Kad ir kaip ten būtų, Rio de Žaneiras – geidžiamiausia vieta sportininko planuose 2016 metais. Šiuo metu paskutinius kilometrus treniruočių stovykloje Slovakijos aukštikalnėse sukantis kaunietis dar šiais metais ketina šturmuoti olimpinį maratono normatyvą ir iškovoti bilietą į Rio žaidynes.
„Pasiruošęs atiduoti visas jėgas“, - teigė 27 metų kaunietis, motyvacijos gaunantis ir iš savo treniruočių partnerės, olimpietės maratonininkės Rasos Drazdauskaitės. Jei Remigijui pavyktų maratoną įveikti per 2 val. 17 min. jis taptų pirmuoju lietuviu vyru, po 12 metų pertraukos bėgsiančiu olimpinėje maratono trasoje.
Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų magistras R. Kančys kasdien treniruotėse nubėga 25-30 ir daugiau kilometrų. Per mėnesį jo kilometražo skaitiklis rodo kone 1000 km. Ar bėgiko kartais neįveikia tingulys? „Geriau išbėgti, nei vėliau gailėtis“, – tikina pernai Vilniaus maratoną laimėjęs kaunietis. 42 km 195 m distanciją Lietuvos sostinėje jis įveikė per 2 val. 23 min. ir 41 sek.
– Lietuva turi net penkias maratonininkes, pretenduojančias į olimpiadą, bet nė vieno maratonininko nuo 2004 metų Atėnų olimpiados. Kodėl?
– Mano nuomone, mokslus pabaigusiems vyriškosios lyties sportininkams svarbu būti finansiškai apsirūpinusiems. Užsiimant vien profesionaliu sportu Lietuvoje tai praktiškai neįmanoma. O darbą su profesionaliu sportu suderinti labai sudėtinga, juk vakare po darbo nebebūna jėgų treniruotėms. Todėl, bėgimas laikui bėgant tampa hobiu. Man šiuo atveju pasisekė – dirbu sporto mokykloje „Viltis“, kur man sudarytos sąlygos ir sportuoti.
– Kiek pats esate pasiryžęs šturmuoti olimpinį normatyvą?
– Pats esu pasiryžęs atiduoti visas jėgas. O motyvacijos semiuosi iš savo treniruočių partnerės Rasos Drazdauskaitės, trenerės Ingos Juodeškienės. Mane palaiko šeimos nariai ir draugai. Startų vasarą turėsiu daug, bet pagrindinis bus Berlyno maratonas. O jei ir nepavyktų, tikrai rankų nenuleisiu ir toliau sieksiu savo tikslų.
– Pats treniruojate bėgikus. Ar sunki trenerio duona? Kokie iškyla sunkumai ir kas padeda juos įveikti?
– Treniruoju bėgikus nuo vaikų iki suaugusiųjų. Treneriu dirbti tikrai nėra lengva, nes čia jau esi atsakingas ne už save, o už savo auklėtinius. Anksčiau galvodavau, ar trenerei sunku? Tik laikmatį nuspausti ir pasakyti rezultatą. Bet kai pats pradėjau dirbti, viskas pasikeitė – jaudinuosi už savo auklėtinių pasirodymus varžybose, mąstau, kaip ir ką geriau padarius treniruotėje.
Dažniausiai iškylantys sunkumai – su kiekvienu sportininku reikia rasti tinkamą ryšį, susikalbėti. Kai tarp trenerio ir jo auklėtinio atsiranda pasitikėjimas, tuomet daug lengviau dirbti, treniruočių atmosfera būna gera. O sunkumus man padėjo įveikti tai, kad su trenere Inga dirbame kartu ir ji perteikia man savo patirtį.
– Ką lengviau treniruoti – moteris ar vyrus?
– Negalėčiau išskirti, ką lengviau treniruoti. Jei sportininkas darbštus, lytis nesvarbi.
– Esate Rasos Drazdauskaitės bėgimo partneris. Kaip pavyko suderinti auras? Ar pačiam bėgant reikalinga kompanija ar esate labiau bėgikas-vienišius?
– Tiesiog bėgdami su Rasa vienas su kitu nekonkuruojame. Atvirkščiai – padedame vienas kitam siekti tikslų. Su kompanija visada lengviau treniruotis, bet tenka ir vienam bėgioti. Manau, kad esu universalus šiuo atžvilgiu – galiu bėgti ir vienas ir su kompanija.
– Kokia paties bėgimo filosofija? – Visada noriu pagerinti savo asmeninius rezultatus. Kol rezultatai gerėja, tol tik į priekį ir judėsiu.
– Ar profesionalai niekada netingi? Ar nebūna, kad rištis batelius rankos nekyla? Kaip įveiki tokias akimirkas?
– Būna tokių dienų, kai nesinori nieko. Ypač kai prastas oras už lango. Sunkiausia apsirengti, o po to jau bėgi ir kaip nieko nebuvę. Jei neišbėgu dėl tingulio, paskui labai daug galvoju apie tą treniruotę, kodėl taip atsitiko. Geriau išbėgti nei vėliau gailėtis. Dar mane motyvuoja ir rezultatų siekimas.
– Bėgate su ausinuku ar be jo?
– Aš pats klausausi ausinuko, kai bėgioju vienas. Man patinka klausytis mėgstamos muzikos, ne taip nuobodu, greičiau praeina laikas. Daina, muzika pagal nuotaiką. Šiaip klausausi ramesnės muzikos. Jei daina tą dieną užkabina, galiu klausytis jos visą treniruotę.
– Psichologai sako, kad visi bėgikai nesąmoningai nuo kažko bėga. Tai nuo ko bėgiate pats – juk atstumai daug didesni nei mėgėjo?
– Pats nuo nieko nebėgu. Bėgu tikslo link.
– Su kokia lengvosios atletikos žvaigžde norėtumėt pasivaržyti trasoje? Kodėl?
– Man favoritai yra du: Mohamedas Farahas ir Kenenisa Bekele. Norėčiau su jais ramiai prasibėgti, pasikalbėti, kaip jie treniruojasi. Man įdomu, kokia jų dienos rutina.
– Kokios savybės pačiam padeda bėgti?
– Kantrybė ir užsispyrimas, tikslo siekimas, galutinis rezultatas.
– Kokia paties treniruočių rutina?
– Ryte – pagrindinė treniruotė, tuomet po pietų treniruoju vaikus ir mėgėjus, o po to dar vakarinė treniruotė. Kiek paprastai nubėgu kilometrų priklauso nuo to, kokiai distancijai ruošiuosi. Tenka džiaugtis tuo poilsiu, kokį turiu.
– Kaip pailsite nuo sporto?
– Po sunkių treniruočių kartais truputį nusnaudžiu. Dažniausiai mano poilsis būna, kai treniruoju vaikus. O ilgiau nusnausti sau leidžiu, kai būnu treniruočių stovykloje – niekur nereikia skubėti. Savaitgaliais, kai nebūna varžybų, mėgstu žvejoti – tuomet mėgaujuosi ramybe.
