Naudojantis palydovų duomenimis, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad per dešimtmetį regionas neteko 0,67 mlrd. tonų anglies dioksido. Tai rodo, kad Amazonė galimai prarado savo gebėjimą pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos.
Kadangi daugiau nei 60 proc. Amazonės ploto yra Brazilijos teritorijoje, ši šalis turi didelę strateginę reikšmę kovoje su klimato kaita. Tačiau nuo dabartinio Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro kadencijos pradžios 2019 m., aplinką saugantys ribojimai buvo atlaisvinti, o tai pagreitino miškų kirtimo procesus.
Remiantis naujame tyrime pateiktais duomenimis, 2019 m. buvo sunaikinta 3,9 mln. hektarų amazonės. Šis skaičius beveik keturis kartus viršija 2017 ir 2018 m. sunaikintą amazonės plotą, kai kasmet buvo iškertama apie milijoną hektarų Brazilijos Amazonės.
Tačiau nors palydovų nuotraukos jau daugelį metų leidžia mokslininkams stebėti miškų kirtimo procesus, yra daug sunkiau sekti miško gebėjimo sugerti anglies dioksidą pasikeitimus. Todėl tyrimo autoriai panaudojo naujus palydovų duomenų apdorojimo metodus, norėdami apskaičiuoti bendruosius antžeminės biomasės (AGB) pokyčius per pastarąjį dešimtmetį.
Tai leido jiems palyginti miškui augant sugerto ir kirtimo metu išskirto anglies dioksido kiekius. Mokslininkai pastebėjo, kad per dešimtmetį amazonė išskyrė 18 proc. daugiau anglies dioksido, nei jo sugėrė.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad 73 proc. AGB buvo prarasta dėl miško nykimo, ir tik 27 proc. dėl miškų kirtimo. Miško nykimu yra laikomi įvairūs procesai, kurie žaloja mišką, bet jo nesunaikina, pavyzdžiui, gaisrai, sausros ar atrankinis medžių kirtimas.
Šis pastebėjimas padeda geriau įvertinti veiksnius, darančius įtaką Amazonės gebėjimui sugerti anglies dioksidą, o tai leidžia atsirinkti, kokie veiksmai būtų patys efektyviausi, siekiant mišką išsaugoti. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad 2019 m. buvo iškirsta 30 proc. daugiau miškų nei 2015 m., bendras AGB praradimas 2015 m. buvo triskart didesnis dėl sausrų sukeltų milžiniškų gaisrų.
„Mes visi žinome Amazonės miškų kirtimo svarbą pasaulinei klimato kaitai. Vis dėlto, mūsų tyrimas parodo, kad išskiriamų taršalų kiekis dėl miškų nykimo yra dar didesnis“, – sakė tyrimo autorius, profesorius Peteris Stichas.
Kaip parodo šis tyrimas, per pastarąjį dešimtmetį Brazilijos Amazonėje daugiausia anglies dioksido išsiskyrė dėl miško nykimo procesų. Remdamasis šia išvada, P. Stichas teigia, kad: „Miškų nykimas kelia didžiulę grėsmę miškų vientisumui ateityje, ir reikalauja kuo didesnio skubaus mokslininkų dėmesio.“
