Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime toliau juda Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir siūlymas panaikinti prievolę amžinai saugoti embrionus. Parlamentarai po svarstymo pritarė tam, kad vaikų natūraliu būdu negalinčioms susilaukti poroms nebeliktų prievolės amžinai saugoti embrionus. Taip pat neliktų amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga.

Seime toliau juda Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir siūlymas panaikinti prievolę amžinai saugoti embrionus. Parlamentarai po svarstymo pritarė tam, kad vaikų natūraliu būdu negalinčioms susilaukti poroms nebeliktų prievolės amžinai saugoti embrionus. Taip pat neliktų amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga.

REKLAMA

Antradienį iš 98 užsiregistravusių parlamentarų 63 balsavo „už“, 14 buvo „prieš“ ir 21 susilaikė.

Tokias įstatymo pataisas teikia liberalai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Arminas Lydeka.

Pataisomis siūloma embrionus saugoti dešimtmetį, taip pat – didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms, naikinti iki šiol galiojančius amžiaus cenzo ribojimus.

„Patobulinus pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąlygas, būdus, tvarką, vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms arba partneriams užtikrinsime visavertę teisę jų susilaukti“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

REKLAMA

Kas šešta pora nevaisinga

Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvoje kas šešta pora yra nevaisinga. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, be terminuoto embrionų saugojimo, numato ir onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių vaikų vaisingumo išsaugojimą, platesnį paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Projektu siūloma padidinti PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičių nuo dviejų iki trijų.

Pataisos taip pat netaikytų amžiaus ribojimo, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą. 

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.

Tuo metu projekte siūloma netaikyti amžiaus ribojimo ir leisti paimti ne tik lytines ląsteles, bet ir reprodukcinius audinius.

REKLAMA
REKLAMA

Taiko vienus griežčiausių ribojimų

A. Lydekos teigimu, Lietuva dabar taiko vienus griežčiausių ribojimų visame pasaulyje, jie neatitinka nei vietinių, nei tarptautinių diagnostikos bei gydymo rekomendacijų.

Iki šiol poroms, nenorinčioms embrionų saugoti amžinai, likdavo vienintelė įstatymu numatyta galimybė – atsisakyti embrionų, perleidžiant juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui.

„Tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų, ar embrionų donorystė pasirenkama laisva valia. Suvaržymas žmonėms neleidžia įgyvendinti donorystės kaip humanizmo idėjomis ir principais paremto sprendimo“, – aiškino A. Lydeka.

Jis pažymėjo, kad daugelyje šalių yra nereglamentuojamas  embrionų saugojimas, o ten, kur tai daroma, trukmė siekia apie 10 metų.

Norintiems leistų saugoti amžinai

Anot „Laisvės partijos“ narės Morganos Danielės, nors su pagalbiniu apvaisinimu susijusių klausimų yra ne vienas, šiandien yra du skubiausi dalykai, kuriuos reikia išspręsti – tai korekcija dėl embrionų šaldymo laikotarpio ir galimybė vaikams išsaugoti savo vaisingumą, jei jie ankstyvame amžiuje susiduria su sunkiomis ligomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Toks reguliavimas nebeišskirtų Lietuvos iš Europos Sąjungos neigiama prasme. <...> Ir, svarbiausia, kad mes atlieptume porų lūkesčius, tų porų, kurios siekia susilaukti vaikų ir nori normalaus teisinio reguliavimo. Dar labai svarbu, kad žmonės, kurie dėl savo religinių, ideologinių ir kitų įsitikinimų norėtų tęsti amžinąjį embrionų šaldymą, jie tokią galimybę irgi turės. Tai reiškia, kad pirmą kartą apimtume visas suinteresuotas grupes“, – kalbėjo ji iš Seimo tribūnos. 

Parlamentarė pabrėžė, kad tai būtų palankus sprendimas ir finansine prasme – lietuviams nebereikėtų važiuoti į Latviją, o nepanaudotus embrionus galėtų sunaikinti Lietuvoje. 

M. Danielė atkreipė dėmesį, kad dabar gi nėra logiška situacija, kai embrionus toliau reikia saugoti ir jau moteriai sulaukus garbaus amžiaus.

Neskatina pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu

Liberalas Eugenijus Gentvilas, palaikydamas įstatymo projektą, pažymėjo, kad visų embrionų šaldymas nepaisant prognostinio produktyvumo yra nelogiškas.

REKLAMA
REKLAMA

„Svarstome projektą, kuris jau praėjusioje kadencijoje įgavo skandalingą atspalvį, kai poro, kurios neturi galimybės natūraliu reprodukcijos būdu susilaukti vaikų, yra neskatinamos eiti prie pagalbinio apvaisinimo. 

Nes net ir susilaukus vaikučių pagalbinio apvaisinimo būdu jos sankcionuojamos finansiškai dėl amžinojo embrionų saugojimo. Tie veiksmai kartais atrodo, kai visiškai nenorima spręsti nevaisingų porų problemų, o jų, kaip minėta, yra 50 tūkst. Lietuvoje, tai 100 tūkst. žmonių laimės klausimas“, – aiškino jis.

Apgailestavo dėl nelikusios embrionų apsaugos

Tuo metu įstatymo projekto skeptikė Seimo narė Agnė Širinskienė apgailestavo, kad valstybė nenori pati prisiimti embrionų saugojimo išlaidų ant savo pečių. 

„Labai apmaudu, kad mūsų Seime pagaliau kai kurie džiaugiasi, kad neliko jokios embrionų apsaugos. Nes ką mes bepasakotumėme, norėtume embrioną laikyti tik ląstele, nepaneigiamas faktas, kad embrionas yra žmogaus gyvybė. 

Aš nekalbu apie asmens statusą, bet žmogaus, gyvo organizmo paneigti nebegalime, nes jei ten nebūtų gyvo organizmo, tai šiandien 141 organizmo Seime taip pat greičiausiai nebebūtų. Raginu balsuoti prieš ir nepalaikyti tokio projekto, kuris mus nubloškia labai toli embrionų apsaugos atžvilgiu ir anaiptol nepadeda nevaisingoms šeimoms, nes vis dėlto negarantuoja embriono šaldymo valstybės lėšomis“, – aiškino parlamentarė.

REKLAMA
REKLAMA

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teikė pasiūlymą, kuriuo į įstatymo projektą būtų grąžinta dabartinė nuostata dėl amžino embrionų saugojimo, tik kartu nustatant, kad embrionai būtų saugojami valstybės lėšomis. Tačiau tam nepritarta už balsavus 36 Seimo nariams, prieš – 40, susilaikius 21 parlamentarui.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. 

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų