Rugsėjo mėnesį Baltarusijos teritorijoje turėtų vykti naujos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“.
Panašios pratybos 2022 m. tapo paskutiniu pasirengimu Rusijos visapusiškam įsiveržimui į Ukrainą. Šiemet tai bus pirmieji tokio masto manevrai Baltarusijoje nuo karo pradžios, rašo „Evropejskaja Pravda“.
Todėl nenuostabu, kad šios pratybos sulauks didelio dėmesio ne tik Ukrainoje, bet ir ES bei NATO šalyse.
Dar balandį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija gali planuoti agresyvius veiksmus, prisidengdama pratybomis. „NATO išlieka budri ir labai atidžiai stebi Rusijos karinę veiklą, įskaitant jos pratybas“, – teigia Aljanso atstovai.
Visgi vertinant riziką, kad pratybos gali peraugti į realią karinę agresiją, dažniau kalbama ne apie naujo fronto prieš Ukrainą atidarymo pavojų, o apie galimą agresiją prieš kaimynines ES šalis – Lenkiją ir Lietuvą.
Rusijos tradicija grasinti NATO
Dar 2009 m. buvo priimtas sprendimas reguliariai rengti bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas. Nuo tada kas dvejus metus vyksta operatyvinės-strateginės pratybos.
Pirmą kartą rimta grėsmė dėl šių pratybų buvo iškelta 2017 m., kai tuometinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Viktoras Muženka įvertino jas kaip priedangą tikriesiems Kremliaus tikslams.
Tradiciškai tokios pratybos buvo laikomos potencialia grėsme ES šalims.
Nuo karo pradžios didelio masto pratybos Baltarusijoje nebuvo rengiamos. Nors 2023 m. turėjo vykti pratybos, jos buvo atšauktos. Panašiai 2024 m. nevyko nė vieni reikšmingi operatyviniai ar strateginiai manevrai.
Po 2022 m. vasario mėn. alternatyva didelio masto pratyboms tapo mažesnių ginkluotųjų pajėgų, ypač karinių oro pajėgų, manevrai.
Pavyzdžiui, 2023 m. pradžioje Baltarusijoje vyko bendros taktinės aviacijos pratybos, į šalį buvo perkelti „Iskander-M“ raketų kompleksai, o pratybų akcentas nukreiptas nuo gynybos į puolimą.
Kaip vėliau paaiškėjo iš nutekintų Pentagono dokumentų, visi šie veiksmai turėjo tikslą įtikinti Ukrainos žvalgybą apie tariamą realią pakartotinio puolimo iš Baltarusijos teritorijos grėsmę.
Vakarų politikai nemato realios grėsmės
Pagrindinis klausimas – ar Rusija, turėdama ribotus išteklius, gali skirti pakankamai karių, galinčių kelti realią grėsmę NATO šalims.
Be to, kitaip nei 2021 m., kai jau nuo liepos į Baltarusiją pradėjo vykti rusiškos technikos ešelonai, šiemet (išskyrus kelis Rusijos karinių oro pajėgų skrydžius) reikšmingų pajėgų judėjimų neužfiksuota.
Pavyzdžiui, Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas nepatvirtino jokių neįprastų judėjimų.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė, kad Rusija „įstrigo“ Ukrainoje.
Dar vienas veiksnys, rodantis grėsmės sumažėjimą – Minsko retorika. Liepos pradžioje Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė apie pratybų masto mažinimą: karių skaičius sumažintas beveik perpus, o manevrų vieta perkelta giliau į Baltarusijos teritoriją – toliau nuo vakarinių sienų.
Be to, Baltarusija pranešė pakvietusi Vakarų partnerius dalyvauti kaip tarptautinius stebėtojus.
Visgi po trijų savaičių retorika pasikeitė – Baltarusijos Generalinio štabo vadas Pavelas Muraveikas ėmė grasinti dislokuoti dalinius arčiau Lenkijos ir Lietuvos sienos, kaip atsaką į rudenį NATO rengiamas pratybas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
