T. Milliganas teigia, kad technologijų vaidmuo šiuolaikiniuose meilės santykiuose yra dviprasmiškas – jos vienu metu ir priartina, ir atitolina.
Pasak filosofo, atstumas visada buvo neatsiejama romantiškos meilės dalis. Noras būti kartu dažnai reiškia, kad tenka išgyventi išsiskyrimą – trumpalaikį ar ilgesnį, priklausomai nuo aplinkybių.
Vis dėlto šiuolaikinės technologijos, tokios kaip pažinčių programėlės, žinutės per „WhatsApp“ ar pokalbiai „FaceTime“, šį atstumą tarsi sušvelnina, bet kartu ir komplikuoja santykių išgyvenimą.
Meilė per atstumą – įmanoma
T. Milliganas pabrėžia, kad nėra jokios būtinybės manyti, jog nuotoliniai santykiai negali būti sėkmingi ar kad fizinis atsiskyrimas būtinai juos sužlugdo.
Jo teigimu, ilgesys mylimam žmogui gali tęstis net ir tada, kai fizinio ryšio trūksta. Svarbu tai, kad tas ryšys nėra vienpusiškas ar dirbtinis.
Tačiau, anot filosofo, būtent čia išryškėja viena iš esminių meilės dilemų – abejonių ir neaiškumo aspektas.
Meilė gali būti suvokiama kaip vidinė drama, kuri nebūtinai rūpi kitam taip pat stipriai. O technologinis tarpininkavimas – pokalbiai žinutėmis, vaizdo skambučiai – gali dar labiau sustiprinti tokias abejones.
„Mes trokštame nuoširdumo ir gilių jausmų, o ne tik greito, mandagaus atsakymo“, – pastebi filosofas.
Kitoje ekrano pusėje turi būti realus žmogus
T. Milliganas dalijasi ir asmenine patirtimi, kai dėl darbo ar kelionių yra atskirtas nuo žmonos Suzanne, jis nori, kad jų bendravimas per technologijas būtų tikras, o ne primintų pokalbį su dirbtinio intelekto partnere.
Jis pabrėžia, kad kitoje ekrano pusėje vis dar turi būti realus, apčiuopiamas žmogus – tas, kurį galėtum apkabinti, jei būtum šalia.
Technologijų tarpininkaujami santykiai, anot jo, negali būti izoliuoti, jie yra bendro gyvenimo, dažnai fizinio ir emociškai intensyvaus, dalis.
Ir čia, pasak filosofo, vieta tampa labai svarbi. Meilės filosofija dažnai neįvertina vietos reikšmės, išskyrus kai kuriuos Rytų Azijos mąstytojus, tokius kaip Nishida Kitaro ar Watsuji Tetsuro, kurie analizavo meilę per bendros erdvės prizmę.
„Rašydamas apie meilę anksčiau pats praleidau vietos svarbą. Tačiau ji esminė: mes nenorime būti kartu bet kur – norime būti tam tikrose vietose, kuriose jaučiamės namuose“, – pažymi T. Milliganas.
Jo manymu, per didelis technologijų įsitraukimas gali pakenkti šiam fizinio buvimo kartu jausmui. Bendravimas internete nėra lygiavertis buvimui toje pačioje erdvėje.
Ar visos meilės formos yra vienodai vertingos?
Filosofas neslepia, kad jo požiūris daugeliui gali pasirodyti nepopuliarus. Pirma, jis numano, kad kai kurios meilės rūšys yra tiesiog geresnės už kitas. Tai – ne idealistinė, o praktinė išvada.
Anot jo, tokios meilės formos geriau atitinka mūsų emocinius ir fizinius poreikius, padeda išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą ir užtikrinti pakankamai prasmingų akimirkų.
Moksliniai tyrimai, kaip pažymi T. Milliganas, tai patvirtina neurofiziologiniu lygmeniu: skirtingos meilės formos skirtingai aktyvuoja smegenų geros savijautos ir atlygio tinklus.
Romantiška ar tėvų meilė šiuos tinklus suaktyvina kur kas stipriau nei, pavyzdžiui, meilė augintiniui, nors ir pastaroji yra tikra bei vertinga.
Antra, T. Milliganas teigia, kad meilė nėra begalinė – ji negali būti bet kokia, kokios mes panorėtume.
Romantiškos meilės samprata turi gilias istorines šaknis, siekiančias tūkstančius metų. Net seniausios mitologinės istorijos byloja apie ilgesį, netektį ir viltį, žvelgiant į naktinį dangų.
Tačiau meilė turi ir dar senesnį, evoliucinį pagrindą. Tai fizinis, gyvūniškas ryšys – ne tik idėja ar emocija, bet ir kūniškas buvimas.
„Mes nesame vaiduokliai, sklendžiantys per ledynus ir besiglaudžiantys vien kibernetinėje erdvėje“, – sako T. Milliganas. Jis primena, kad net šunys ar šimpanzės ieško artumo, jaučia netektį ir ilgesį.
Todėl, pasak filosofo, jei kas nors teigia, kad nuotoliniai santykiai gali būti tokie pat visaverčiai, kaip fizinis buvimas kartu, arba kad meilė dirbtiniam personažui prilygsta meilei realiam žmogui – jo atsakymas būtų aiškus: „Ne tokioms būtybėms kaip mes“.
T. Milliganas pabrėžia: „Tai, kad esame žmonės, riboja meilės formas, kurios gali mums tikti.“ Jo tyrimai rodo, kad meilė nėra demokratinė – ne visos meilės yra lygios. Technologijos gali padėti, bet jos negali atstoti fizinio ryšio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
