Parlamentarai ketvirtadienį pritarė prezidento siūlymui rentas mokėti parolimpinių bei kurčiųjų žaidynių nugalėtojams, nors pataisas svarsčiusių komitetų išvados išsiskyrė - vieni siūlė pritarti šalies vadovo siūlymams, kiti – nepritarti.
Kovo 20 dieną priimtas Kūno kultūros ir sporto įstatymas nenumatė galimybės mokėti rentų neįgaliems sportininkams, kurie yra iškovoję aukščiausias vietas parolimpinių ar kurčiųjų žaidynėse, nes laikytasi nuomonės, esą šalį labiau garsina sveiki sportininkai, o neįgaliųjų sportas esąs veikiau hobis, nei rimta veikla.
Tačiau šalies vadovas Valdas Adamkus, vetavęs priimtą įstatymą, savo sprendimą grindė nuostata, jog parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojų laimėjimai taip pat ypač svarbūs visuomenei ir valstybei - tiek valstybės vardo garsinimui, tiek kūno kultūros ir sporto propagavimui.
Prezidento nuomone, rentų skyrimas didelio meistriškumo sportininkams, pasiekusiems ypač aukštų sporto laimėjimų, - tai asmenų, kurie savo fizinėmis ir dvasinėmis pastangomis pasiekė pačių aukščiausių sporto rezultatų, svarbos visuomenei ir valstybei įvertinimas. Laimėjimai sporto srityje vertintini ne tik kaip asmeninė pergalė, bet ir kaip ypač svarbi valstybės vardo garsinimui bei kūno kultūros ir sporto propagavimui visuomenėje veikla.
Įstatyme nustatyta, kad laimėjimų pasiekusiems ir karjerą baigusiems sportininkams skiriama 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio mėnesinė renta.
