Nors prieš ralio startą lietuviai nebuvo vadinami pagrindiniais favoritais, jų pasirinkta strategija pasiteisino su kaupu. Per visas dvi savaites ekipažas išvengė lemtingų klaidų ir tik vieną kartą trasoje sugaišo 15 minučių remontuodami vairo stiprintuvą. Kol varžovai (M. Macikas, A. Lopraisas, M. van den Brinkas) skendo techninėse problemose ar vertėsi, V. Žala šaltakraujiškai fiksavo puikų rezultatą.
Galutinėje įskaitoje lietuvis artimiausią persekiotoją čeką Alešą Lopraisą aplenkė 20 min. 18 sek. Simboliška, kad būtent V. Žalos ekipažas priešpaskutiniame etape sustojo padėti trasoje apsivertusiam tam pačiam A. Lopraisui, taip dar kartą pademonstruodamas tikrąją Dakaro dvasią.
Iškart po finišo Janbu mieste V. Žala neslėpė, kad suvokti šį pasiekimą prireiks laiko:
„Negaliu patikėti, kad Dakaras pasibaigė. Visus tuos vienuolika metų varėme, varėme, varėme. Kažkada buvo svajonė išvažiuoti į Dakarą, o dabar grįšime su beduinu. Sprogsta galva. Negaliu suvokti, kas nutiko. Iš tikrųjų tai turiu nuostabią komandą. Paulo, Maxas – jie dirbo nuostabiai.
Dakaro ralyje automobilių kategorijoje dalyvavau kone dešimt kartų, tačiau sunkvežimiai – visai kita istorija. Džiaugiuosi, kad grįžome į finišą be jokių nesklandumų. Gyvenimas beprotiškas! Manau, mano pastovumas atsipirko. Dakaras – keistas žvėris. Viena klaida gali kainuoti viską, tad mums pasisekė, jog jos nepadarėme“, – sakė V. Žala.
Savo triumfą sportininkas dedikavo visai komandai, partneriams ir artimiesiems: „Su dideliu pasididžiavimu skleidžiu trispalvę. Ačiū Paulo Fiuzai – geriausiam šturmanui ir draugui, Maxui van Grolui – kruopščiausiam mechanikui, ir visam „De Rooy“ kolektyvui. Ir svarbiausia – AČIŪ šeimynai ir žmonelei! Pasiilgau!“
V. Žala jau užvažiavo ant finišo podiumo ir jam įteiktas medalis.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
