Pasaulyje egzistuoja daugybė paslapčių – kai kurios jau turi loginius paaiškinimus, o kitos iki šiandien neduoda ramybės mokslininkams, tyrėjams, kriptologams ir kitų sričių žinovams. Pateikiame sąrašą kodų, reiškinių ir vietų, priverčiančių suvokti, kad, nepaisant visos žmonijos pažangos, tebėra dalykų, kurių paaiškinti nepavyksta.
Voiničiaus manuskriptas (Voynich Manuscript)
Voiničiaus manuskriptas – daugiau nei 500 metų senumo piešiniais puoštas 240 puslapių rankraštis, užkoduotas slaptu raštu. Rankraštyje apstu paslaptingų augalų piešinių, astrologinių diagramų ir daugybės kitų atvaizdų su aprašymais. Knyga, kurios autorius ir šiandien nežinomas, buvo rasta Romos bibliotekoje, 1912 metais. Rankraštis parašytas nežinoma kalba, todėl net geriausi pasaulio senovės tekstų šifruotojai negalėjo jo perprasti.
„Kryptos“ – paslaptinga skulptūra, kurią sukūrė Jungtinių Valstijų menininkas Jimas Sanbornas. Ji stovi šalia JAV Centrinės žvalgybos pastato Langlio mieste, Virdžinijoje. Nuo pat skulptūros iškilimo 1990 metais netyla kalbos apie joje užrašytų žinučių reikšmę. Ir nors keturi skulptūroje iškaltų užrašų įminti – ketvirtasis iki šiandien išliko paslaptis.
Bylo šifras (Beale Ciphers)
Manoma, kad tai trys užšifruotos žinutės, nurodančios, kur tiksliai žmogus, pavarde Thomas Jeffersonas Bealeʼas, užkasė du vežimus turtų. Lobis buvo pasleptas apie 1820 metus, kažkur Bedfordo apygardoje, Jungtinėse Valstijose. Išnarpliojus vieną žinučių išsiaiškinta, kad joje užkoduota informacija apie tonas aukso, sidabro bei kitų brangakmenių ir nurodoma bendresnė lobio buvimo vieta. Tikėtina, kad likusiose dviejose žinutėse nurodyta tiksli lobio vieta ir kam tas turtas priklauso.
Faisto diskas (Phaistos disk)
Faisto diskas laikomas vienu svarbiausių hieroglifų įrašų iš Kretos. Iš molio degtą maždaug 15 centimetrų skersmens diską, kurio abiejose pusėse spirale išraižyti hieroglifai, italų archeologas Luigis Pernieris surado1908 metais. Iš 241 ženklo iššifruoti tik 45. Iš iššifruotųjų tik nedidelė dalis atitinka to periodo hieroglifus. Faisto diskas eksponuojamas Herakliono archeologijos muziejuje.
Šagboro užrašas (Shugborough inscription)
Pažvelgę į šį XVIII amžiaus „Piemens paminklą“ Šagboro menėje Stafordšyre, Didžiojoje Britanijoje, galite pagalvoti, kad tai tapytojo Nicolas Poussinio šedevro skulptūrinė rekreacija, tačiau geriau įsižiūrėjus, matoma ir raidžių kombinacija DOUOSVAVVM, kuri neduoda ramybės tyrėjams jau daugiau nei 250 metų. Kai kurie tyrinėtojai aiškina, kad minėtoji raidžių kombinacija galėjo būti tamplierių ordino riterių paliktas ženklas, nurodantis, kur galėtų būti Šventasis Gralis. Charlesas Dickensas ir Charlesas Darwinas taip pat mėgino ją išnarplioti, tačiau nesėkmingai.
Kosminis „Oho!“ signalas („Wow!“signal)
Ohajo valstijos universiteto radijo observatorijos astronomas Jerryʼis Ehmanas 1977 metais užfiksavo intensyvų 72 sekundžių trukmės radijo signalą, atkeliavusį iš Šaulio žvaigždyno krypties. Šia kryptimi arčiausiai Žemės nutolusi žvaigždė – 120 šviesmečių atstumu. Jeigu signalas atkeliavo iš ten, vadinasi, buvo milžiniškas astronominis įvykis, arba ten gyvena pažangi nežemiška civilizacija, turinti neįtikėtinos galios siųstuvą. Kol kas nėra aišku, ar iš pažiūros nenatūralų signalą atsiuntė protaujantys ateiviai. Be to, mokslininkai, nepaisant didelių pastangų ir dėmesingumo, niekada daugiau nebeužfiksavo jokio signalo iš to paties dangaus plotelio. Prabėgus lygiai 35 metams „Oho!“ signalas vis dar laikomas neįminta mįsle.
Džordžijos kelrodžiai akmenys (Georgia Guidestones)
Vadinamuosiuose Džordžijos kelrodžiuose akmenyse išraižyti 10 būsimajai pasaulinei valdžiai skirtų įsakymų, surašytų aštuoniomis kalbomis (anglų, ispanų, indų, hebrajų, arabų, kinų, rusų ir svahilių). Pirmuoju įsakymu liepiama gyventi santarvėje su gamta ir žmonijos populiaciją išlaikyti mažesnę nei 500 milijonų. Džordžijos akmeninis paminklas buvo pastatytas 1979 metais JAV, o jį užsakė R. C. Christiano pavarde prisistatęs žmogus. Vėliau paaiškėjo, kad ponas R. C. Christianas net neegzistavo. Tokį vardą ir pavardę iki šiol nežinomas vyriškis pasirinko tam, kad jis ir jo grupė išliktų anonimiški. Granito kompanijai, stačiusiai akmeninį monumentą, minėtasis žmogus tvirtino, kad tai – jo grupės žinia žmonijai.
„Rongorongo“, arba vadinamoji „Velykų salos paslaptis“ – hieroglifų sistema, naudota ankstyvųjų regiono gyventojų. Jie gyveno atskirti nuo išorinio pasaulio, todėl jų rašmenys nepanašūs į jokius kitus. Kalba buvo prarasta į salą atvykus europiečių kolonizatoriams.
Parengė Rasuolė Čepulinskaitė
