„Oficialiai niekada nesu kalbėjęs, atleiskite, jei šnekėsiu paprasčiau. Bet aš išmoksiu“, – spaudos konferencijoje kuklinosi R.Skaisgirys.
„Manau, kad rezultatas – dėsningas. Reikia tikėti asociacijos nariais, kad jie yra pasiruošę darbui. Pokyčiai yra nuvalkiotas žodis. Naujos idėjos, kurios ne visada pasiteisina... Jie nori to. Dirbu dvejus ar trejus metus ir parodžiau kelius, kad galima kitaip veikti. Labai sveikinu asociacijos narius ir manau, kad daug ką padarysim“, – apie triuškinamą pergalę pasisakė R.Skaisgirys.
Naujasis prezidentas oficialiai pristatė komandą – generaliniu sekretoriumi toliau dirbs Dominykas Domarkas. Taip pat komandoje – Darius Nedzinskas, Natalija Liovkina bei Jonas Mačiulis. Apie pastarojo funkcijas R.Skaisgirys nenorėjo išsiplėsti.
„Man buvo svarbiausia, kad tie žmonės, kurie yra bendruomenėje, ar mato mane vadovo vietoje. Man tai buvo svarbu. Sąlyčio taškams rasti reikės daugiau laiko“, – sakė R.Skaisgirys.
Rinkimų ir spaudos konferencijos transliacija:
– Kokie yra artimiausi planai?
– Susitikti su Dainiumi Adomaičiu. Teisinėse dalykuose galiu suklysti, kaip reikia padaryti viską pagal įstatus. Iki Kalėdų tikrai aplankysiu visus 162 asociacijos narius. Ar maži, ar dideli. Buvo nusiskundimų, kad darysiu auditą. Ne, tai ne auditas. Darysiu savo prisistatymą ir bandysiu suprasti, kaip aprėpti problemas. Viskas turi vykti savaime.
– Kur rikiuotumėte šį laimėjimą savo karjeroje?
– Ne, aš nekoncentravau savęs būti prezidentu. Aš gyvenu nuo rungtynių iki rungtynių. Gyvenimas toks yra. Kažkada laimi, kažkada pralaimi ir nesikoncentruoji į savo statusą. Aš pakankamai subrendęs daryti tai, kas man patinka. Pradirbsiu dabar dvejus metus, bet tikrai žinau, kas Lietuvos krepšinyje turi būti po šio laiko.
– Kaip keitėsi rinkimų dinamika?
– Po Edmundo Jakilaičio laidos gavau žinutę iš konkurentų su sveikinimais laimėjus. Jie sakė, kad labai gerai sužaidžiau. Aš nieko nežaidžiau, buvau atviras, kiek galiu. Labai yra paprasta, kai pradedi ne nuo melo. Žinote, pavyzdžiui, po mokyklos parneši namo dvejetą ir nepasakai tėvams, galvoji, kad praeis. Ir nepraeina. Tada melai kaupiasi. Suprantate, ką noriu pasakyti. Tada tu paskęsti tame.
– Kaip matote komunikaciją su Kauno „Žalgiriu“?
– „Žalgiris“ mane viešai palaikė. Suprantu, kad tai nutiko po Remigijaus Milašiaus pasitraukimo. Kitaip ir neturėjo įvykti. Visų interesai yra labai svarbūs. Aš nesu buvęs tokioje situacijoje, nežinau, kaip elgsiuosi, bet tikrai pagarbiai. Žinau, ką reiškia eiti nuo rungtynių iki rungtynių. Pagrindinė figūra yra Dainius Adomaitis. Aš turėčiau tik padėti. Yra dalykų, kur esu stiprus ir galėčiau padėti.
– Darius Gudelis sakė, kad buvo daug povandeninių srovių.
– Čia jis apie save?
– Apskritai. Ką jūs pamatėte naujo per šias kelias savaites?
– Pamačiau, kad nieko nereikia taikyti. Mažiau panikos, chaoso. Kiekviena organizacija turi savo užduotis, tikslus. Dabar galiu pasakyti, kad praėjęs prezidentas sumaišė hierarchiją. Visada turi būti aišku, kas už ką yra atsakingas. Man vienas rinkėjas yra sakęs, kad rinktinė yra vienas ar du, o tada grįžtame į savo miestelį ir gyvename visą kitą laiką su savo vargais. Reikia ir juos suprasti. Reikia galvoti apie visus.
– Ar jau nusprendėte, kaip atšvęsite pergalę?
– Ne, dabar mano gyvenime toks chaosas... Jonas iš VDU, geras mano bičiulis sakė, kad dabar į „Vyčio“ rungtynes jau neatvažiuosiu. Pavyzdys šiandien – „Kibirkštis“ žaidžia Eurolygoje, tuo pačiu metu mano sūnus žaidžia čempionate. Nors persiplėšk. Matyt, tuos dvejus metus dabar ir bus toks chaosėlis.
– Šarūnas Jasikevičius prieš rinkimus išreiškė jums palaikymą. Svarbi tema buvo kaip įtraukti daugiau didžiųjų Lietuvos krepšinio galvų į asociacijos darbą. Kaip būtų galima tai pagerinti?
– Nėra ko galvoti. Aš su jais draugauju, kalbuosi kas antrą dieną. Nerėkauju, kad čia mano draugai, su jais visais betarpiškai esu kartu. Reikia gerbti visų interesus, viešumą ar norą. Manau, kad čia jokių problemų nėra. Žinojau apie Šarūno palaikymą, bet žinojau per Aidą Buzelį, jie tarp savęs kalbėjosi. Tokia situacija – dar nebuvo Dainius Adomaitis paskirtas rinktinės treneriu, sakiau Aidui, kad perduotų Šarui, jog mane tikrai išrinks, jei jis treniruos rinktinę. Tokie pajuokavimai yra, jie vyksta.
– Laukia finansinis auditas. Gal nugirdote, kokius skaičius rasite asociacijos biudžete?
– Ne, galiu tik įsivaizduoti. Apie išlaidas išvis nieko nežinau. Galiu tik apie pajamas kalbėti, kokios jos yra ir kaip renkamos. Apie išlaidas absoliučiai nieko nežinau. Čia bus didžiulis iššūkis. Auditas privalo būti ir bus, bus skaidru ir vieša. Tada spręsime toliau.
– Š.Jasikevičius pasisakė apie rinkimų. Kokia ji jums pasirodė įsigilinus ir ar yra galimybių ją keisti?
– Yra Lietuvos asociacijų įstatymai. Tikrai nesu naujokas asociacijose, dvi dideles esu įkūręs – AVAKA, audiovizualinių kūrinių asociacija su sidabrinėmis gervėmis, link tūkstančio narių. Tas pats yra su asociacija MAMA, muzika. Kiekvienas narys turi balsą, čia nieko nepadarysi.
Kitas klausimas, kaip mes priimame tuos narius. Man teko būti vykdomajame, tikrai ne Balčiūno, Sabonio ar kitų buvusių problema. Problema yra vykdomojo. Visi ateina, ką pasiūlo, tą ir priimame. Reikia kolektyvinės atsakomybės. Neveikiančių organizacijų turi nelikti, o jei yra veikianti narė, ji turi turėti savo balsą. Reikia teisiškai žiūrėti, gal reikia tapti vieša įstaiga, bet dabar reikia elgtis taip, kaip sako įstatymas.
– Sakėte, kad biudžetas labai priklauso nuo laimėjimų...
– Žiūrėkite, viskas yra taip – viskas dvejiems metams į priekį yra parduota, reiškia, reikia kurti naujus produktus. Kalbėjau, kad kuriant naują produktą susiduri su išlaidomis. Reikia pasverti, tai bus finansiškai naudinga ar nuostolinga. Esu sukūręs žiauriai daug projektų ir, realiai, jie visi buvo pelningi. Aritmetiką tikrai moku.
Naujų projektų yra, net šiais metais yra, kas ateina su savo finansiniais šaltiniais. Reikės tik teisininkų požiūrio, kaip asociacija gali viską įgyvendinti.
– Puoselėjote 3x3 krepšinį. Tai, kad tapote ALK prezidentu, trijulių krepšiniui yra gera ar bloga žinia, nes turėsite daugiau atsakomybių?
– Žiūrėkite, aš toje asociacijoje jau pusantrų metų nieko nedarau. Jie sėkmingai tvarkosi, dirba. Aš seku rungtynes, man patinka tas krepšinis, bet veikloje, darbe, organizacijoje aš nedalyvauju. Tai yra pavyzdys, kaip dirbome kartu, komanda liko, dirba ir toliau eina savo keliu. Jei jiems reiks pagalbos, aš visada padėsiu ir tai yra šaunu.
Tas pats yra ir su vaikų krepšiniu. Su Natalija pradėjome, rėmus sustatėme, pradėjome eiti į priekį, įvedėme naujų vėjų, pradėjome keisti taisykles. Manau, kad ji sėkmingai tvarkysis toliau su nauja savo komanda. Pagalba ar idėjomis, aišku, kad padėsiu, bet tai yra savistoviai žmonės. Žinau keletą žmonių, su kuriais dirbau ir juos išėmus iš asociacijos administracijos, labai bijau, kad viskas sugrius. Tą patį galiu pasakyti apie Tomą Jasevičių, Kristiną, nuostabiai profesionaliai dirbantys žmonės, o čia nėra laiko bandyti save.
– „Krepšinio namai“ yra Kaune, o jūs bazuojatės Vilniuje, kaip ketinate viską derinti?
– Aš 3–4 dienas gyvenu Vilniuje, 3–4 – Šakiuose, sodyboje. Mano visas gyvenimas, suprantate, aš taip kaifuoju važiuodamas automobiliu... Gal 1997 ar 1998 metais, kai žaidžiau „Statyboje“ ar „Ryte“, su „Sakalų“ treneriais buvo susitarimas, kad aš nevažiuodavau su komanda į rungtynes. Važiavau automobiliu. Taupiau savo laiką, nes tuo metu dariau verslą. Visada dirbau, skaičiau, rašiau ar dirbau. Net atsimenu, kad „Atlete“ du kartus per dieną važiavau į treniruotes iš Vilniaus į Kauną. Tai neturi esmės. Yra komanda, su kuria dirbu ir pasitikiu, tad man nereikia sėdėti ofise. Aš ir nežadu jame sėdėti.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
