Vilniaus miesto futbolo draugija „Žalgiris“ pasirašė sutartį su saugu Povilu Krasnovskiu, teigiama pranešime spaudai.
22-iejų metų futbolininkas savo karjerą pradėjo „Vilniaus“ klube. Pastarajam žlugus, persikėlė į „Sūduvą“. Metus parungtyniavęs Marijampolėje, P. Krasnovskis grįžo į Vilnių ir 2010 pradžioje atstovavo „Vėtrai“. Šiam klubui iširus, saugas persikėlė į Pakruojį, kur iki šių metų sezono pabaigos gynė „Kruojos“ spalvas.
– Kaip atsidūrei „Žalgiryje“?, - klausėme komandos naujoko.
– Paprastai. Susitikome su Mindaugu Nikoličiumi, pasikalbėjom, suradome bendrą kalbą. Jis pasiūlė mane tenkinančias sąlygas ir geras perspektyvas.
– Geresnes sąlygas negu „Kruojoje“?
– Iš tiesų „Kruojos“ žmonės dėl futbolo padaro viską, ką galima tame miestelyje išspausti. Ir jų sąlygos mane irgi tenkino. Bet Vilniuje juk vis tiek: daugiau rėmėjų, didesnis dėmesys.
– Esi kilęs iš Vilniaus?
– Esu kilęs, gyvenu ir bazuojuosi Trakuose. Ten ir pradėjau lankyti futbolą. O po to lankiau Vilniuje. Mano antras treneris buvo dabar su „Žalgiriu“ bendradarbiaujantis Ivanas Švabovičius. Galima sakyti - jis ir išmokė mane futbolo paslapčių.
– Ar sugrįžai į Vilnių, norėdamas žaisti arčiau namų, ar kaip tik tau tai tramplinas vykti toliau - į užsienio klubus?
– Manau, kad tai bus geras tramplinas. Nors kaip bus, parodys laikas. Dabar noriu žaisti futbolą ir žaisti jį kaip įmanoma geresnėje komandoje. Dabar noriu su „Žalgiriui“ laimėti pirmą vietą A lygos čempionate. Tai būtų puiku ir man, ir klubui.
– Girdėjom, pats ne tik futbolą lankei. Esi dar ir muzikavęs...
– Lankiau muzikos mokyklą. Devynis metus sąžiningai atgrojau saksofonu, turiu diplomą. Moku groti. „Besame mucho" dar ir dabar sugročiau...
– Vienu metu ir futbolas, ir muzika?
– Mama norėjo, kad lankyčiau arba dailės, arba muzikos mokyklą. Sakė - jei nori lankyti futbolo treniruotes, turi lankyti ir kažką iš jų, kad lavintum save iš visų pusių. Tai ir nesipriešinau... Ir dabar esu jai labai dėkingas. Dabar man muzika, kaip hobis.
– Studijuoji?
– Šiuo metu ne. Studijavau, bet ne viskas man pavyko ir nusprendžiau mokslus atidėti vėlesniam laikui.
– Jau po karjeros?
– Ne. Tiesiog tada, kai bus daugiau laiko, kai geriau žinosiu savo ateitį. Buvau sumokėjęs pinigus už mokslą, bet teko mesti. Nors važinėjau į mokslus iš Marijampolės, visko suderinti nepavyko.
