REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Balandžio 22 d. Lietuvos krepšinio šimtmečio šventės metu „Už gyvenimo nuopelnus krepšiniui“ bus pagerbti organizatoriai, istorikai ir kiti krepšinio sportui nusipelnę asmenys. Iš viso Lietuvos krepšinio federacija (LKF) apdovanos 15 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių žmonių.

Balandžio 22 d. Lietuvos krepšinio šimtmečio šventės metu „Už gyvenimo nuopelnus krepšiniui“ bus pagerbti organizatoriai, istorikai ir kiti krepšinio sportui nusipelnę asmenys. Iš viso Lietuvos krepšinio federacija (LKF) apdovanos 15 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

 

Algimantas Bertašius gimė 1934 m. balandžio 3 d. Kaune. Inžinierius, sporto istorikas. 1965–1991 m. Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, 1980–2000 m. Tarptautinės futbolo istorijos ir statistikos federacijos narys, 1978–1991 m. Kauno krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto narys. 1997 m. LTOK premijos laureatas.

REKLAMA

Knygų „Lietuvos krepšinis“ (, kartu su Vytautu Kazakevičium, Stanislovu Stonkum, Vytautu Zeliuku, 1971), „Lietuvos boksas“ (kartu su Antanu Vaupšu, Antanu Zaboru, 1976), „Kauno „Žalgiris“ (1944–1983): vyrų krepšinio komandos istorija, rungtynių rezultatai, žaidėjai, treneriai“ (1983), „Sportininko žinynas“ (kartu su Saliamonu Vaintraubu, 1984), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (kartu su Stepu Butautu, Stanislovu Stonkum, 1985), „Krepšinio žinynas, 1922–1998“ (1999), „Lietuvos sporto žinynas“ (1999), „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (1925–2013 m.)“ (kartu su Stanislovu Stonkum, 2009), „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (2014–2019 m.)“ (kartu su Vaidotu Zajarsku, 2020) autorius.

REKLAMA
REKLAMA

Vidmantas Mačiulis gimė 1946 m. sausio 18 d. Miškiniuose. Lietuvos televizijos žurnalistas, publicistas, redaktorius. Nuo 1992 m. sausio 11 d. kuria ir veda savaitinę laidą „Krepšinio pasaulyje“, nuo 1990 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus valdybos pirmininkas.

Knygos „Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis, 1939–1989“ autorius (kartu su Vytautu Gudeliu, 1989), už dokumentinių novelių filmą „Atėjo… Sabas!“ apdovanotas Vinco Kudirkos premija (2015).

Leonas Karaliūnas gimė 1955 m. sausio 1 d. Joniškyje. 2009 m. įkūrė vienintelį Lietuvoje krepšinio muziejų. Knygų „Auksinė žinia Europai 1937 m.“ (2007), „Iš kiemo į didįjį krepšinį“ (2016), „Joniškio krepšinio muziejus: eksponatai ir lankytojai“ (2021) autorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aleksas Makulavičius gimė 1936 m. lapkričio 24 d. Lietuvos krepšinio entuziastas, krepšinio teisėjas ir komisaras, treneris, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) darbuotojas, įvairių turnyrų organizatorius.

A. Makulavičius įkūrė ir Lietuvos krepšinio „A“ lygą, kuri tapo dabartine Nacionaline kepšinio lyga (NKL), o 2005 m. jis įkūrė Regionų krepšinio lygą (RKL), kurios direktoriaus pareigas eina iki šiol. 1999 m. tapo Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentu, šias pareigas ėjo iki 2005 m., kuomet jį pakeitė dabartinis vadovas Kęstutis Pilipauskas.

REKLAMA

Anatolijus Čupkovas gimė 1944 m. sausio 24 d. Kaune. Krepšininkas, politikas, visuomenininkas.

1962 m. su Kauno „Žalgirio“ komanda tapo SSRS čempionu ir buvo išrinktas geriausiu žaidėju. 1962–1972 m. (su nedidele pertrauka) buvo Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos žaidėjas. Taip pat žaidė Kauno politechnikos instituto, „Drobės“, Jonavos „Statybos“ komandose.

Atkūrus nepriklausomybę, septyniolika metų aktyviai kūrė Lietuvos krepšinio veteranų judėjimą. Kasmet dalyvauja Pasaulio ir Europos krepšinio veteranų čempionatuose. Daugkartinis šių varžybų nugalėtojas ir prizininkas. 2012 m. Kaune organizavo Europos krepšinio veteranų čempionatą.

REKLAMA

Pasaulio krepšinio veteranų federacijos (FIMBA) valdybos narys, Kauno krepšinio klubo „Žalgiriečiai veteranai“ prezidentas, Lietuvos krepšinio veteranų lygos viceprezidentas. Lietuvos parolimpinio komiteto viceprezidentas ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas.

Algimantas Šatas gimė 1946 m. balandžio 2 d. Daukščiuose. Pedagogas, visuomenės veikėjas, nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris.

Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės vyr. treneris, 2007 m. iškovjo Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionų vardus. Dalyvavo šešiose kurčiųjų pasaulinėse žaidynėse: iškovojo aukso medalius 2013- Bulgarijoje (2013) ir Turkijoje (2017), sidabro medalius Danijoje (1997) ir Taivane (2009), bronzos medalius Italijoje (2001) ir Australijoje (2005).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iškovoti medaliai Europos čempionatuose: auksas (Vokietija, 2008), sibabras (Turkija, 2012), bronza (Graikija, 2000, 2016), Slovėnija (2004).

Valentinas Kanapkis gimė 1945 m. vasario 17 d. Vištyčio k. Lietuvos krepšininkas, treneris.

Vilniaus „Kibirkšties“ moterų krepšinio komandos treneris (1976-1981), vyr. treneris (1981-1986), LOSC treneris (1986-2006), Vilniaus „Lietuvos telekomo“ treneris (1994-1996), Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris (1976-1981, 1999), vyr. treneris (1982-1983, 1993-1995). 2005 metais apdovanotas LTOK „Olimpine žvaigžde”.

REKLAMA

Algimantas Ivašauskas gimė 1939 m. birželio 4 d. Rokiškyje. Krepšinio treneris, sporto organizatorius. Dalyvavo Springfilde (JAV, 1991) neeiliniame FIBA kongrese, kuriame Lietuvos krepšinio federacija buvo grąžinta į FIBA narių gretas. Lietuvos jaunių (1994) ir moterų (1997) krepšinio rinktinių, tapusių Europos čempionėmis, vadovas.

1990-1994 m. ėjo LKF generalinio sekretoriaus pareigas, nuo 1998 m. Baltijos moterų krepšinio lygos generalinis sekretorius. 1997 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordinu.

REKLAMA

Saulius Vilkas gimė 1940 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos krašto krepšinio puoselėtojas. Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjas (1965-1972), vyr. treneris (1975-1986), klubo direktorius (1990-2006).

Adomas Klimavičius gimė 1948 m. sausio 3 d. Šiaulių krašto krepšinio puoselėtojas. krepšinio Šiaulių krepšinio klube skirtingas pareigas ėjo nuo pat įkūrimo pradžios 1994 m. Jam vadovaujant Šiaulių komanda laimėjo LKL bronzos medalius (9 kartus), LKF taurės aukso, sidabro ir bronzos (5 kartus) medalius, FIBA Europe Cup sidabro medalius, Baltijos krepšinio lygos (BBL) aukso (3 kartus) ir bronzos (3 kartus) medalius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Albinas Asevičius gimė 1937 m. sausio 18 d.Ilgametis Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ treneris bei vadovas. Mokyklai vadovavo nuo 1978-ųjų iki 1992 metų.

Bronė Švitrienė gimė 1952 m. rugpjūčio 31 d. Ukmergėje. Klaipėdos universiteto (KU) docentė, dvidešimt metų vadovauja ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusiai KU šokėjų grupei „Leader Dance“. Knygos „Krepšinio komandų palaikymo šokių grupių rengimo aspektai“ (2008) autorė.

Saulius Samulevičius gimė 1961 m. rugpjūčio 19 d. Ilgametis Lietuvos krepšinio organizatorius. 1994-2007 metais ėjo Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigas.

REKLAMA

Juozas Petkevičius gimė 1946 m. kovo 20 d. Molėtų rajone. Lietuvos krepšinio rinktinės talismanas. Nuo 1992 m. yra Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės masažistas.

Tomas Balaišis-Sėkla – Lietuvos krepšinio sirgalių tėvas. Nuo 2003 metų nepraleidžia nė vienų Lietuvos vyrų rinktinės varžybų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų