Baku ir Jerevanas taip pat susitarė „visus ginčus spręsti tik pripažįstant abipusį suverenitetą ir teritorinę integraciją“, sakoma Sočio aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje priimtoje bendroje deklaracijoje.
Iniciatyva paskelbta praėjus mėnesiui po didžiausių Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimų nuo 2020 metų karo.
Baku ir Jerevanas dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.
Rugsėjį Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje įvykę kruvini susirėmimai, pareikalavę 286 gyvybių abiejose pusėse, sukėlė baimę, kad gali kilti naujas konfliktas.
Po ankstesnių nesėkmingų Rusijos bandymų susitarti dėl paliaubų šie susirėmimai baigėsi tarpininkaujant JAV.
Po vasarį pradėto puolimo Ukrainoje Maskva vis labiau izoliuojama pasaulinėje arenoje, todėl JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkaujant Armėnijos ir Azerbaidžano taikos derybose.
Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija perleido daugybę teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 tūkst. taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
