Pačiame mače netrūko simbolinių detalių – jau iš pat pradžių prieš mačą monetą metė R. Berankio dukra, o teisėjavo jo sesuo – Lina Berankytė-Astrauskienė. Korte netrūko emocijų – iš pradžių žaidėjai keitėsi kamuoliukais ir kovėsi lygiosiomis. R. Berankis ne kartą klaidino prancūzą trumpindamas kamuoliukus, o J. W. Tsonga demonstruodavo savo stipriausią privalumą – „forehandą“ ir kartais net paduodavo „ace'ais“.
Tačiau prancūzas, žaidęs su aukščiausio lygio pasaulio teniso žvaigždėmis „Grand Slamuose“, ne visada spėdavo atsakyti į trumpus kamuoliukus. Galiausiai R. Berankis laimėjo pirmąjį setą 6:4, o antrajame, pasinaudojęs varžovo klaidomis ir nuovargiu, užtikrintai baigė mačą 6:1.
Po susitikimo prancūzas neslėpė – jam tai buvo ypatingas momentas, o pats renginys turėjo didelę prasmę.
„Pirmiausia, jaučiuosi gerai. Aišku, dabar karjera baigta, bet dalis manęs vis tiek yra ten. Labai smagu būti to dalimi. Manau, kad yra labai gera švęsti tokį čempioną kaip jis, nes jis to nusipelnė. Jis gal 20 metų buvo ture ir visada stengėsi atiduoti viską, todėl yra gerai tai paminėti“, – kalbėjo J. W. Tsonga.
Prancūzas taip pat išskyrė atmosferą Vilniuje – pasak jo, buvo šilta ir artima: „Taip, tikrai. Atvykau čia ir jaučiausi labai gerai. Žmonės privertė jaustis kaip namuose. Labai smagu būti čia, būti su žmonėmis.“
Nors mačas buvo draugiškas, korte netrūko tikros kovos. Pirmajame sete abu žaidėjai demonstravo solidų tenisą, tačiau vėliau J. W. Tsonga pajuto, kad jėgos ima sekti.
„Šiandien jis tiesiog žaidė gerai. Pirmame sete ir aš žaidžiau gerą tenisą, bet antrame jau jaučiau, kad esu labiau pavargęs“, – pripažino prancūzas.
Mačo metu netrūko ir taktinių momentų – ypač trumpų kamuoliukų, kurie iš pradžių kėlė problemų prancūzui. Vis dėlto vėliau jis pats pabandė naudoti panašią idėją.
„Kai žaidžiame tokius mačus, mes tiesiog žaidžiame kiekvieną tašką. Trumpas kamuoliukas yra trumpas kamuoliukas – tai ne visada yra taktika. Jeigu taip žaistum kiekviename taške, rytoj negalėtum vaikščioti. Tai nėra taip, kad tai būtų planas – mes tiesiog žaidėme“, – aiškino J. W. Tsonga.
Paklaustas apie savo fizinę būklę po ketverių metų pertraukos, prancūzas neslėpė – sugrįžti į kortą nėra lengva.
„Nėra lengva grįžti. Aišku, aš jau nesu fiziškai toks kaip anksčiau, bet vis tiek galiu mušti kamuoliuką, vis tiek galiu žaisti“, – sakė jis.
Mačo metu buvo ir momentas, kai sprendimas dėl taško buvo paliktas pačiam J. W. Tsongai – jis nusprendė jį atiduoti lietuviui. Nors tai ir buvo antro seto paskutinio geimo lemiamas taškas, pasak prancūzo, tai buvo natūralus sprendimas.
„Aš taip padariau, nes man buvo sunku pamatyti. Manau, kad tai buvo sąžininga“, – paaiškino jis.
Kalbėdamas plačiau, prancūzas užsiminė ir apie vertybes, kurios jam svarbios tenise – pagarba žaidimui ir aplinkiniams: „Tu stengiesi gerbti viską – žmones, žaidimą, tai, ką darai korte.“
Nors karjerą J. W. Tsonga baigė jau prieš kelerius metus, pats pripažino – sugrįžimas į kortą vis dar reikalauja daug fizinių pastangų.
„Dabar turiu bėgti daugiau, nes esu šiek tiek vyresnis“, – su šypsena pridūrė prancūzas.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
