršruto geografinių koordinačių, ir, jei netrukdys tam tikros trečiosios šalys, abiejų šalių bendras pareiškimas, kuriame išdėstytos esminės nuostatos ir susitarimo punktai, taip pat yra baigiamajame svarstymo ir rengimo etape“, – teigė ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Izraelio pajėgos trečiadienį surengė reidą į palestiniečių pabėgėlių stovyklą šalia Jeruzalės, kurioje išaugo įtampa, nes gyventojai baiminasi iškeldinimo, pranešė kariškiai ir vietos lyderiai.

AFP žurnalistai matė, kaip maždaug dešimt šarvuotų karinių džipų įvažiavo į Kalandijos stovyklą okupuotame Vakarų Krante, bet Izraelio kareiviai neleido ten įeiti nei žurnalistams, nei gyventojams.

„Saugumo pajėgos vykdo operaciją Kalandijos stovyklos teritorijoje, siekdamos užkirsti kelią terorizmui ir sulaikyti ieškomus asmenis“, – AFP teigė kariuomenės atstovas.

COGAT, Izraelio gynybos ministerijos padalinys, atsakingas už civilinius reikalus palestiniečių teritorijose, arabų kalba paskelbtame pareiškime nurodė, kad šios didelio masto operacijos tikslas – „teroristiniai elementai, teroristinė infrastruktūra ir ginklų laikymas bei kontrabanda“.

„Neleisime, kad stovykla taptų terorizmo centru ar saugiu prieglobsčiu teroristams ir nusikaltėliams, kaip neleidžiame to kitose stovyklose visoje Judėjoje ir Samarijoje“, – sakoma pareiškime, kuriame pavartotas biblinis Vakarų Kranto, Izraelio okupuoto nuo 1967 m., pavadinimas.

Komiteto, tvarkančio Kalandijos stovyklos reikalus, atstovas spaudai Mohammadas Aslanas pranešė AFP, kad Izraelio kariuomenė sulaikė mažiausiai 20 žmonių ir užėmė pozicijas ant kelių namų stogų stovyklos teritorijoje.

Vaizdo įraše, kurį paskelbė Jeruzalės muchafaza, palestiniečių vietos valdžios institucija, valdanti regioną, kuriame yra Kalandijos stovykla, matyti, kad stovyklos viduje esančios gatvelės užblokuotos nuolaužomis ir akmenimis, siekiant sutrukdyti judėjimą, o vieno namo, kuriame vykdytas reidas, viduje – išvartyti baldai ir kiti daiktai.

2023 m. Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė parengė planus statyti 9 000 būstų gyvenvietę buvusio Jeruzalės Ataroto oro uosto teritorijoje, esančioje šalia Kalandijos.

Nuo to laiko palestiniečiai baiminosi, kad reidai ir namų griovimai gali būti susiję su iškeldinimo strategija prieš pradedant gyvenvietės statybą, nors iš Izraelio valdžios institucijų jokių oficialių pranešimų nebuvo.

Irano remiami Jemeno husiai trečiadienį pranešė, kad užpuolė Saudo Arabijos naftos tanklaivį prie Janbu Raudonojoje jūroje, sukilėliams tęsiant savo paskelbtą jūrinę Saudo Arabijos blokadą.

Husių atstovas teigė, kad tai buvo aštuntas laivas, į kurį jie nusitaikė nuo blokados pradžios liepos 22 dieną.

Grupuotė „sėkmingai atakavo Saudo Arabijos naftos tanklaivį „Wafa“ šiaurinėje Raudonosios jūros dalyje prie Janbu krantų kelios balistinėmis raketomis“, vaizdo pareiškime sakė karinis atstovas spaudai Yahya Saree (Jahja Saris).

Husiai pareiškė suintensyvinsiantys atakas šiaurinėje Raudonosios jūros dalyje, nes Saudo Arabija, reaguodama į jų blokadą, nukreipia savo naftos tanklaivius ten iš pietų.

Ši blokada sukėlė grėsmę didžiausios naftos eksportuotojos Saudo Arabijos galimybėms tiekti savo išteklius pasauliui, Iranui lygiagrečiai užblokavus Hormuzo sąsiaurį ir taip atkirtus vienintelį kitą karalystės jūrų maršrutą.

Y. Saree teigė, kad grupuotės blokada privertė Saudo Arabiją nukreipti „savo naftos tanklaivius šiaurinės Raudonosios jūros dalies link“.

Todėl grupuotė dabar „suintensyvins Saudo Arabijos naftos tanklaivių atakas šiaurinėje Raudonosios jūros dalyje, siekdama uždaryti visus prieigos taškus ir užkirsti kelią jų plaukimui“.

Iranui uždarius Hormuzo sąsiaurį, Saudo Arabijos Janbu uostas prie Raudonosios jūros tapo pagrindiniu naftos išvežimo punktu, o Bab al Mandebo sąsiauris virto itin svarbiu žaliavinės naftos tranzito maršrutu.

Šis siauras vandens kelias jungia Raudonąją jūrą su Indijos vandenynu, o per Sueco kanalą – ir su Viduržemio jūra.

Jūrų transporto stebėjimo bendrovės „Kpler“ duomenimis, nuo 2026-ųjų kovo iki liepos vidurio, palyginti su tuo pačiu 2025-ųjų laikotarpiu, Saudo Arabijos žaliavinės naftos eksportas jūra per Bab al Mandebo sąsiaurį išaugo aštuonis kartus.

Birželį jis šoktelėjo iki beveik 100 mln. barelių, palyginti su 7 mln. barelių vasarį.

„Kpler“ duomenimis, balandį ir gegužę visas Saudo Arabijos žaliavinės naftos eksportas jūra vyko iš Janbu uosto.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis nesutiko su JAV remiamu planu dėl Gazos Ruožo net ir gavęs garantijas, kad Izraelio pajėgos bus išvestos tik po to, kai „Hamas“ nusiginkluos.

Antradienio vakarą jo socialinių tinklų paskyrose paskelbtame vaizdo įraše B. Netanyahu teigė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda „mano, kad gali priversti „Hamas“ nusiginkluoti ir užtikrinti Gazos Ruožo demilitarizavimą. Mes tai tikriname. Jie mums atsiuntė projektą – mes su juo nesutikome, tai ne mūsų projektas. Mes atsiuntėme savo pastabas.“

Pirmadienį B. Netanyahu susitiko su JAV remiama Taikos taryba ir gavo garantijas, kad Izraelio kariuomenė savo dabartines pozicijas Gazos Ruože turės palikti tik po to, kai „Hamas“ nusiginkluos.

Tačiau premjeras patiria vis didesnį jo kraštutinių dešiniųjų koalicijos partnerių spaudimą su šiuo susitarimu nesutikti.

Po atakos Raudonojoje jūroje antradienį nuskendo Indijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas.

Mokhoje, Jemene, dirbantis pareigūnas pranešė, kad pakrančių apsaugos tarnyboms pavyko išgelbėti visą laivo įgulą.

Naujasis Delis pasmerkė šią neprovokuotą agresiją. Tarptautiniu mastu pripažįstama Jemeno vyriausybė dėl išpuolio apkaltino Irano remiamus husių sukilėlius, skelbia oficialioji naujienų agentūra „Saba“.

Praėjusį mėnesį husiai paskelbė Raudonosios jūros jūrinę blokadą Saudo Arabijai, didžiausiai pasaulyje žalios naftos eksportuotojai, ir nuo to laiko prisiėmė atsakomybę už kelis išpuolius prieš naftos tanklaivius bei infrastruktūrą.

Mokhos pareigūnas nurodė, kad visi MSV „Faize Noore Oliya“ įgulos nariai – 13 Indijos piliečių ir vienas jemenietis – buvo išgelbėti po to, kai laivas buvo užpultas į pietus nuo Hodeidos uostamiesčio.

Indijos laivybos ministras Sarbananda Sonowalas socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad į laivą „buvo pataikyta sviediniu netoli Jemeno vandenų“.

„Indija griežtai smerkia šią neprovokuotą ataką“, – pridūrė jis.

Indija yra viena didžiausių jūrininkų tiekėjų prekybos laivybai visame pasaulyje – Delio laivybos ministerijos duomenimis, 2025 metais aktyviai dirbo daugiau nei 320 tūkst. jūrininkų.

„Prekybos laivybos puolimas šiame regione privalo baigtis“, – sakė Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Randhiras Jaiswalas.

Po karo Artimuosiuose Rytuose pradžios Irano įvykdyta Hormuzo sąsiaurio blokada kitoje Arabijos pusiasalio pusėje dar labiau padidino laivybos maršrutų per Raudonąją jūrą svarbą.

Saudo Arabijos Raudonosios jūros uostamiestis Janbu leido išlaikyti krovinių gabenimą į pasaulines rinkas visiškai aplenkiant Hormuzo sąsiaurį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ pareiškė, kad Iranui „labai smarkiai klius“, jei „labai greitai“ nebus vėl atidarytas strateginės svarbos Hormuzo sąsiauris.

D. Trumpas teigė, kad derybos vyksta toliau, o naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad JAV, Iranas ir Omanas netrukus turėtų sudaryti laikiną susitarimą dėl sąsiaurio atidarymo, apie kurį Vašingtonas tikėjosi paskelbti trečiadienį.

„Siaurys bus atidarytas labai greitai arba jiems labai smarkiai klius ir tada sąsiauris bus atidarytas“, – lankydamasis Kalifornijoje sakė D. Trumpas.

Hormuzo sąsiauris, kuris yra vienas iš svarbiausių pasaulinių naftos ir dujų tiekimo kanalų, tapo nuolatinio karo veiksmų atsinaujinimo priežastimi.

„Mūsų derybos vyksta labai sėkmingai“, – sakė JAV prezidentas, pabrėždamas, kad Teheranas yra pasiryžęs rasti būdą, kaip užbaigti konfliktą, kuris prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis ėmė bombarduoti Iraną.

„Svarbiausia – veiksmai. O jie nori sudaryti sandorį. Pažiūrėsime, kas bus. Aš turiu pakankamai laiko“, – pridūrė jis.

Portalas „Axios“, remdamasis neįvardytais regiono pareigūnais ir vienu JAV pareigūnu, pranešė, kad šiuo metu deramasi dėl susitarimo, kuriuo 60 dienų laikotarpį būtų užtikrinama saugi laivyba sąsiauriu tarp Irano ir Omano.

Pranešime teigiama, kad šis susitarimas, pagal kurį mokesčių už galimybę plaukti sąsiauriu mokėti nereikėtų, vėliau galėtų būti pratęstas.

Visi į Persijos įlanką plaukiantys laivai naudotųsi šiauriniu laivybos maršrutu, o išplaukiantieji iš įlankos – pietiniu maršrutu per Omano teritorinius vandenis.