Pergalingai metus užbaigęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ užtikrintai įsitaisė ant aukščiausio Lietuvos krepšinio lygos turnyrinės lentelės laiptelio. Savo ruožtu, principinis vilniečių varžovas Kauno „Žalgiris“ metus baigs tik ketvirtoje pozicijoje.
Apie šią netradicinę situaciją bei sekmadienį vykusią „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ akistatą, lkl.lt pakalbino LKL čempioną Vaidą Jurgilą.
Vaidai, kas jūsų nuomone vakar nutiko „Žalgiriui“?
Nepasakyčiau, kad nutiko kažkas baisaus – tiesiog „Lietuvos rytas“ vakar buvo stipresnis, todėl ir laimėjo. Galvoju, kad prie tokio rezultato labai daug prisidėjo abiejų komandų pasiruošimas šiam susitikimui: vilniečiai jam ruošėsi savaitę, o „Žalgiris“ toks jausmas, kad dar gyveno rungtynėmis Bamberge.
Sutikite, kad labai dažnai sporte būna taip, kad sportininkai sužaidžia „ant emocijų“. Turiu omeny, „Žalgirio“ patekimą į TOP 16 bei „Lietuvos ryto“ fiasko paskutiniame eurolygos mače..
„Ant emocijų“ galima sužaisti su kitomis komandomis, tačiau „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ yra tas pats, kaip futbole „Real“ – „Barcelona“, todėl emociškai stiprios būna abi komandos. Šiose rungtynėse Vilniaus komanda buvo geriau pasiruošusi, be to jai labiau sekėsi. Aišku, po tokios pergalės kalbėti vien apie sėkmę negalima, tačiau ne veltui yra sakoma, kad buvo „tavo diena“ arba „ne tavo diena“.
Bet kokiu atveju, aš šitų rungtynių nesureikšminčiau, kur kas labiau sureikšminčiau fanų išpuolius. Atrodo, Kalėdos – visi turėtų būti šventiškai nusiteikę, draugiški, o čia kažkas nukenčia. Čia yra bėda. O rungtynės..
Tragedijos nematote?
Tikrai ne. Bus finalai – tada bus galima kalbėti, o dabar.. galbūt čia blogiau fanams, gal emociškai nesmagu, bet jokios tragedijos tikrai nėra. Po tokių rungtynių labai svarbu nepamiršti, kad praėjusią savaitę „Žalgiris“ buvo susikoncentravęs patekti į TOP 16 ir jiems rungtynės Vilniuje tikrai nebuvo tokios svarbios, kokios buvo Bamberge.
Grįžkim šiek tiek į praeitį. Ar jūsų laikais būdavo, kad principiniai varžovai vieni kitus nugalėtų tokia didele persvara?
Kai „Atletas“ kovodavo su „Žalgiriu“ būdavo visko, tad gal buvo ir tokių pralaimėjimų. Bet, tiesą sakant, tiksliai nepamenu.
Ką paprastai krepšininkai jaučia po tokių pralaimėjimų, ypač išvykose? Kelionė namo, veikiausiai, nebūna labai linksma?
Aišku, kad nuotaika būna prasta. Gyveni šventėmis ir gauni tokią porciją. Bet iš kitos pusės, dar blogiau yra pralaimėti vienu tašku. Tada būna labai „abidna“, nes galvoji, kad toje situacijoje galėjai padaryti taip, kitoje kitaip. O čia pralaimėjai, reiškia, kad buvai nepasiruošęs ir nėra daugiau ką galvoti.
Sakykit, kiek įtakos galutiniam rezultatui galėjo turėti tai, kad rungtynės vyko šventiniu laikotarpiu?
Nemanau, kad apskritai turėjo. Nei „Lietuvos rytas“ turėjo kada švęsti, nei „Žalgiris“. Kur kas labiau sureikšminčiau tai, kad vilniečiams „pakrito“.
Prieš rungtynes specialistai įvardino didžiulę „Žalgirio“ jėgą po krepšiu. Ką „Lietuvos ryto“ treneriai tokio padarė, kad kauniečių priekinė linija tiesiog subliūško?
Pagrindinis dalykas tas, kad gynyboje vilniečiai sugebėjo atskirti pirmąją žalgiriečių liniją nuo antrosios. Dėl to, kauniečių atakose labai sunkiai „vaikščiojo“ kamuolys ir aukštaūgiai dažniausiai jo net negaudavo. „Lietuvos rytas“ vakar įrodė, kad yra stipresnis.
O jeigu rungtynės vyktų šiandien?
Šiandien tą patį galėtų padaryti „Žalgiris“. Tai yra visiškai lygios komandos, todėl jų tarpusavio susitikimus laimės ta, kuriai tą dieną geriau seksis.
Turbūt, prisimenate, kad praėjusį sezoną labai nedaug trūko, jog Vilniaus ir Kauno komandos susitiktų pusfinalyje, o ne finale. Žiūrint į dabartines pozicijas lentelėje, teoriškai vėl gali taip atsitikti, kad „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ žais ne finalinėje serijoje. Kaip manot, ar praktiškai tai realu?
Visko gali būti. Juk ir Kėdainių komanda stipri, ir „Neptūnas“, tad dėl nieko negali būti tikras. Gal toks variantas būtų net ir įdomus, tačiau neabejoju, kad daugeliui įdomiau būtų šias komandas matyti kovojančias finale, o jame kuo daugiau rungtynių. Nuo to mes visi sirgaliai būtumėm kur kas laimingesni.
