Šiais metais į Kauno miesto biudžetą planuojama surinkti maždaug 100 mln. Lt mažiau lėšų nei pernai, tad savivaldybės finansavimas neišvengiamai mažėja visoms sritims ir visuomeninio gyvenimo sektoriams. Nepaisant to, miestas rėmė, remia ir rems Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą.
„Miestas „Žalgirį“ visuomet rėmė, remia ir toliau rems. Tačiau šįmet Kaunas turės tikrą iššūkių ir išgyvenimo biudžetą, todėl neišvengiamai reikia spaustis visiems. Lėšų trūksta ir mokytojams, ir menininkams, ir komunaliniam ūkiui, ir visuomeniniam transportui, ir kitoms sritims“, - tvirtino miesto meras Andrius Kupčinskas.
2011 m. Kauno biudžetas siekė 832 mln. Lt. Tuo tarpu šįmet planuojamas maždaug 100 mln. Lt mažesnis biudžetas, todėl savivaldybės finansavimas visoms sritims mažėja apie 15-20 proc.
2012 m. miesto biudžeto darbo grupė sporto rėmimo programai siūlo skirti iki 5 mln. Lt. Ši suma skirta miesto reprezentacinėms įvairių sporto šakų komandoms bei daliai sporto halę ir didžiausią šalies stadioną valdančios įstaigos „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras“ išlaikymo išlaidų padengti.
Nors sporto rėmimo programos lėšų paskirstymo proporcijas nustatys Sporto rėmimo taryba, preliminariai svarstoma, jog Kauno „Žalgirio“ klubui šiais metais galėtų būti skirta ne mažiau nei 3 mln. Lt. Informuojame, kad iš 2011 m. savivaldybės biudžeto klubui buvo skirta 4 mln. Lt dydžio parama.
Svarbu paminėti tai, kad Kauno „Žalgirio“ klubo pajamos už parduotus bilietus komandai persikėlus į Žalgirio areną išaugo daugiau nei dvigubai. Savivaldybės žiniomis, klubui žaidžiant Kauno sporto halėje, pajamos už bilietus per sezoną siekė apie 2,2 mln. Lt, tuo tarpu „Žalgiriui“ persikėlus į triskart daugiau žiūrovų talpinančią areną, šios pajamos išaugo iki 5 mln. Lt.
Taip pat svarbu paminėti faktą, kad „Žalgirio“ klubas kartu su Ūkio banku po konkurso tapo arenos operatoriumi, o miesto savivaldybė kasmet operatoriui įsipareigojo mokėti 3,2 mln. Lt dydžio koncesijos mokestį už arenos eksploatavimą ir operavimą. Taigi vien dėl naujosios Žalgirio arenos klubo ir su juo susijusio operatoriaus metinės pajamos išaugo 6 mln. Lt.
Per pastaruosius trejus metus pastatyta Žalgirio arena pareikalavo milžiniškų investicijų. Sporto ir pramogų rūmų statyboms 50 mln. Lt buvo gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 50 mln. Lt – iš Valstybės investicijų programos, o didžioji lėšų dalis – apie 67 mln. Lt – užgulė miesto savivaldybės pečius.
Didžiulės lėšos buvo investuotos ir į arenos aplinkos sutvarkymą. Dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelės ir dviejų naujų tiltų į Nemuno salą statybos bei Nemuno krantinės sutvirtinimo darbai kainavo apie 70 mln. Lt, iš kurių 20 mln. Lt skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija, o likusius 50 mln. Lt – Kauno miesto savivaldybė.
Taigi Kauno miesto savivaldybės, valstybės ir ES pastangų dėka Kaune pernai atidaryta ir 3 beveik metus statyta Žalgirio arena, jos aplinkos infrastruktūra iš viso atsiėjo 237 mln. Lt. Iš jų Savivaldybė skyrė didžiąją dalį – 117 mln. Lt, LR Vyriausybė su pavaldžiomis institucijomis – 70 mln. Lt, ES – 50 mln. Lt. Operatoriaus investicijos į areną siekė 23,1 mln. Lt.
