Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Irano branduolinis laikrodis tiksi vis pavojingiau. Šiuo metu režimas turi tiek urano atsargų, kad nusodrinęs jį iki reikiamos normos – 90-ies procentų – galėtų pasigaminti net šešias atomines bombas. Vos per tris mėnesius itin nusodrinto urano atsargas Iranas beveik patrigubino. Lapkritį jo turėjo 93 kilogramus, o vasarį – jau 275 kilogramus.
Amerikiečių organizacijos „United Against Nuclear Iran“ ekspertė TV3 Žinioms pabrėžė – šiuo metu tai viena didžiausių grėsmių tarptautiniam saugumui.
„Irano galimybės susikurti branduolinį ginklą dabar – didesnės nei bet kada iki šiol“, – tikino „United Against Nuclear Iran“ ekspertė Jemima Shelley.
Derybos dar nebaigtos
Su branduoliniu ginklu Islamo respublikos rankose taikstytis neketina nei Izraelis, nei Jungtinės Valstijos. Tad Donaldas Trumpas, dar savaitės pradžioje garsiai paskelbė – jis su ideologiniu Amerikos ir Izraelio priešu yra pasiruošęs siekti branduolinio susitarimo.
„Manau, visi sutinka, kad pasiekti susitarimą būtų geriau nei griebtis to, kas akivaizdu“, – kalbėjo JAV prezidentas D. Trumpas.
Irane liejantis pasipiktinimui, akivaizdžiu D. Trumpas laiko Irano bombardavimą, jei susitarimo nebus. Tuo jis jau pagrasino Iranui ir viešai. Žinoma, sulaukė ir atsako.
„Jei reikės kariuomenės, kariuomenė bus“, – kirto D. Trumpas.
„Jei tik jie griebsis pikto, neabejotinai sulauks stipraus atsakomojo smūgio“, – atrėžė Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.
Tačiau aršią retoriką pamažu keičia diplomatija. Savaitgalį Omane vyko amerikiečių ir Teherano diplomatų derybos. Po kelių valandų buvo nuspręsta jas pratęsti.
Visgi ne kas kitas, o būtent pats D. Trumpas smarkiai prisidėjo prie to, kad Irano branduoliniai pajėgumai dabar yra aukštumose. Štai dar prieš 10-metį, po kelerius metus trukusių derybų, Iranas su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija pasirašė istoriniu vadintą branduolinio nusiginklavimo susitarimą.
Tačiau jau po trejų metų D. Trumpas pavertė jį niekais – iš susitarimo pasitraukė.
„Senasis branduolinis susitarimas buvo gana siauras. Jame nebuvo sprendžiami tokie klausimai, kaip Irano raketų programa, Irano žmogaus teisių pažeidimai šalyje ir už jos ribų ar Irano parama teroristinėms grupuotėms Artimuosiuose Rytuose“, – vardijo „United Against Nuclear Iran“ ekspertė J. Shelley.
Tačiau, pasak vieno iš 2015-ųjų susitarimo su Iranu architektų ir „Crisis Group“ Irano projekto vadovo Ali Vaezo, D. Trumpas, nors tuomet ir užvertė Iraną sankcijomis, tiesiog atrišo režimui rankas vystyti branduolinį ginklą.
„Tuomet Iranui būtų reikėję daugiau nei 12 mėnesių, kad nusodrintų pakankamai urano vienam branduoliniam ginklui. Dabar šis terminas yra 6 dienos“, – pabrėžė A. Vaezas.
Dviejų mėnesių nepakaks
Tad dabar D. Trumpas bando Iraną vėl priversti atsisakyti branduolinio ginklo ambicijų. Tačiau derybos lengvos nebus.
„Problema ta, kad Iranas niekada nemėgsta eiti į kompromisą iš silpnojo pozicijos ir su ginklu jiems prie smilkinio. Štai kur yra esmė. Prezidentas D. Trumpas, kaip ir per savo pirmąją kadenciją, ėmėsi į spaudimą orientuoto požiūrio, kuriam iraniečiai yra alergiški“, – akcentavo A. Vaezas.
Visgi, pasak ekspertų, D. Trumpas puikiai jaučia, kad dabar tinkamas metas Iraną spausti.
„Taip, Irano branduolinė galia yra stipri, tačiau per pastaruosius kelerius metus matėme, kaip Irano karinis arsenalas buvo išeikvotas per tiesioginę konfrontaciją su Izraeliu. Jau nekalbant apie tai, kad daugelis jo sąjungininkų per pastaruosius dvejus metus susilpnėjo, įskaitant „Hezbollah“ bei Bašaro al Asado režimo žlugimą“, – dėstė J. Shelley.
O ir patiems iraniečiams gyvenimas nelengvėja. D. Trumpas jau taikosi į ir taip į sankcijų užsmaugto Irano naftos eksportą. Tai būtų dar vienas smūgis režimo ekonomikai, kurią drebina auganti infliacija ir valiutos nuvertėjimas.
„Sako, kad mūsų laukia labai sunkūs metai, daug sunkesni nei praėjusieji, bet kaip nors išgyvensime“, – viltingai kalbėjo iranietė Jamala.
„Jei taip ir toliau, manau, turime būti pasiruošę karui“, – teigė iranietis Hamidreza.
Visgi, kaip galėtų atrodyti naujasis susitarimas, ekspertai dar nežino, tik braižo galimus jo kontūrus.
„Nežinome, ar tai apims tik susitarimus dėl Irano branduolinės programos, ar ir Irano veiklą regione, ar paramą Rusijos karui ir agresijai Ukrainoje. Antras svarbus klausimas – kokio masto Irano branduolinę programą Vašingtonas yra pasirengęs toleruoti“, – pabrėžė „Crisis Group“ Irano projekto vadovas A. Vaezas.
Tačiau, akivaizdu, dviejų mėnesių – tiek davė D. Trumpas susitarimui pasiekti – neužteks. O kol diplomatai bando susitarti tyliai, ginklai žvanga garsiai. Vašingtonas jau dislokavo strateginius bombonešius Indijos vandenyne, o su Talibanu galimai derasi dėl strateginės Bagramo oro bazės Afganistane perėmimo. Pasak „The Times“, Iranas pirmą kartą sąjungininkus Irake aprūpino net Europą galinčiomis pasiekti ilgojo nuotolio raketomis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Agresija - žudikų užsiėmimas.
Branduolinis ginklas - apsauga nuo agresijų.
