„Utenio“ akademijos trenerių kolektyvą papildė uteniškis Edvinas Degutis. 25-erių metų buvęs „Utenio“ auklėtinis padės treneriui Aurimui Meidui ugdyti pačius jauniausius būsimuosius futbolininkus.
Naujasis akademijos treneris futbolu susidomėjo būdamas šešerių metų amžiaus, o sulaukęs vos 14-os sulaukė kvietimo į pagrindinę miesto komandą ir keletą sezonų žaidė „Utenio“ ekipoje Pirmoje šalies lygoje. Vėliau pasuko į salės futbolą, kuri atstovavo Utenos ir Vilniaus komandoms.
„Sulaukęs trenerio Aurimo Meidaus, kuris žinojo, jog tokia veikla domiuosi, pasiūlymo prisijungti prie akademijos trenerių kolektyvo, nedvejojau, nes pats esu uteniškis, žaidžiau „Utenio“ komandoje, todėl su klubu esu susijęs nuo seno ir nuo jo neatitolau iki šiol“, - sakė E.Degutis.
Trenerio teigimu, dabartinės sąlygos vaikams yra tiesiog puikios, apie tokias savo metu vaikystėje jis galėti tik pasvajoti, todėl neabejojo, kad Utenos jaunimas noriai rinksis patį populiariausią pasaulyje žaidimą.
Prie klubo prijungė ir Kasparas Mociūnas, kurio su draugais dar besimokant gimnazijoje įkurta Juventus krepšinio lyga jau išsiplėtė visame Utenos regione. Jaunuolis aktyviai dalyvauja Utenos visuomeniniame gyvenime, priklauso Utenos rajono jaunimo reikalų tarybai.
Jis yra įsitikinęs, kad jo per šešerius metus sukaupta renginių ir turnyrų organizavimo patirtis bus naudinga klubui, todėl jis dės visas pastangas į tai, kad „Utenis“ kuo labiau integruotųsi į bendruomenę, didėtų klubo žinomumas. Savo žinias ir įgūdžius jis pritaikys „Utenio“ organizuojamuose futbolo turnyruose, futbolo stovyklose vaikams ir jaunimui.
Tam, pasak, K.Mociūno šiuo metu yra sudarytos puikios sąlygos. Be to, džiugina prieš trejus metus atsinaujinusio klubo vadovų vizija ir kryptingas darbas.
„Šalia klubo buvau ilgą laiką. Turėjau draugų administracijoje, todėl ateidavau į stadioną, keliavau į išvykas, taip susipažinau su vis daugiau žmonių klube. Mačiau, kad jie turi daug gerų idėjų, man patinka, ką jie daro, kur eina klubas, tačiau akivaizdu, kad visiems tikslams įgyvendinti tiesiog trūksta rankų, trūksta žmogiškųjų resursų, todėl pasiūlau prisidėti.
Darbas futbole – man iššūkis. Su krepšiniu dirbti nėra sunku, jam kur kas lengviau surasti rėmėjų, bendraminčių. Tačiau atsimenu savo vaikyste, kai norėjau lankyti futbolą, bet nebuvo tam tinkamos infrastruktūros, gerų trenerių. Nebuvo nieko to, ką dabar matau „Utenyje“, todėl džiaugiuosi, galėsiantis prisidėti prie to, kad vaikai ir jaunimas treniruotėse šypsotųsi, kad miestiečiai vėl pamėgtų futbolą, kad vėl būtų pilnas stadionas žiūrovų, nes „Utenis“ – yra mūsų visų komanda“, - neabejojo K.Mociūnas.
