Nors vis daugiau moterų dalyvauja aukščiausio lygio turnyruose, o ten užima prizines vietas bei fiksuoja neįtikėtinus rezultatus, tačiau vis dar žymiai atsilieka nuo vyrų pinigine bei pripažinimo išraiškomis.
Lyčių lygybė yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) principų. Šio sutartyse nustatyto tikslo ES aktyviai siekia, pastaruoju metu įgyvendindama 2021–2025 m. lyčių lygybės strategiją. Šios strategijos tikslas – suteikti moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams, nepaisant jų skirtumų, laisvę eiti pasirinktu gyvenimo keliu ir vienodas galimybes klestėti, dalyvauti Europos visuomenės gyvenime ir jam vadovauti
Deja, statistika rodo, kad ši problema pasireiškia dar už sporto aikštelių ribų. Vadovaujamas pareigas sporte užimančios moterys vis dar yra mažuma, pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalių sporto federacijose moterys vidutiniškai užima vos 14 proc. visų aukščiausių su sprendimų priėmimu susijusių pareigų.
Nepaisant dabartinės padėties, prošvaisčių ateičiai yra, kadangi vis daugiau šalių ir tarptautinių organizacijų imasi kovoti su šia problema bei diskutuoja apie lyčių lygybės svarbą.
Bendraudami su tv3.lt. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius aptarė moterų sporto padėtį Lietuvoje ir vis dar egzistuojantį atotrūkį nuo vyrų.
Moterų krepšinis – nepavydėtinoje situacijoje
Nuo 2021 m. LKF prezidento pareigas einantis V. Gedvilas neslepia, kad moterų krepšinis Lietuvoje šiuo metu išgyvena krizę, todėl atotrūkis nuo vyrų šiuo metu nėra pati didžiausia problema.
„Atotrūkis yra didelis. Vyrų krepšinis Lietuvoje yra kur kas populiaresnis negu moterų. Tačiau paskutiniu metu Lietuvos moterų krepšinyje yra labai prasti rezultatai ir reikia praktiškai viską sukurti iš naujo, kad tai pasikeistų. Tiesa, Lietuvos krepšinio federacija tai ir daro, žengdama nemažus žingsnius į priekį, kad moterų krepšinis atsigautų“, – teigė V. Gedvilas.
Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) yra ne tik per pus mažiau komandų negu Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), tačiau ir komandų biudžetai bei žaidėjų atlygiai stipriai atsilieka nuo vyrų. Tokia pati nelygybė tvyro ir rinktinėse. Vyrų rinktinė finansuojama milijoninėmis sumomis, tuo tarpu moterys net su didžiausiomis pastangomis tokių sumų neišvystų.
„Žinoma, priklauso nuo to kur rinktinė dalyvauja. Jeigu vyrų rinktinė dalyvauja pasaulio čempionate, kaip buvo šią vasarą, tada reikia apie 1 milijono eurų. Čia, žinoma, pasiruošimui, kelionėms, stovykloms ir pačiam dalyvavimui. Kadangi moterys šiuo metu nedalyvauja tokio mąsto turnyruose, todėl tas finansavimas yra žymiai mažesnis. Tačiau, jeigu moterys ir dalyvautų pasaulio čempionate finansavimas, žinoma, būtų žymiai mažesnis. Viskas atsiremia į populiarumą ir rezultatus, todėl taip ir yra“, – sakė LKF prezidentas.
Visgi V. Gedvilas teigia, kad ši problema temdo daugelį šalių. Pasak LKF prezidento, dėl moterų krepšinio jau sunerimo ir tarptautinės organizacijos.
„Neseniai dalyvavau pasauliniame kongrese Maniloje, kur rinkome FIBA prezidentą. Būtent ten FIBA vadovai skyrė itin didelį dėmesį moterų krepšiniui. Jie tikrai nori stiprinti moterų krepšinį ir teigia, kad tai gali būti ir kaip socialinis projektas. Taigi, jau ir pati FIBA labai stipriai susirūpino moterų krepšiniu, nes padėtis yra pablogėjusi beveik visur“, – pasakojo V. Gedvilas.
With 3 out of 7 Commissions chaired by women, @FIBA's 'Women in Basketball' strategic priority📈has proven its effectiveness.🏀
The #GAMESPROJECT applauds @FIBA's commitment to #genderequality ♀️
Read more: https://t.co/hVRM5plat0@EuSport @EUErasmusPlus @The_EOC @iocmediaREKLAMA— GAMES Erasmus+ Project (@GamesErasmus) September 26, 2023
V. Gedvilas ne veltui pabrėžė, jog reikia daug įžanginių žingsnių, kad moterų krepšinyje pradėtų matytis pozityvūs pokyčiai. Panašu, kad reikia pradėti nuo moksleivių komandų, kadangi problema prasideda dar vaikų komandose, kur mergaitės irgi gerokai atsilieka. Tačiau LKF prezidentas neslepia, kad taip vyksta ne veltui, nes darbas su mergaitėmis dažnai būna sudėtingesnis negu su berniukais.
„Pirmas dalykas yra trenerių trūkumas. Berniukus yra žymiai lengviau surinkti ir treniruoti. Būtent todėl treneriai kartais pasirenka lengvesnį kelią. Su mergaitėmis yra sunkiau dėl to, nes yra kitų būrelių, kurie jas labiau pritraukia. Pavyzdžiui, šokiai, muzika ar dailė. Kai mergaitėms reikia tarp jų pasirinkti, jos dažniausiai renkasi ne krepšinį. Tačiau yra kuo pasidžiaugti, nes šiuo metu keletas perspektyvių berniukų trenerių nusprendė pradėti treniruoti mergaites“, – teigė V. Gedvilas
Reikės apsišarvuoti kantrybe
V. Gedvilui moterų krepšinis yra itin artimas. Dabartinis LKF prezidentas nuo 1996 iki 2002 m. ėjo vyriausiojo trenerio praeigas Lietuvos moterų rinktinėje. Tiesa, per šį laikotarpį moterų nacionalinė komanda nužygiavo įspūdingus žygius Europoje ir pasaulyje bei iškėlė moterų krepšinį į nematytą lygį Lietuvoje.
V. Gedvilui einant vyriausiojo stratego pareigas 1997 m. moterų rinktinė pirmą kartą istorijoje pasidabino Europos čempionato auksu. Daugiau tarptautinių turnyrų medalių V. Gedvilui iškovoti nepavyko, tačiau jam dirbant lietuvės po vieną kartą Europos čempionate užėmė ketvirtą ir šeštą vietas taip pat dalyvavo dviejuose pasaulio čempionatuose, kur užėmė šeštą ir vienuoliktą vietas.
Nemažą patirtį per treniravimo metus sukaupęs dabartinis LKF prezidentas teigia, kad nereikia kurti jokių naujų strategijų, kad moterų krepšinis atgimtų. Pasak V. Gedvilo, geriausia remtis istorija ir taikyti metodus, kurie jau yra suveikę praeityje.
„Pirmiausia, mums reikia stiprios klubinės komandos, kuri galėtų dalyvauti Europos taurėse ir šios komandos pagrindu būtų buriama ir Lietuvos rinktinė. Taip buvo daroma anksčiau, kai 1997 m. moterys tapo Europos čempionėmis.
Tada mes subūrėme gerą krepšinio klubą, kuriame merginos nuo 1993 iki 1997 m. žaidė kartu, o vėliau kartu tapo ir Europos čempionėmis atstovaudamos rinktinę. Todėl manau, kad čia nereikia kurti naujų planų, o tiesiog reikia turėti bent vieną stiprų klubą ir bent 8 Lietuvos moterų krepšinio lygoje žaidžiančias komandas.
Tačiau link to ir judame, nes praeitą sezoną moterų lygoje rungtyniavo tik 5 komandos, o šiais metais jau žais 6. Taip pat įsteigėme mergaičių krepšinio centrą „Deivės“ Druskininkuose, kur jau yra buriamos perspektyvios krepšininkės. Taigi pozityvūs pokyčiai tikrai vyksta, tačiau reikia laiko“, – pasakojo V. Gedvilas.
Kaip Roma nebuvo pastatyta per dieną, taip ir moterų krepšinyje – apčiuopiamų rezultatų teks palaukti. V. Gedvilas visas viltis deda į praėjusiais metais Europos U18 čempionėmis tapusias merginas.
Tiesa, šią auksinę rinktinę į pergales Europos pirmenybėse vedė jaunoji Lietuvos krepšinio žvaigždė Juste Jocytė, kuri vidutiniškai rinko po 19 taškų ir 23 naudingumo balus. Pasak V. Gedvilo, būtent ši merginų karta gali pabudinti Lietuvos moterų krepšinį. LKF prezidentas neslepia, kad dabar visas fokusas nukreiptas į 2027 m. Europos pirmenybes.
„Turime tikrai perspektyvių mergaičių, kurios praėjusiais metais tapo Europos čempionėmis, o pasaulio čempionate liko septintos, net be savo lyderės Justės Jocytės.
Turime tikslą šios komandos pagrindu suburti rinktinę, kuri 2027 m. Europos pirmenybėse galėtų iškovoti bilietą į 2028 m. JAV olimpines žaidynes. Jeigu vyriausybė pritars ir gausime visas žalias šviesas būtent 2027 m. Europos čempionatas vyks pas mus Lietuvoje. Taigi tikimės, kad būtent šios auksinės kartos pagalba išeisime į šio čempionato finalus ir pateksime į olimpines žaidynes“, – atskleidė buvęs moterų rinktinės treneris.
Geri rezultatai – raktas į lygybę
Lietuvos moterų rinktinei nuo 2015 m. niekaip nepavyksta atverti durų į Europos elitą. Pastarąjį kartą į Europos pirmenybes prieš aštuonerius metus patekę lietuvės tąkart krito ketvirtfinalyje, kur nusileido Baltarusijos rinktinei ir palaidojo visas viltis patekti į 2016 m. olimpines žaidynes Brazilijoje.
Jau aštuonerius metus trunkanti rezultatų sausra ne tik didina moterų rinktinės atotrūkį nuo vyrų, bet ir mažina žmonių susidomėjimą. V. Gedvilas įsitikinęs, kad beveik visas Lietuvos moterų krepšinio problemas išspręstų geresni rezultatai, kadangi istorijoje galima įžvelgti tai liudijančias tendencijas.
„Mes darome viską ką galime, o populiarumas atsiranda, kai yra geri rezultatai. Pamenu, kai 1997 m. laimėjome Europos čempionatą, tada plūstelėjo mergaitės lankyti krepšinį. Lygiai tas pats įvyko kai Rūta Meilutytė triumfavo olimpinėse žaidynėse, tada visos mergaitės plūstelėjo į plaukimą.
Taigi viskas priklauso nuo lygio ir rezultatų. Jeigu Europos čempionate moterys kovotų dėl aukščiausių vietų, tada tas susidomėjimas ir atsirastų“, – sakė LKF prezidentas.
Dar vasarį lietuvės Vilniuje žaidė Europos čempionato atrankos rungtynes su Prancūzija. Šios rungtynės susilaukė tokio didelio susidomėjimo, kad į „Jeep“ areną netilpo visi norintys stebėti kovą. Tiesa, į šią dvikovą sirgaliai galėjo patekti nemokamai, o tokį sprendimą LKF priėmė dėl vienos priežasties.
„Žinoma, dėl to, kad padidėtų populiarumas ir žiūrovai būtų įtraukti. Reikia sudominti žiūrovus, nes atėję jie pamato, kad moterų krepšinis yra įdomus ir smagu pažiūrėti tokias rungtynes. Kai sudomini žmones pakankamai, tada gali ir kažkokius mokamus bilietus padaryti. Taigi, taip darome, nes norime sudominti žmones, kadangi moterų krepšinis dabar yra tikrai neypatingame lygyje“, – atskleidė V. Gedvilas.
Futbole – apčiuopiamas progresas
2023 m. kovą LFF prezidentu tapęs E. Stankevičius be jokių abejonių sutiko, kad moterų atotrūkis nuo vyrų yra viena iš skaudžiausių problemų Lietuvos sporte. Federacijos vadovo teigimu, pasaulyje yra įvykęs nemažas progresas, kurio dėka nyksta stereotipas, kad moterų futbolas nėra toks įdomus ir įtraukiantis kaip vyrų.
Nors teigiamus pokyčius galima apčiuopti jau dabar, LFF prezidentas atkleidė, kad federacija nesustos dirbti ties šia problema, kol nebus pasiekta visiška lyčių lygybė.
„Sakyčiau, kad dabar atotrūkis mažėja, tačiau anksčiau jis būdavo labai didelis. Žinoma, dabar tas skirtumas vis dar yra, bet jis kur kas mažesnis. Federacijoje mes šią problemą puikiai suprantame, o taip pat ją puikiai suvokia ir mūsų tarptautinės organizacijos UEFA ir FIFA. Visai neseniai įvyko FIFA pasaulio moterų čempionatas, kuriame Australija ir Zelandija sumušė visus rekordus tiek iš atributikos ir bilietų pardavimo, tiek iš transliacijų pardavimo.
Būtent toks pavyzdys parodė, kad moterų futbolas gali būti sėkmingas ir ne tik save atperka bei išlaiko, bet ir pradeda uždirbti didesnius pinigus.
#FIFAWWC 2023 was a movie. 🎥
— FIFA Women's World Cup (@FIFAWWC) September 21, 2023
Manau, kad šiuos pinigus FIFA ir UEFA tikrai pradės investuoti į moterų futbolo klubus ir į visą sistemą, kad ši supanašėtų į vyrų. Net ir Lietuvoje rėmėjai pradeda kitaip žiūrėti į moterų futbolą. Pavyzdžiui, kitais metais Lietuvoje turėsime mergaičių U19 Europos čempionatą. Bendraujant partneriais ir rėmėjais pastebėjau, kad nebeliko naratyvo, jog viskas kas susiję su moterų sportu yra neįdomu. Jau jie irgi mato tam tikras pridėtines vertes ir mato, kad gali pasiekti visai gerus rezultatus“, – teigė E. Stankevičius.
Nepaisant to, kad situacija vis dar nėra ideali, netrūksta futbolą norinčių lankyti merginų – atvirkščiai nei krepšinyje. Nors tai problemos neišsprendžia, tačiau didelis jaunų mergaičių susidomėjimas parodo, kad moterų futbolo padėtis Lietuvoje nėra tokia prasta, kadangi vis atsiranda norinčių žaisti.
„Kuo tikrai galiu pasidžiaugti, kad mes iš kitų sporto šakų išsiskiriame lankančių merginų skaičiumi. Turime tokius festivalius kaip „LadyGolas“ bei salės futbolo čempionatus tarp mokyklų, o tai rodo, kad yra daug futbolą sportuojančių merginų.
Taip pat yra tendencija, kad mūsų žaidėjos pagaliau yra įdomios užsienio klubams ir tikrai atsiranda tas judesys iš Europinės bendruomenės. Jaučiame, kad Europoje jau supranta, kad mūsų futbolininkės yra gana profesionalios, o tai gali užtikrinti, kad joms nereikėtų papildomų veiklų išgyvenimui“, – pasakojo LFF prezidentas.
Kur pinigai, ten bėdos
LFF prezidento paminėtas 2023 m. pasaulio čempionatas ne tik sumušė nemažai rekordų, bet ir suteikė vilčių, kad moterų futbolas gali klestėti.
Visgi lietuvių situacija kiek sudėtingesnė, kadangi moterų rinktinei, kaip ir vyrų, nėra pavykę įveikti atrankos į Europos ar pasaulio čempionatus.
Lietuvos moterų rinktinės strategas Danielis Wimmeris yra pabrėžęs, kad patekti į tokio lygio turnyrus ar bent pakovoti atrankose lietuvėms yra sunkiau dėl žemo lygio moterų futbolo lygoje. E. Stankevičius sutiko su trenerio žodžiais ir pabrėžė, kad norint tai pakeisti reikalinga ir valstybės pagalba.
„Treneris yra visiškai teisus. Mūsų čempionatas nėra aukščiausio lygio tiek komandų, tiek žaidėjų prasme. Tačiau lygiai tas pats yra ir su vyrais. Žinoma, vyrų A lyga dabar yra tikrai įdomi, tačiau kai palyginus ją su kitų šalių vedančiais čempionatais, jaučiasi, kad greičio ir žaidimo suvokimo stilius yra visai kitoks.
Tačiau tai galima išspręsti. Reikia gauti sertifikavimą, rasti trenerius, kurie dirba tik su moterimis ir bandyti kelti lygį. Mes labai norime, kad valdžia atkreiptų dėmesį ir skirtų didesnį finansavimą akademijoms. O tokiu atveju komandos galės mokėti atitinkamus atlygius žaidėjoms ir tada bus įmanoma dar labiau konkuruoti su kitomis šalimis“, – sakė E. Stankevičius.
Kaip ir krepšinyje, taip ir futbole, didžiausia problema – pinigai. Atotrūkį nuo vyrų išgyvenančios sportininkės vis dar negali pilnai išgyventi iš futbolo, todėl dažniausiai yra priverstos imtis papildomų veiklų.
„Taip pat svarbus momentas, jog Lietuvoje nėra bendro politinio ir visuomeninio požiūrio, kad merginų sportui reikia didesnių investicijų ir dėmesio. Trenerių ir žaidėjų profesija nėra pakankamai gerbiama ir jiems nėra mokama tiek, kiek turėtų būti už jų atliekamą darbą. Mes Lietuvoje neturime klubų su tokiais biudžetais, kurie galėtų išlaikyti žaidėjas ir joms pasiūlyti geras sąlygas“, – atskleidė LFF prezidentas.
Moterų futbolo rinktinėse situacija kiek geresnė, negu krepšinyje. Lietuvai atstovauti nusprendžiančios futbolininkės ne tik yra aprūpinamos vienodomis sąlygomis kaip ir vyrai, bet ir gauna simbolinį mokestį. Nors šios sumos nėra įspūdingos, jos su laiku vis didėja. Anksčiau už atvykimą į rinktinę kiekviena Lietuvos futbolininkė gaudavo sumas nesiekiančias 100 eurų, tačiau šiuo metu situacija yra pagerėjusi.
„Sąlygų prasme, kas liečia stovyklas, aptarnaujantį personalą, tai niekas nesiskiria ir yra visiškai identiški. Jeigu vyrų nacionalinė rinktinė gyvena kažkokiam viešbutį, tada tam pačiame gyvens ir moterų rinktinė bei jaunimo rinktinės. Kviečiamės užsienio specialistus, o visas trenerių štabas yra suformuotas taip, kad galėtumėm pademonstruoti tokį pat lygį kaip vyrai.
Pas mus išskyrimo tarp vyrų ir moterų bei amžiaus grupių nėra. Visi gauna tas pačias sąlygas. Būtent todėl stengiamės pakviesti patyrusių užsieniečių bei rengti įvairių tarptautinių renginių tiek vyrams, tiek moterims Taigi, iš sąlygų pusės niekas nesiskiria. Kas kas liečia finansus vyrai už atvykimą į rinktinę gauna 500 eurų, o moterys 300 eurų. Tačiau manau, kad šias sumas iš federacijos pusės kitais metais gali pavykti ir suvienodinti“, – teigė E. Stankevičius.
Sujudo ir tarptautinės futbolo organizacijos
Moterų futbolas praėjusią savaitę žengė istorinį žingsnį. Lietuvos moterų futbolo rinktinė startavo naujoje UEFA Tautų lygoje. Šiame turnyre lietuvės pateko į C diviziono antrąją grupę kartu su Liuksemburgo, Turkijos ir Sakartvelo rinktinėmis.
Tiesa, šis startas susiklostė ne visai sėkmingai. Pirmajame susitikime lietuvės namuose 0:2 pralaimėjo Liuksemburgo komandai, o antrosiose rungtynėse išvykoje 0:2 nusileido Turkijos vienuolikei. Lietuvių artimiausios varžovės bus Sakartvelo futbolininkės.
Tokio formato turnyrą moterims UEFA organizuoja pirmą kartą, o dar prieš pirmąsias moterų rinktinės rungtynes E. Stankevičius pabrėžė, kad vien dalyvavimas turnyre yra svarbus žingsnis galintis sumažinti atsilikimą nuo vyrų ir pakelti lietuvių lygį kitų šalių kontekste.
„Moterų rinktinė sukūrė tikrą istoriją dėl to, kad žais Tautų lygoje, kur yra įsteigtos ganėtinai nemažos premijos. Lyginant su vyrais, tai jau tikrai artėjame prie jų standartų. Džiaugiuosi, kad atsiranda toks turnyras kaip UEFA Tautų lyga, nes to niekada nebuvo. Mes tikrai žaisime su savo lygio varžovėmis ir atitinkamo rango rinktinėmis, kas didina konkurenciją ir mūsų galimybes laimėti bei patekti į pagrindinius etapus.
Anksčiau kai būdavo atranka į Europos čempionatą ir gaudavome stipriausias komandas, tai nei rezultatai nebūdavo gražūs, nei pakonkuruoti galėdavome. Taigi, čia yra tikrai sveikintinas žingsnis, kad yra Tautų lyga, kur tikrai galime kovoti dėl aukščiausių vietų savo grupėje.
Taigi mes matydami visą šia Europinę tendenciją tikrai kreipiame į tai didelį dėmesį. Žinoma, šiai dienai dar turime tą atsilikimą pinigine ir dėmesio išraiška, tačiau tikrai viską darome, kad tas atotrūkis nebūtų toks didelis, kaip kitose sporto šakose“, – pasakojo LFF prezidentas.
LFF kaip ir LKF žiūrovus į moterų rinktinės varžybas bando pritraukti nemokamu įėjimu. Tačiau pasak federacijos prezidento, tokia strategija gali padėti įgyvendinti didelius ateities tikslus.
„Taip darome, nes norime gauti dėmesio. Federacijos siekiamybė yra, kad moterų rinktinė žaistų Dariaus ir Girėno stadione, tačiau pirmiausia reikia pelnyti žmonių susidomėjimą. Dirbame ties šiais dalykas ir yra noras, kad visos artėjančio U19 Europos čempionato lietuvių rungtynės vyktų Dariaus ir Girėno stadione. Visoms rinktinėms šis stadionas dabar yra siekiamybė“, – sakė E. Stankevičius.
