Siūloma numatyti fizinių ir juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę už sporte draudžiamų medžiagų ir metodų laikymą, gaminimą, gabenimą, platinimą. Tokį Baudžiamojo kodekso papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys „darbietis“ Vydas Gedvilas.
Pagal projektą, tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo sporte draudžiamas medžiagas ir metodus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu, bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kodekse taip pat siūloma numatyti, kad „tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo didelį kiekį sporte draudžiamų medžiagų ir metodų arba platino sporte draudžiamas medžiagas ir metodus nepilnamečiui, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu, bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“.
Už tokias veikas siūloma numatyti atsakomybę ir juridiniam asmeniui.
V. Gedvilo teigimu, šį projektą paskatino parengti baudžiamojo teisinio reglamentavimo spragos, pagal kurias neteisėtas disponavimas sporte draudžiamomis medžiagomis ir metodais nėra kriminalizuotas.
Pasak parlamentaro, už tokius pažeidimus Lietuvoje atsako tik sportininkai ir su sportu susiję asmenys, o platintojai atsakomybės gali išvengti. O kitose Europos šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje) tokia atsakomybė numatyta.
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už sporte draudžiamų medžiagų ir metodų įgijimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą bei už kitus su sporte draudžiamomis medžiagomis ir metodais susijusius veiksmus. Iki šiol nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sporte draudžiamų medžiagų ir metodų platinimą nepilnamečiams sportininkams.
„Be teisinių aspektų, būtina pažymėti, jog neteisėta sporte draudžiamų medžiagų apyvarta yra išties pavojinga veika. Neteisėtas rezultatyvumą gerinančių medžiagų vartojimas kelia rimtą grėsmę sportininko sveikatai. Steroidų vartotojai rizikuoja patirti su psichine sveikata susijusias problemas, širdies bei kraujagyslių ir kepenų ligas, gali pakisti jų reprodukcinės funkcijos, atsirasti kitų negalavimų. Žmogaus augimo hormono vartotojai rizikuoja susirgti vėžinėmis ligomis, turėti skydliaukės problemų ir rūpesčių, susijusių su per dideliu kaulų augimu“, – sako V. Gedvilas.
Dar 2004 m. Lietuvos Vyriausybė pasirašė Kopenhagos deklaraciją dėl antidopingo sporte, kuria Lietuva įsipareigojo įgyvendinti Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) kodeksą.
2006 m. Lietuvos Seimas ratifikavo Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte.
