Apie artėjančias svarbias rungtynes, vidurio puolėjo Egidijaus Mockevičiaus sugrįžimą, fanus, sezono pradžią ir jaunuosius talentus R.Kurtinaitis pasikalbėjo su oficialia „Lietuvos ryto“ ekipos svetaine „bcvilnius.lt“.
„Labai džiaugiuosi Europos taurės maču prieš Limožo klubą, nes tai buvo kritinis susitikimas. Aišku, pasiekėme revanšą ir prieš Bilbao komandą – nesėkmės atveju būtume susikomplikavę savo padėtį turnyre.
Nėra viskas blogai, bet ir ne taip, kaip tikėjausi prieš sezoną. Reikia kantrybės.
Matome daugybę Europos klubų, kurie ir Eurolygoje žaidžia nestabiliai“, – kalbėjo treneris.
– Kaip vertinate pirmuosius du sezono mėnesius? Kas buvo gerai, o kas galbūt nuvylė?
– Pati sezono pradžia buvo gana optimistiška, nes žaidėme septynias draugiškas rungtynes ir visas jas laimėjome. Demonstravome gražų ir greitą krepšinį, kokio ir norėtųsi. Tačiau prasidėjusiame „Betsafe–LKL“ čempionate patyrėme nokdauną nuo Panevėžio klubo, kurį tikrai tikėjomės namuose nugalėti. Pralaimėjome beviltiškai, negalėjome net atsigriebti. Teko koreguoti komandos žaidimą, mažinti klaidų skaičių, daugiau organizuoti puolimą.
Padėtį pavyko kažkiek stabilizuoti ir sužaidėme nemažai gerų rungtynių. Prieš „Žalgirį“ kovojome iki paskutinės sekundės, nors abi komandos nebuvo geriausios formos. Neblogai atrodėme, ypač žinant mūsų galimybes, prieš Krasnodaro „Lokomotiv“ klubą Europos taurės turnyre. Rusams nusileidome po pratęsimo.
Bet tai – vis tiek pralaimėjimas ir pergalių trūkumas yra jaučiamas. Žinome, kaip sunku žaisti su „Neptūnu“ Klaipėdoje, tačiau vis tiek tikėjomės laimėti. Deja, to vėl nepavyko pasiekti. Kaip matome, kartojasi tos pačios mažos problemos. Tai nesugebame nugriūti ant kamuolio, tai leidžiame varžovui pelnyti taškus su pražanga, tai kamuolys patenka į užribį.
Tai sunku paaiškinti ir pamokyti žaidėjus, nes nors šios klaidos yra vienkartinės, tačiau lemia neigiamą rezultatą. Žiūrime daug vaizdo įrašų – buvusių rungtynių, analizuojame būsimas. Nesakyčiau, kad netobulėjame, bet norėtųsi greičiau.
Aišku, džiaugiuosi, kad paskutinių metu mūsų treniruočių procesas stabilizavosi ir į ekipą sugrįžo trys traumas išsigydę žaidėjai. Dar neturime Beno Madgeno, kuris po rankos lūžio bus pasiruošęs žaisti gal kitą savaitę.
Labai džiaugiuosi maču prieš Limožo klubą, nes tai buvo kritinės rungtynės. Aišku, pasiekėme revanšą ir prieš Bilbao klubą – nesėkmės atveju būtume susikomplikavę savo padėtį turnyre. Nėra viskas blogai, bet ir ne taip, kaip tikėjausi prieš sezoną. Reikia kantrybės. Matome daugybę Europos klubų, kurie ir Eurolygoje žaidžia nestabiliai.
Šiuo metu sakyčiau gal „Neptūnas“ žaidžia stabiliai, laimėjo paskutines šešerias rungtynes, įveikdami ir mus.
Tačiau dabar nežinome, kaip komandas paveiks ši pertrauka ir nesakyčiau, kad tai – dviejų savaičių poilsis. Nėra gerai, kai viduryje sezono komandos ieško draugiškų rungtynių. Aišku, ekipoms, kurios turi nemažai traumuotų žaidėjų, tai išeis į naudą, tačiau mums, Klaipėdos ar Panevėžio klubams nebus gerai. Buvome pripratę prie šio ritmo ir nors nežaidėme gerai, jis mums tiko.
– Kiek dabar savo potencialo rodo „Lietuvos ryto“ komanda?
– Manau, kad potencialo tikrai yra. Vien iš Jimmy Barono tikimės daugiau. Žinome, kaip jis gali žaisti, tačiau šiuo metu to nedemonstruoja. Esame kantrūs ir suprantame, kad šiuo metu jis yra perkeltas į įžaidėjo poziciją, kuri amerikiečiui neįprasta. Su žaidimo organizavimu jis galbūt ir susitvarko, bet turi problemų su pataikymu. Žinome J.Barono galimybes ir lauksime.
Šį sezoną beveik neturėjome B.Madgeno ir žinome, kaip jis gali rungtyniauti. Praėjusiame sezone australas Europos taurėje rinko po 14 taškų, yra fiziškai stiprus, neblogai ginasi ir mums yra labai reikalingas. Tuomet suteiktume daugiau poilsio J.Baronui ir amerikiečio taiklumas galbūt būtų visai kitoks. Sezonas dar neįpusėjo, ieškome ir manau, kad surasime savo kelią.
– Kas jus šiuo metu labiausiai neramina?
– Mūsų žaidimo stilius ir vidurkiai yra neblogi. Per rungtynes atliekame po 22 rezultatyvius perdavimus ir tai sako, jog žaidžiame kaip komanda. Tačiau mane neramina ir nežinau, ar ilgai tęsis tos smulkios klaidos, apie kurias minėjau anksčiau.
Pavyzdžiui, varžovui metant baudos metimus, besiginanti komanda turi pranašumą kovojant dėl atšokusio kamuolio. Tai yra statinė situacija. Turi prieš save metro atstumą, gali tuo pačiu metu įžengti į aikštę ir išnaudoti didžiausią pranašumą krepšinyje, koks tik gali būti.
O dabar mes 1-2 kartus per rungtynes tokio kamuolio neatkovojame ir nežinau, ar man yra išvis tekę tai patirti savo buvusiose ekipose. Kai rungtynes nulemia 2 ar 3 taškai, tai yra labai svarbu. Jau nekalbant apie vaikiškas klaidas. Sakyčiau, kad tai nėra Europos taurės komandos lygio klaidos. Tai yra sporto mokyklos spragos ir mes jas turime būtinai ištaisyti.
Aišku, yra ir kiekvieno žaidėjo atsakomybė. Kartais, kai jis pernelyg susikaustęs, irgi negerai – vėluoja perdavimas. Mums reikia surasti šį vidurį, o ryšys tarp trenerių ir komandos lyg yra neblogas. Pasikalbame ne tik apie krepšinį, bet ir gyvenimą. Dar sudėtinga ir dėl to, kad prieš sezoną mes pakeitėme 8 žaidėjus ir juos sulipdyti į vieną krūvą reikia laiko. Jei kartu žaidi vienerius metus – vienoks, o jei trejus – jau visai kitoks supratimas.
– Kada prie komandos prisijungs vidurio puolėjas Egidijus Mockevičius, kurio pasirodymo laukia visi aistruoliai?
– Man irgi labai įdomu. Mes iš jo nesitikime daug taškų, tačiau norime sulaukti fizinės galios po krepšiu, ko dabar ir trūksta. Jei pažvelgtume į statistiką, paskutinėse trejose laimėtose rungtynėse su priešininkais atkovojome po lygiai atšokusių kamuolių. Net ir tokiu atveju, turėjome milžinišką pranašumą taškų atžvilgiu. Paskutiniame mače prieš „Neptūną“ mes varžovams nusileidome 9 atšokusiais kamuoliais. Būtent to ir pasigendu, o E.Mockevičius su savo fizine jėga ir kūnu tai padarys. Manau, kad gruodžio pabaigoje mes jau jį išvysime. Aišku, Egidijus jau treniruojasi su mumis, tačiau nežaidžia kontaktinio krepšinio. Man sunku pasakyti dėl tikslios datos, tai nuspręs gydytojai, bet manau, kad iki Naujųjų metų mes jį turėsime.
– Ar matote „Perlo“ komandoje talentingų jaunuolių, kurie jau šį sezoną galėtų prisijungti prie „Lietuvos ryto“ treniruočių ar net sužaisti rungtynes?
– Jau pernai į pagrindinę komandą perkėlėme Margirį Normantą. Aišku, praėjusiame sezone jis mums padėjo daugiau, bet gynėjas treniruojasi, stengiasi ir manau, kad viskas bus gerai. Dabar mūsų komandos būsena yra tokia, kad nerandu laiko, kada galėčiau jį įleisti į aikštę.
Tačiau žaidėjai turi būti kantrūs ir laukti savo laiko, o pasirodžius aikštėje įtikinti trenerį, jog jis gali žaisti. Pernai jis man labai patiko ir prieš sezoną net galvojome pirkti tik vieną užsienietį įžaidėją, o Margiriui suteikti antrojo pareigas. Paskui persigalvojome, nes jei nebūtų pavykę, tuomet turėtume silpną poziciją. Šiuo metu, kai iš komandos išvyko Marcas Carteris, jis turi visas galimybes žaisti.
Man labai patinka Deividas Sirvydis, žaidžiantis „Perlo“ komandoje. Nežiūrint į tai, kad jam tik 17 metų, manau, kad talentui jau laikas su mumis treniruotis.
Nematau nieko blogo, jei keli jaunuoliai dirbtų su mumis, o žaistų „Perlo“ klube. Jau esame kalbėję ir su treneriu Arvydu Gronskiu, kad perkelsime M.Normantą į šią komandą ir jis ten sužais keletą rungtynių, vėl įgaus žaidybinės patirties. Tai – normalus momentas ir tai nėra žaidėjo atsisakymas.
Dar patinka Luko Kvedaravičiaus žaidimas, jis kartu su mumis treniravosi prieš sezoną. Puolėjas yra gana stabilus krepšininkas, turi savo stilių, gerą kūną, neblogą charakterį.
Žinoma, mes turime dvi ekipas, nesinorėtų griauti antrosios komandos. Juk negalime paimti visų talentų į savo treniruotes ir privalome surasti vidurkį.
– Ką galite pasakyti apie fanų palaikymą? Praėjusį sezoną, kai pusfinalyje žaidėte prieš „Lietkabelį“ lemiamas rungtynes, arenoje susirinko tūkstantis aistruolių. Dabar situacija yra kiek kitokia. Galbūt jums norisi dar daugiau fanų?
– Mums sirgalių niekada nebūna per daug. Nežinau, kaip pernai buvo visą sezoną, nes prie komandos prisijungiau tik paskutiniais mėnesiais. Tuomet nebuvo patekta į Europos taurės atkrintamąsias varžybas ir nemažai aistruolių tuo nusivylė.
Šiemet esu labai nustebintas, nors mes sezono pradžioje sukūrėme tokį įvaizdį, kad turėtume nužengti kažkur labai toli. Esu perspėjęs, kad nebus lengva tai padaryti. Kad ir kokius žaidėjus pasikviestum, vis tiek reikia išugdyti nugalėtojo charakterį ir suburti komandą. Patyrėme kelias nesėkmes, kuomet tikėjome ir patys, ir žiūrovai, kad laimėsime.
Tačiau nepraradome sirgalių ir norėjau jiems labai padėkoti. Net ir pralaimėjimo atveju jie vieningai palaiko ir nekeiksnoja, kaip įprasta. Tikrai stengiamės ir žaidėjai pergyvena, jei kažkas nepasiseka. Dėkoju komandos vardu ir stengsimės šį sezoną juo kuo mažiau nuvilti. Einame tinkamu keliu ir turėtume pasiekti reikiamą formą.
– Gruodžio pradžioje bus svarbios rungtynės prieš Kauno „Žalgirį“ ir Belgrado „Partizan“. Kokios vilniečių galimybės pasiekti pergales?
– Su serbais žaisime, galima sakyti, šio sezono pradžios rungtynes. Pergalės atveju mes beveik užsitikriname vietą kitame Europos taurės etape. Nors dar bus likę kelios rungtynės, tačiau „Partizan“ komanda yra tiesioginis mūsų konkurentas ir šį mačą vadinčiau tarsi mini finalu.
O su „Žalgiriu“ visada yra labai sunku žaisti, ypač Kaune. Žinome, kokie ten sirgaliai, kaip jie palaiko komandą ir su kokia energija „Žalgiris“ rungtyniauja. Tas derbis, nežiūrint į tai, kad „Lietuvos rytas“ jau nemažai metų nekovoja dėl pirmosios ir antrosios vietos, yra istorinis ir mes žinome šio mačo svarbą.
Kai mes žaidėme su Bilbao klubu, vos sugrįžę į Lietuvą važiavome rungtyniauti su „Neptūno“ komanda, kuri tą savaitę diena anksčiau rungtyniavo namuose. Galvoju, kad tuomet mums ir pritrūko tos energijos.
Nėra lengva žaisti dvi rungtynes iš eilės su stipriomis komandomis. Bet aš nenorėčiau skųstis, nes matome, kaip vargsta „Žalgiris“, per savaitę žaisdamas trejas rungtynes. Ir mačai išvykose su tokiomis komandomis kaip „Barcelona“, Madrido „Real“. Jie žaidžia ir neverkšlena, todėl mums irgi nėra reikalo taip elgtis.
Neslėpsiu, mes norime nugalėti ir kautis su „Žalgiriu“ Kaune. Tegul nugali ta komanda, kuri tą dieną bus stipresnė. Nevažiuojame į Kauną tik atlikti reikalų. Vykstame kautis ir stengsimės laimėti.
