Jis dirba „Bauerfeind“ kompanijoje, kuri gamina įtvarus, kompresines kojines ir vitpadžius. Ši kompanija turi savo klinikas olimpiečių kaimeliuose.
Jeigu atletas patiria traumą, visų pirma jis turi apsilankyti pas gydytoją, o po atliktų tyrimų jau pakliūna į lietuvio arba kitų specialistų rankas.
M. Joneliui tai – jau antrosios olimpinės žaidynės. Prieš trejus metus jis dirbo Pjongčango žiemos žaidynėse.
„Sakyčiau, kad žiemos sporto traumos yra rimtesnės. Čia (Tokijuje, – aut.) rimtesnių pacientų yra mažiau, bet krūvis – milžiniškas. Vakar turėjau 39 atletus, kurie atėjo į mūsų kliniką. Tai yra ta dalis, kurios dažniausiai per TV ekranus nematome, bet už kadro esanti virtuvė yra pakankamai rimta“, – žaidynių skirtumus lygino jis.
Šios skiriasi ir darbo sąlygomis – dabar viską apsunkina COVID-19 pandemija ir itin sustiprintas saugumas.
„Pjongčange vidinis komandos gydytojas galėjo išrašyti siuntimą, ateiti ir tartis. Dėl koronaviruso kiekvienas atletas atėjęs į polikliniką turi atlikti patikrą, turėti programėlę telefone, pasitikrinti temperatūrą. Tada patekti pas vietoje dirbantį gydytoją ir tik tada pas mus. Tai kartais užtrunka ir kelias valandas“, – pastebėjo M. Jonelis.
Dažniausiai šiose žaidynėse pasitaikančios traumos – kelio.
„Vasaros sportas yra labiau dinaminis, šiuo atveju dažniausios kelio traumos. Turėjome vieną atletę iš Brazilijos, kuri kryptelėjo koją ir nusitraukė raiščius. Stengiamės kuo greičiau sportininkams padėti ir pastatyti ant kojų, kad net su rimtomis traumomis galėtų pabaigti žaidynes“, – pasakojo jis ir pabrėžė, kad dauguma renkasi dalyvavimą su nuskausminamaisiais.
Pas lietuvį buvo užsukęs ir su Latvijos trijulių krepšinio rinktine olimpiniu čempionu tapęs Edgaras Kruminsas – vis tik apsilankė jis prieš patirtą traumą finale. M. Jonelis džiaugiasi, kad kol kas neteko padėti lietuviams.
„Negaliu paspjaudyti su kauke, bet į stalą pabelsiu tikrai, – nusijuokė jis. – Rimtų traumų nebuvo, buvome susitikę su Lietuvos delegacijos nariais, aprodžiau kaip viskas vyksta. Tikiuosi, kad ateis pasilabinti ir jeigu reikės nuoširdžiai padėsiu kuo galiu“.
