Jokičiaus kelias į viršūnę: karo bombos, neįtikinusios savybės ir vaizdas, šokiravęs Karnišovą

2014 metai, birželio 26 diena. Ši diena laikoma ta, kuri pakeitė visą Denverio „Nuggets“ klubo trajektoriją. Būtent tada klubas NBA naujokų biržoje 41-uoju šaukimu pasirinko serbą Nikolą Jokičių. Tuo metu niekas – net tie žmonės, kurie atliko šį sprendimą – negalėjo pagalvoti, kur tai nuves, rašo „The Athletic“.

N. Jokičius pakeitė organizacijos kryptį, kuri vis dar ieškojo kelio po Carmelo Anthony eros pabaigos. Dabar galime drąsiai sakyti, kad „Nuggets“ klube – N. Jokičiaus eros metas.

Trečiadienį paskelbta, kad 26-erių serbas yra pripažintas naudingiausiu 2020-2021 m. NBA sezonu žaidėju.

Jis tapo ne tik pirmuoju „Nuggets“ žaidėju, kuriam pavyko laimėti šį prizą, bet ir yra žemiausiu šaukimu pasirinktas MVP per visą NBA istoriją.

„Mums visiems priskiriamas nepelnytas nuopelnas, kad jį pasirinkome naujokų biržoje. Bet juk mes turėjome dar du šaukimus prieš tai! Galėjome jį pašaukti anksčiau, bet laukėme iki pat 41-ojo šaukimo“, – „The Athletic“ sakė „Nuggets“ krepšinio operacijų prezidentas Timas Connelly.

Jis mano, kad Denverio ekipai tą kartą tiesiog pasisekė. Visa N. Jokičiaus istorija rodo, kad šioje tikrai netrūko sėkmės.

Prieš pat NBA naujokų birža N. Jokičiaus agentas Miško Raznatovičius „Twitter“ paskelbė, kad tuo metu 19-metis serbas atsiima paraišką ir žais Europoje. Vis tik po tokios žinutės jis sulaukė daugybės skambučių iš už Atlanto ir nusprendė pakeisti nuomonę.

„Mes neturėjome jokių garantijų, kad Nikola bus pakviestas, todėl nenorėjome rizikuoti. Todėl ir parašiau tą tvytą. Bet paraiškos neatsiėmiau – norėjau pamatyti, kokią reakciją tai sukels JAV. Klubai pradėjo ginčytis ir protestuoti – ne tik „Nuggets“, buvo ir kelios kitos. Todėl pasakiau sau, kad jeigu kelios komandos taip sureagavo, tai kažkas tikrai jį pašauks ir pakeičiau nuomonę“, – dabar prisimena vienas įtakingiausių Europos agentų.

REKLAMA

Karo apsuptis ir krepšinis

1999 metais, kai N. Jokičiui buvo vos ketveri, NATO kariai 11 savaičių iš eilės bombardavo Serbiją. Tuo metu vyko karas tarp buvusios Jugoslavijos šalių – Slovėnijos, Kroatijos, Makedomijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos ir Serbijos.

„Pamenu sirenas, slėptuves, būtinybę nuolat išjungti šviesas. Mes praktiškai gyvenome tamsoje“, – prisimena N. Jokičius.

Jis gimė ir gyveno nedideliame Serbijos mieste Sombore, kur užaugo su dviem vyresniais broliais. Būtent su jais ir prasidėjo krepšinio kelionė, mėtant į žaislinį, pakabinamą krepšį, dviejų kambarių bute.

Kad išlygintų jėgas, Nikolos broliai – Nemanja ir Strahinja – žaisdavo atsisėdę ir tą darydavo tol, kol į duris nepasibelsdavo žemiau gyvenantys kaimynai, kurie pavargdavo nuo nuolatinio triukšmo ir šokinėjimo.

Būdamas keturiolikos N. Jokičius dar dalyvavo žirgų lenktynėse ir negalvojo apie svaiginančią karjerą su oranžiniu kamuoliu. Netrukus apkūnus vaikinas suprato, kad krepšinis gali tapti meile ir pragyvenimo šaltiniu.

Kai N. Jokičiui buvo 16 metų jis prisijungė prie Belgrado „Mega Leks“ komandos, kuri buvo sudaryta M. Raznatovičiaus klientų pagrindu. Viena iš šio agento rutinos dalių tuo metu buvo kiekvieną rytą tikrinti laikraščius ir statistiką iš įvairiausių rungtynių Taip jis ieškodavo potencialių klientų ir vieną rytą agento akis užkliuvo už N. Jokičiaus pavardės, kuris dominavo vietiniame savo miesto klube.

M. Raznatovičius pasiuntė vieną iš savo agentūros skautų patikrinti, kas tai per žaidėjas.

Sunki pradžia ir proveržis

Skauto ataskaita apie N. Jokičių nebuvo spindinti, bet M. Raznatovičius vis tiek pats nuvyko į Somborą, kad galėtų susipažinti su vaikino šeima ir nusprendė sudaryti sutartį – nors net nematė N. Jokičiaus rungtyniaujančio.

REKLAMA

Pirmos savaitės „Mega Leks“ komandoje N. Jokičiui buvo labai sunkios.

„Jis buvo labai silpnas. Mūsų fizinio rengimo treneris pasakė, kad turime jį išimti iš komandos treniruočių ir pirmiausia sutvirtinti jo kūną. Treneris perspėjo, kad jeigu to nepadarysime, Nikola gali patirti rimtą traumą. Jie pradėjo stiprinti raumenyną ir dirbti ties kitais aspektais – jis net negalėjo padaryti nė vieno atsispaudimo!

Nikolai tai buvo sunkus periodas, nes jis mėgsta žaisti ir jaučia džiaugsmą tą darydamas. Tačiau tada mes atėmėme tą džiaugsmą, jis net neprisiliesdavo prie kamuolio“, – prisimena agentas.

Tuo metu „Mega Leks“ ekipą treniravo buvęs krepšininkas Dejanas Milojevičius, garsėjęs griežtumu.

Jis prisimena, kad N. Jokičius norėjo mesti krepšinį – tuo metu paauglys ilgėjosi namų, buvo nelaimingas dėl fiziškai sunkių treniruočių. Jam būdavo sunku net ištverti jas nuo pradžios iki pabaigos, o po šios dar ir sulaukdavo ekipos draugų pašaipų, kad negali padaryti nė dešimties atsispaudimų.

Tačiau užsispyrimo ir sunkaus darbo rezultatai ėmė greitai ryškėti – įpusėjus pirmam sezonui N. Jokičius pradėjo sulaukti žaidybinio jaunimo ekipoje, o sezono pabaigoje – ir pagrindinėje.

Antrasis sezonas „Mega Leks“ komandoje tapo tam tikru proveržio etapu N. Jokičiui – jis įsitvirtino sudėtyje, pradėjo fiksuoti dviženklį rezultatyvumą ir sulaukė kvietimo į „Nike Hoop Summit“ stovyklą, kurioje geriausi JAV jaunieji krepšininkai žaidžia prieš likusio pasaulio talentus.

„Per lėtas ir neatletiškas“

Tuo metu skautai N. Jokičių laikė įdomiu žaidėju, bet labai rimtai į jį nežiūrėjo. Viskas pasikeitė per savaitę trukusias pratybas, kuriose serbas parodė savo potencialą ir privertė atkreipti dėmesį. Jau tada N. Jokičius išsiskyrė perdavimais, tritaškiais ir geru žaidimu arčiau krepšio.

„Pamenu, kai vieną dieną važiavome su Artūru Karnišovu (tuo metu dirbusiu „Nuggets“ generaliniu vadybininku, – aut. past.) ir pasakėme, kad Jokičius tiesiog dominuoja“, – prisiminimais į 2014 m. stovyklą grįžo T. Connelly.

REKLAMA

Vis tik daugelį atbaidė tai, kad N. Jokičius nebuvo geriausios sportinės formos ir neišsiskyrė atletiškumu.

„Daugelis NBA klubų vadovų į jį žiūrėjo kaip per lėtą ir neatletišką“, – prisiminė buvęs Portlando „Trail Blazers“ darbuotojas.

Net stovykloje pasaulio rinktinę treniravęs Roy’us Rana tuo metu neįžvelgė išskirtinio N. Jokičiaus talento.

„Daug apie tai mąsčiau. Visą savaitę sporto salėje buvo apie 500 žmonių – jeigu kas nors būtų pasakęs, kad jis taps tokiu žaidėju, koks yra dabar, būčiau buvęs šokiruotas. Nemanau, kad kas nors įsivaizdavo jį tokiose aukštumose, todėl nemažai nuopelnų reikėtų atiduoti Denverio ekipai ir šios programai. Nemačiau Nikolos kaip galimo lygos MVP, tik tikėjau, kad jis gali tapti neblogu NBA žaidėju. Bet net ir tai tuo metu buvo diskutuotinas klausimas“, – sako jis.

Pramiegota gyvenimo naktis

Po šios stovyklos N. Jokičius grįžo namo ir pabaigė sezoną, nieko per daug nesitikėdamas ir nelaukdamas iš NBA naujokų biržos.

Vis tik „Nuggets“ nutarė priimti rizikingą sprendimą.

„Galvojome apie tai, kiek tokių kaip jis praleidome biržų metu. Marcas Gasolis taip pat neatrodė kaip Adonis (graikų mitologijos veikėjas, vyriškojo grožio simbolis, – aut. past.), kai buvo pasirinktas antrajame raunde, bet tapo puikiu žaidėju. Viskas susidėjo ir tiesiog matėme, kad jis moka nuostabiai perduoti kamuolį ir turi pojūtį žaidimui“, – apie rizikingą šaukimą yra sakęs T. Connelly.

Tuo tarpu pats N. Jokičius šį istorinį karjeros momentą pramiegojo.

„Kai „Nuggets“ mane pasirinko aš miegojau. Man paskambino švenčiantis ir šampaną atidarinėjantis brolis. Atsiliepiau, bet neklausiau, ką jis sako. Tik pasakiau: „žmogau, aš miegu“. Tada padėjau telefoną ir naujienas sužinojau ryte“, – kvatojo serbas.

Vasarą N. Jokičius kartu su agentu M. Raznatovičiumi priėmė sprendimą vykti į JAV, bet nežaisti NBA Vasaros lygoje ir dar metus likti Europoje.

REKLAMA

„Tą vasarą jis pirmą kartą gyvenime sužinojo apie tinkamą mitybą, miegą ir atsistatymą. Nikola susipažino su mūsų treneriais ir nuo tada pradėjo rimčiau žiūrėti į savo kūną“, – teigė vienas iš „Nuggets“ darbuotojų.

Jo teigimu, ši vasara JAV su draugais, dabartine žmona, „Nuggets“ dėmesiu ir sunkiu darbu leido N. Jokičiui suprasti, kad svajonė yra žymiai arčiau, nei jis galėjo pagalvoti.

Džokeris, mėgęs cukrų

Likęs Europoje dar vieneriems metams N. Jokičius tapo Adrijos lygos naudingiausiu žaidėju.

„Denveryje mes išsiugdėme įprotį gyvai stebėti kiekvienas N. Jokičiaus rungtynes. Jau pirmose sezono rungtynėse jis dominavo. Manėme, kad pašaukėme žaidėją tolimai ateičiai, bet boom – jis žaidžia nuostabiai ir yra lygos MVP“, – stebėjosi „Nuggets“ skautas.

T. Connelly tada suprato, kad jeigu N. Jokičius būtų dalyvavęs NBA naujokų biržoje po metų, būtų pašauktas septintu ar penktu šaukimu, o ne 41-u.

Įdomu tai, kad po sėkmingo sezono N. Jokičius buvo beveik sudaręs milžinišką sutartį su „Barcelona“, bet prieš katalonų skautus sužaidė tragiškas rungtynes ir kalbos nutrūko.

„Galbūt tai buvo ženklas, kad Europos krepšinis nėra tinkamiausias man“, – po kurio laiko pripažins pats N. Jokičius, 2015 metais atvykęs į „Nuggets“.

Denveryje N. Jokičiui prilipo „Džokerio“ pravardė. Ne vien todėl, kad kai kuriems komandos draugams buvo sunku ištarti serbo pavardę, bet ir dėl nuolatinės šypsenos veide ir pomėgio juokauti. Tai iš karto priminė Džokerį iš „Betmeno“ filmų franšizės.

Nors tada jis jau rodė, kad turi neeilinių gabumų, dar reikėjo nueiti ilgą kelią.

N. Jokičius vaikystėje, o vėliau ir paauglystėje, turėjo rimtų problemų dėl antsvorio. Per dieną centras išgerdavo tris litrus gazuotų gėrimų ir nuolat kimšo viską, kas turėjo cukraus.

„Gerdavau vieną taurę po kitos ir negalėdavau sustoti“, – tvirtino N. Jokičius.

Paskutinę gazuoto gėrimo skardinę serbas išgėrė pirmą kartą skrisdamas lėktuvu į Denverį.

Vaizdas, pribloškęs Karnšovą

Tai nebuvo vienintelės problemos – pirmos treniruotės metu Denveryje N. Jokičius „lentos“ (angl. „plank“, – aut. past.) pratimo nesugebėjo išlaikyti ilgiau 20 sekundžių.

REKLAMA

Panašiai, kaip karjeros starte „Mega Leks“ komandoje, taip ir Denveryje N. Jokičius visų pirma pakliuvo į fizinio rengimo trenerių rankas, kad šio kūnas pasikeistų.

Bet serbas buvo nusiteikęs ir toliau visus stebinti. Tuo metu – ne pačia geriausia prasme.

Po pirmos vakarienės su klubo vadovais jis paklausė ar kas nors norės milžiniškos ledų porcijos, kurią užsisakė. Kai visi atsisakė, N. Jokičius vienas įveikė ją.

„Tada mintyse pagalvojau: „ar tu juokauji“? Supratau, kad jis turės daug ką pakeisti“, – vakarienę yra prisiminęs A. Karnišovas, šiuo metu dirbantis Čikagos „Bulls“ komandoje.

Nors ir dabar N. Jokičius nelaikomas pačiu atletiškiausiu žaidėju, serbas gali tik pasijuokti iš to.

„Linksma, nes tai, ką kalba žmonės, kartais yra teisinga, bet aš vis tiek žaidžiu NBA. Aš nesu geros sportinės formos, bet kažkaip sužaidžiu 80 NBA rungtynių“, – juokiasi jis.

N. Jokičiaus ydos buvo akivaizdžios, bet kokių centro gabumų tuo metu dar niekas nematė?

„Jis turi greičiausias rankas, kokias tik esu matęs. Nikolos akių-rankų koordinacija yra ženkliai aukščiau elitinės ribos. Jis taip greitai suvokia dalykus, kad sugeba juos atlikti savu greičiu. Jis kaip algoritmas. Pamato, staigiai supranta įvykių seką ir padaro tai. Jis niekada neperskuba ir visada turi kelis pasirinkimus tolimesniam veiksmui“, – sako T. Connelly.

Sezonas, parodęs vertę

Išskiriamas ir N. Jokičiaus užsispyrimas bei noras laimėti – šiuos bruožus jam išugdyti padėjo nuolatinis varžymasis su broliais.

N. Jokičius šį sezoną buvo vos vienas iš penkių NBA žaidėjų, kurie sužaidė visas 72 rungtynes.

Serbo statistiniai rodikliai siekė 26,4 taško, 10,9 atkovoto kamuolio ir 8,4 rezultatyvaus perdavimo.

„Manau, kad dėl to labiausiai jį ir gerbiame. Net kai pasiūlydavau jam laisvą dieną, jis griežtai atsisakydavo. Tai tiesiog nepriimtina jam. Jis jaučia neišpasakytą pasididžiavimą, kad gali žaisti kiekvieną vakarą“, – teigia „Nuggets“ treneris Michaelas Malone’as.

REKLAMA

Per šešerius metus NBA N. Jokičius pakeitė savo kūną, subrendo ir iš skylės gynyboje tapo solidžiu ramsčiu, stabdant oponentų atakas.

Svarbiausia, kad N. Jokičius tapo žaidėju, kuris veda ekipą į pergales. Tą puikiai įrodo šis sezonas – „Nuggets“ dėl traumos neteko pagrindinio įžaidėjo ir ekipos žvaigždės Jamalo Murray, bet Denverio komanda vis tiek sėkmingai pabaigė reguliarųjį sezoną, o dabar varžosi Vakarų konferencijos pusfinalyje.

„Jis tempia šią komandą ant savo nugaros. Jeigu išimtume iš bet kurios kitos komandos antrą geriausią žaidėją, ar jie sugebėtų padaryti tą patį? Tikrai nežinau“, – svarsto M. Malone’as.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų