Gruodžio 2 dieną stebint milijonams futbolo mėgėjų FIFA prezidentas Josephas Blatteris paskelbė, kad 2018 metais geriausios futbolo rinktinės iš viso pasaulio pirmą kartą pasaulio čempionatų istorijoje dėl garbingiausio trofėjaus kovos Rusijoje.
Angliją, Ispaniją ir Portugaliją bei Olandiją su Belgija įveikusi Rusija yra pasiryžusi milžiniškoms išlaidoms. Čempionatui planuojama įrengti 15 naujų stadionų trylikoje miestų, iš pagrindų atnaujinti transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą. Rusų planai išties ambicingi. Ir privilegijuotieji FIFA Vykdomojo komiteto nariai pasidavė jų žavesiui, taip nubausdami futbolo gimtine vadinamą Angliją.
Skirtingos vizijos
Prieš lemiamą balsavimą pagrindiniais pretendentais į 2018 metų pasaulio čempionatą buvo laikomi anglai ir rusai. Pastaruosius dvejus metus Rusija stengėsi sužavėti FIFA savo drąsia pasaulio čempionato vizija. Stadionai, kuriuose turėtų vykti rungtynės, išsibarstę po visą Rusiją – nuo Kaliningrado iki pat Jekaterinburgo. Pasak šio sumanymo šalininkų, tai padėtų atverti naujas rinkas, išpopuliarinti Rusijoje futbolą, be to, pasibaigus čempionatui liktų puikūs nauji stadionai, naujas transporto tinklas ir moderni turizmo infrastruktūra.
Rusijos paraiška rengti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą visiškai skyrėsi nuo jos konkurentės Anglijos. Anglai akcentavo kompaktiškumą, jų stadionai puikiai žinomi visame pasaulyje, futbolo klubai populiarūs ne tik Anglijoje, bet ir užsienyje. Buvo pabrėžiama ir galimybė užsidirbti – prognozuota, kad FIFA šis čempionatas duotų rekordinį pelną. Viskas pagrįsta realiais skaičiavimais, be rizikos ir abejonių. Tuo tarpu Rusijos paraiškoje nurodomi stulbinami mastai, galimybė augti, kalbama apie tai, kad planetos futbolo pirmenybės galėtų tapti savotišku tramplinu naujajai Rusijai". Rusijos sporto, jaunimo ir turizmo ministras Vitalijus Mutko nedviprasmiškai užsiminė ir apie tai, kad Vakarų Europoje toks turnyras buvo surengtas jau 10 kartų. O Rytų Europoje – nė karto. Rusai pribloškė FIFA atstovus stulbinančiais skaičiais. Skelbiama, kad jie pasiryžę išleisti 6 mlrd. dolerių vien futbolo infrastruktūrai kurti ir dar daugiau – transporto tinklams, viešbučiams bei miestų centrams atnaujinti. Tai ne tik pažadai – visa tai patvirtinta Vyriausybės garantijomis. Rusijos futbolo sąjungos vykdomasis direktorius Aleksejus Sorokinas atkreipia dėmesį ir į privačias investicijas, nes intensyviai “įkalbinėjami" prisidėti ir tokie garsūs turtuoliai kaip Romanas Abramovičius.
Nori populiarinti futbolą
Kiekviena proga Rusija stengėsi pabrėžti galimus pranašumus, kurie esą svarbesni už kitus praktinius dalykus. „Anglija galėtų rengti pasaulio čempionatą nors rytoj. Tuo tarpu mes turime viziją, o FIFA turi savą filosofiją, stengiasi plėstis naujose pasaulio dalyse. Anglijoje futbolas jau dabar labai populiarus. Mes viliamės, kad Rusijoje futbolas taps toks pat populiarus kaip ir Anglijoje", – sakė V.Mutko. Rusijoje per vietines futbolo rungtynes tribūnos dažniausiai būna pustuštės, bet aukšti sporto pareigūnai teigia, kad ir tai greičiau pranašumas nei trūkumas, nes atsiranda galimybė populiarinti futbolą.
Prieš balsavimą FIFA išplatino pranešimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl transporto problemų Rusijoje. Kelionės lėktuvais įvardijamos kaip „labai rizikingos". „Šalies platybės ir geografinė padėtis bei tas faktas, kad greitojo geležinkelio tinklas yra ribotas ir 2018 metais tegalės sujungti vos šešis miestus, kuriuose turėtų vykti čempionatas, verčia kliautis oro transportu, o tai sukeltų tiek vietinio, tiek tarptautinio pervežimo sunkumų, nes nėra alternatyvių galimybių transportuoti esant dideliems atstumams", – rašoma pranešime. Tačiau Rusija garantavo, kad šie nesklandumai bus sutvarkyti. Milijardai dolerių bus skiriami oro uostams atnaujinti ir transporto tinklams plėsti. Taip pat bandoma didžiulius atstumus paversti pranašumu – juk kalbama apie 18 valstybių kaimynių galimybes sujungti Rytus su Vakarais ir atverti Rytų rinką.
Tarp Anglijos ir Rusijos vyko labai arši konkurencija. Sklido pikti gandai, kad Rusija prisidėjo prie lordo Trismeno (Triesman) atsistatydinimo šių metų gegužę, kai buvo paviešinta jo privačių pokalbių informacija. A.Sorokinas griežtai paneigė tokias galimybes ir savo ruožtu apkaltino konkurentus keliant nepelnytą triukšmą dėl rasizmo ir chuliganizmo apraiškų Rusijos futbole. „Mes skirtingi, bet susitelkę. Šalyje gyvena įvairių kultūrų atstovų, tačiau visi esame vieningi", – tvirtinama paraiškoje.
Žodžių karas išaugo į tikrą pykčio protrūkį, kai Anglija apskundė FIFA A.Sorokiną dėl jo komentarų apie nusikalstamumo ir alkoholizmo problemas Londone, bet balsavimo rezultatams daugiau įtakos turėjo Anglijos žiniasklaidos skandalingi reportažai. Bulvariniai dienraščiai ir net nacionalinė televizija prieš balsavimą rengė reportažus, kuriuose buvo diskredituojami kyšių reikalavimu įtariami FIFA atstovai. Tad nenuostabu, kad pats FIFA vadovas J.Blateris be didesnių abejonių pasisakė Rusijos naudai. „Lengviausia būtų organizuoti turnyrą Anglijoje. Ten yra viskas: sirgaliai, stadionai, infrastruktūra – viskas paprasta. Tačiau Rusijai negali atsakyti, jeigu ji ko prašo, – kalbėjo J.Blateris. – Tai daugiau nei valstybė, tai didžiulis žemynas, galinga jėga".
Abejojama tikslingumu
Pirmame balsavimo ture Rusija gavo 9 balsus, o Anglija – tik 2. Antrame ture Rusijos paraiška sulaukė 13 iš 22 FIFA atstovų pritarimo. Rusija truimfuoja. Ji perrašė istoriją – kaip ir buvo deklaruojama jos oficialioje paraiškoje. Bet jos konkurentai mato ženklų, kad ji gali ir pralaimėti. Kai kas kelia klausimą, ar tuos milijardus, kuriuos planuojama investuoti į pasirengimus pasaulio čempionatui, nebūtų protingiau panaudoti Rusijos gyventojų gerovei kelti. Mat 15 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Žmogaus teisių gynėjams kliūva tai, kad šalyje, kuri žada grandiozines FIFA gerbėjų linksmybes Raudonojoje aikštėje, draudžiama laisvai protestuoti, be to, Rusija tebėra viena valstybių, kur itin pavojinga dirbti žurnalistu.
Tačiau šie klausimai ir abejonės nepaveikė 22 teisę balsuoti turėjusių FIFA valdininkų, kurie apsisprendė tapti istorinio įvykio veikėjais. Po aštuonerių metų sužinosime, ar jų sprendimas buvo teisingas.