Į varžybas dalyviai atvyko skirtingais automobiliais, o trasoje jų laukė organizatorių paruoštos slalomo rungtys. Pirmieji važiavimai kai kuriems kėlė nemažai jaudulio – reikėjo ne tik perprasti trasą, bet ir išdrįsti važiuoti greičiau.
„Pradžioje buvo baisu, bijojau. Paskui man paaiškino, kad tų baimių neturėčiau turėti. Kuo daugiau dedi greičio, tuo smagiau darosi“, – po važiavimo pasakojo vienas dalyvių.
Kita dalyvė pripažino, kad didžiausiu iššūkiu tapo pati trasa: „Sunkiausia buvo ją išmokti. Pradžioje visi važiavo nedrąsiai, laikai buvo kuklesni, o paskui jau išsidrąsinome ir pradėjome greičiau laviruoti tarp figūrų“, – pasakojo ji.
Varžybose netrūko ir žmonių, kuriems automobilių sportas jau pažįstamas. Kai kurie dalyviai varžosi kartu su negalios neturinčiais sportininkais, todėl organizatoriai tikisi, kad pirmasis renginys paskatins prie jų prisijungti daugiau žmonių.
„Vis tiek įdomiau, kai konkurencijos daugiau. Bandau įkalbinti ir kitus, kad važiuotų“, – sakė vienas sportininkų.
Dalyvių pasirengimas – skirtingas
Dalyviams trasoje padėjo automobilių sporto instruktorius Algirdas Gricius. Vieniems reikėjo paaiškinti, kaip teisingai įveikti trasą, kiti jau ieškojo vietų, kur būtų galima stabdyti vėliau ar greitėti anksčiau.
Pasak A. Griciaus, būtent skirtingas dalyvių pasirengimas ir tapo įdomiausia dienos dalimi: „Vieniems kyla klausimas, ar jie gerai pravažiavo, kiti klausia, kur dar gali pagreitėti, o treti – ar apskritai nieko blogo nedaro. Kiekvienas turi savo iššūkių“, – pasakojo instruktorius.
Pažanga buvo matoma ir chronometre. Vienam dalyviui per dieną savo rezultatą pavyko pagerinti maždaug 15 sekundžių.
Po oficialių važiavimų dalyviai ir renginio svečiai galėjo persėsti į sportinius automobilius bei trasą įveikti kartu su patyrusiais vairuotojais. A. Gricius vežiojo ir į renginį atvykusius vaikus su negalia – kai kurie jų po pirmojo rato iškart norėjo važiuoti dar kartą.
Tikslas – parodyti, kad automobilių sportas nėra uždaras
Renginio idėja kilo iš Tarptautinės automobilių federacijos skatinamų socialinių iniciatyvų. Organizatoriai norėjo parodyti, kad šiuolaikinės technologijos leidžia automobilius pritaikyti įvairią negalią turintiems vairuotojams, o slalomas gali tapti vienu paprasčiausių būdų išbandyti automobilių sportą.
Tam nereikia specialiai ruošto lenktyninio automobilio – trasą galima įveikti ir kasdien naudojama transporto priemone.
Organizatorių teigimu, vienas svarbiausių renginio tikslų buvo paneigti vis dar gajus stereotipus, kad automobilių sportas žmonėms su negalia yra pernelyg sudėtingas, brangus ar sunkiai pasiekiamas.
„Norime parodyti, kad mūsų sportas yra lengvai pasiekiamas ir prieinamas. Yra mitų, kad tam reikia didelių investicijų ar labai daug pasiruošimo, bet iš tikrųjų svarbiausia yra noras“, – teigė organizatoriai.
Tą geriausiai parodė patys dalyviai. Jei pirmųjų važiavimų metu daliai jų dar reikėjo instruktoriaus pagalbos, renginiui įsibėgėjus daugelis jau norėjo trasą įveikti savarankiškai.
Būtent dėl tokios reakcijos organizatoriai tikisi, kad pirmasis neįgaliųjų slalomas Molėtuose neliks vienkartine iniciatyva: „Renginio pabaigoje jie jau klausė, kodėl važiavimų tiek nedaug ir kada bus kitas kartas. Norėtųsi, kad tai taptų tradicija“, – sakė organizatoriai.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
