• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet Slovėnijoje vykusiame pasaulio „Optimist“ jachtų klasės čempionate pirmą vietą iškovojo Olha Lubianska – jaunoji buriuotoja iš Ukrainos, treniruojama Pavlo Dontsovo. Tai – istorinis pasiekimas ne tik sportininkei, bet ir jos treneriui, kuris pastaraisiais metais pelnė vieno geidžiamiausių trenerių vardą tarptautinėje buriavimo bendruomenėje.

Šiemet Slovėnijoje vykusiame pasaulio „Optimist“ jachtų klasės čempionate pirmą vietą iškovojo Olha Lubianska – jaunoji buriuotoja iš Ukrainos, treniruojama Pavlo Dontsovo. Tai – istorinis pasiekimas ne tik sportininkei, bet ir jos treneriui, kuris pastaraisiais metais pelnė vieno geidžiamiausių trenerių vardą tarptautinėje buriavimo bendruomenėje.

REKLAMA

P. Dontsovas skyrė laiko ir davė išskirtinį interviu Lietuvos Optimist jachtų klasės buriuotojų asociacijai (LOJKBA). Apie tai, ką reiškia stovėti ant nugalėtojų pakylos, kaip motyvuoti vaikus ir kodėl treniruotės šaltą žiemą – ne kliūtis, o galimybė.

– Jūsų auklėtinė Olha Lubianska tapo „Optimist“ jachtų klasės pasaulio čempione. Koks jausmas apima trenerį tokio istorinio momento metu?

REKLAMA
REKLAMA

– Apima džiaugsmas! Kai ilgas ir sunkus darbas atsiperka, ir pasieki tai, apie ką svajojai. Esu dėkingas savo Ukrainos komandai – Optimist Way – nes visi kartu sukūrėme galimybes mūsų sportininkams pasiruošti aukščiausio lygio regatoms. Taip pat didžiuojuosi pačia Olha – ji niekada nepasiduoda: nei per sunkias treniruotes, nei po skaudžių pralaimėjimų Europos čempionatuose ankstesniais metais. Ji visada norėjo laimėti auksą ir buvo pasiryžusi dėl to dirbti.

REKLAMA

– Ką jums reiškia ši pergalė?

– Kai buvo iškelta Ukrainos vėliavą ir suskambėjo mūsų himnas, jaučiau pasididžiavimą visais Ukrainos žmonėmis ir kariais. Nufilmavau vaizdo įrašą ir pasitraukiau iš minios, nes nebegalėjau sulaikyti ašarų. Mums labai svarbu parodyti visam pasauliui, kad Ukraina yra stipri tauta.

– Sakoma, kad treneriai, užauginę čempioną, jau žino sėkmės formulę.

– Žinoma, galima sudaryti pagrindinį pasirengimo planą, ir žinios, kaip tai daryti, yra labai svarbios. Bet aš tikiu, kad treneris turi būti tarsi menininkas: lankstus, pasirengęs keisti planus, išbandyti ką nors naujo ar daryti kitaip, nes kiekvienas buriuotojas yra labai individualus – kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Be to, kiekvieni metai, kiekvienos varžybos yra vis kitokios. Tai yra procesas, reikalaujantis atsidavimo.

REKLAMA
REKLAMA

– Jūsų istorija įrodo, kad net labai ribotomis sąlygomis galima išauginti elitinius sportininkus. Kokiomis treniruočių sąlygomis dirbote Ukrainoje?

– Kai kalbame apie Ukrainą, reikia skirti laikotarpį iki plataus masto Rusijos invazijos ir po jos. Iki invazijos Ukrainoje galėjome treniruotis prie upių, ežerų, atviros jūros. Vienintelė problema – žiema, kai treniruotis tampa per šalta. Po Rusijos invazijos vis dar galima treniruotis upėse ir ežeruose, bet dėl nuolatinio pavojaus neįmanoma vykdyti aukšto meistriškumo programos. Todėl pastaraisiais metais mūsų komanda, taip pat ir Olha, gyvena Europoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Daugelis Lietuvoje sako: „pas mus per šalta“, „per trumpas sezonas“. O gal tai – tik pasiteisinimas?

– Treniruodamas Ukrainoje jaučiau, kad mums trūksta valandų ir dienų ant vandens. Stengėmės padaryti viską, kad organizuotume treniruotes ant vandens net ir žiemą. Be to, vasarą dirbome tris kartus intensyviau. Prisimenu, kad Ukrainoje žiemą gana įprasta būdavo trumpai buriuoti, kai lauke vos +5 °C. Tai buvo savotiška rutina.

REKLAMA

– Kaip dirbate su vaikais ne sezono metu? Ką rekomenduotumėte šalims, kur sezonas trumpas?

– Mūsų pasiruošime nėra „ne sezono“. Tiesiog būna mažiau intensyvių periodų. Norint pasiekti aukščiausią lygį, reikia suderinti įvairias veiklas: treniruotes vandenyje, imitacijas sausumoje, fizinį pasirengimą ir išvykas į šiltesnius regionus.

– Jūsų vardas vis dažniau minimas tarp stipriausių pasaulio trenerių. Kaip atrodė Jūsų kelias iki tarptautinio lygio trenerio?

REKLAMA

– Man tiesiog patinka tai, ką darau. Ir jei darau ką nors, noriu tai atlikti puikiai. Turiu nuostabius tėvus, man pasisekė, kad Ukrainoje turėjau labai gerus trenerius, įgijau žinių ir patirties skirtingose jachtų klasėse. Taip pat pasisekė sutikti puikius buriuotojų tėvus, su kuriais sukūrėme komandą. Mūsų komandą palaikė Europos bendruomenė, galėjome treniruotis su buriuotojais iš skirtingų šalių. Manau, visi šie dalykai suteikė galimybę daryti tai, kas man patinka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kai pirmą kartą susitinkate su jaunu sportininku – kas Jums pasako daugiau: technika, rezultatai, o gal motyvacija?

– Pagrindinis dalykas yra tai, kaip stipriai vaikas nori pasiekti tam tikrą lygį. Jei jis tikrai nori – mano, kaip trenerio, tikslas yra jam padėti. Motyvacija, disciplina, technika, rezultatai – tai yra dalykai, kuriuos vaikas įgauna proceso metu.

REKLAMA

– Ar matote skirtumų tarp vaikų ir paauglių motyvacijos? Kaip keičiasi jų požiūris į sportą augant?

– Tikiu, kad kiekvienas buriuotojas – vaikas ar paauglys – yra labai individualus. Nutinka taip, kad vaikai labai susidomi buriavimu, jų nereikia raginti, tačiau vėliau, augant, tas vidinis užsidegimas gali sumažėti – ir treneris turi pajusti tą momentą. Kita vertus, paauglystėje atsiranda motyvacija ir disciplina – tada trenerio užduotis yra juos tiesiog vesti.

REKLAMA

Manau, trenerių svarbiausias tikslas yra padėti vaikams pamilti buriavimą. O tuomet, remiantis bendra patirtimi, parodyti, kad be atkaklaus darbo neįmanoma pasiekti rezultatų. Galiausiai – būti šalia viso proceso metu, nuosekliai juos lydint ir palaikant.

– Jūs jau treniravote Lietuvos vandenyse pavasarį, rugsėjį dirbsite Nidoje, o dar laukia rudeninė stovykla Kaune. Kaip Jums atrodo mūsų šalies galimybės buriavime?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kaunas savo gamta man primena mūsų bazę Ukrainoje – ežeras, aukšti medžiai ir šaltis. Įdomu, kokios sąlygos yra Nidoje. Manau, kad bet kur, kur yra vandens, galima pasiekti pakankamai gerą buriavimo lygį. Tačiau visai kas kita – treniruotės atviruose vandenyse.

– Spalio 2–5 dienomis vyks „Rudens vėjo“ regata Kaune, kurioje taip pat dalyvausite. Šis renginys yra vienas svarbiausių sezono uždarymo akcentų Lietuvoje. Ką manote apie tokio tipo regatų svarbą jauniesiems sportininkams?

REKLAMA

– Visada svarbu pasitikrinti savo pažangą. Regata – tarsi egzaminas mokykloje, kuriuo patikrinama, ką išmokai. Man visada smagu sugrįžti pas buriuotojus, su kuriais jau esame ką nors nuveikę kartu. Tokiu atveju galime gilintis į detales ir naujas temas. Man labai įdomu patikrinti buriuotojų lygį po tam tikro laiko praleisto kartu mūsų stovykloje. Tai tikrai nuostabus jausmas – būti jų pažangos dalimi.

Pavlo Dontsovas LOJKBA kvietimu šiemet jau lankėsi Lietuvoje – pavasarį vedė stovyklą jauniesiems buriuotojams, o netrukus grįš dar dviem treniruočių sesijoms: rugsėjį Nidoje ir spalį Kaune, „Rudens vėjo“ regatos metu. Jis taip pat dalyvaus varžybose, stebės jaunuosius sportininkus ir dalinsis patirtimi su treneriais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų