Prieš dvejus metus 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse amerikietis Bobby Finke'as toje pačioje arenoje užfiksavo 14:30,67 laiko pasaulio rekordą, tačiau J. Liebmannas šį rezultatą pagerino dramatišku stiliumi, finišuodamas per 14:26,79. Nuo pat pirmųjų metrų iniciatyvą perėmęs ir pasaulio rekordo grafiką lenkęs vokietis 500 m atžymą pasiekė per 4:46,25, o 800 m – per 7:40,85. Pastarasis laikas jam būtų garantavęs sidabrą individualioje 800 m rungtyje, kurioje jis anksčiau šiame čempionate taip pat iškovojo auksą (7:37,59). Paskutinius 50 m per 27,39 sek. nuplaukęs J. Liebmannas iškovojo antrąjį aukso medalį, nors dar prieš šį sezoną nebuvo „išlipęs“ iš 14:50 minučių ribos (pavasarį jo pasiektas asmeninis rekordas siekė 14:39,67).
Už jo nugaros puikų pasirodymą surengė Vengrijos rekordą (14:39,45) pasiekęs ir sidabrą iškovojęs Zalanas Sarkany, tapęs 18-uoju plaukiku istorijoje ir pirmuoju vengru, įveikusiu 14:40 barjerą (buvęs jo rekordas – 14:47,89). Vokietijos dominavimą ilgo nuotolio distancijose įtvirtino bronzą pelnęs Oliveris Klemetas (14:40,64), o olimpinis bronzos medalininkas iš Airijos Danielis Wiffenas liko tik aštuntas.
Prancūzijos publika ilgai laukė akimirkos, kai galės palaikyti savo olimpinį didvyrį L. Marchandą individualioje rungtyje. Vyrų 200 m plaukimo peteliške finale didžiulio palaikymo sulaukęs prancūzas finišavo pirmas (1:51,72). Nors pirmoje distancijos pusėje lyderiavo L. Marchando treniruočių partneris iš Teksaso, vengras Hubertas Kosas (50 m – 24,35 sek., 100 m – 53,32 sek.), prancūzas lemiamą spurtą pradėjo trečiajame 50 m ruože. Užfiksavęs geriausią tarpinį laiką (28,95 sek., kai niekas kitas neplaukė greičiau nei per 29,51 sek.), jis aplenkė varžovus ir paskutiniuose metruose (29,27 sek.) tik įtvirtino savo pranašumą.
Ankstyvas H. Koso tempas jam kainavo medalį – paskutinius 50 m įveikęs per 31,77 sek., jis nukrito į šeštąją poziciją. Vis dėlto Vengrija neliko be apdovanojimų: galingai finišavęs Richardas Martonas iš ketvirtosios vietos pakilo į antrąją ir iškovojo sidabrą (1:54,06, paskutinių 50 m laikas – 29,82 sek.). Bronza atiteko Graikijos atstovui Apostolosui Siskosui, kuris su antru geriausiu finišo laiku (29,40 sek.) šoktelėjo iš šeštosios vietos į trečiąją, užfiksuodamas nacionalinį rekordą (1:54,13) ir vos viena dešimtąja sekundės dalimi aplenkdamas taip pat šalies rekordą pasiekusį italą Alberto Razzetti (1:54,23).
Prancūzijos sirgalių džiaugsmą pratęsė Mary-Ambre Moluh, moterų 100 m plaukimo nugara finale iškovojusi auksą ir pasiekusi naują Europos rekordą – 57,94 sek. Plaukikė išsklaidė visas abejones po to, kai anksčiau mišrioje estafetėje 4x100 m jos užfiksuotas 57,99 sek. rezultatas kėlė diskusijų dėl oficialaus rekordo statuso. Finale M. Moluh įpusėjus distancijai (27,73 sek.) net 0,21 sek. lenkė pasaulio rekordo grafiką ir, nors antroje pusėje (30,21 sek.) tempas krito, ji galiausiai išplėšė pergalę, savo ankstesnį geriausią rezultatą pagerindama 0,05 sek. Sidabrą pelnė olandė Marrit Steenbergen (58,46), o bronza džiaugėsi asmeninį rekordą pasiekusi prancūzė Pauline Mahieu (58,77).
Moterų 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale užfiksuota didžiulė staigmena – lenkė Kasia Wasick iškovojo savo pirmąjį Europos čempionės titulą ilgame baseine, įveikdama vieną geriausių visų laikų sprinto meistrių, švedę Sarah Sjostrom. Nors S. Sjostrom priklauso daugiau nei pusė visų istorijoje užfiksuotų plaukimų greičiau nei per 24 sekundes (vieną jų ji pridėjo ir pusfinalyje), finale K. Wasick finišavo per 23,84 sek., vos dviem šimtosiomis sekundės dalimis aplenkdama olimpinę čempionę ir pagerindama Lenkijos rekordą (buvęs – 23,95 sek. iš 2024 m. Pasaulio taurės turnyro). Bronzą iškovojo Italijos atstovė Sara Curtis (23,99), pirmą kartą karjeroje „išlipusi“ iš 24 sekundžių ribos ir pasiekusi nacionalinį rekordą (buvęs – 24,09 sek.). Visos trys prizininkės distanciją įveikė greičiau nei per 24 sekundes – to nebuvo net 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Chaotiškame moterų 200 m kompleksinio plaukimo finale triumfavo airė Ellen Walshe, iškovojusi jau antrąjį aukso medalį šiame čempionate (anksčiau laimėjo 400 m kompleksinį plaukimą). Nors po peteliškės (26,81 sek.) ir nugaros (32,66 sek.) rungčių pirmavo naujoji 100 m peteliške Europos čempionė belgė Roos Vanotterdijk, o po krūtinės stiliaus (37,74 sek.) į priekį 0,3 sek. persvara išsiveržė britė Abbie Wood, E. Walshe lemiamame laisvojo stiliaus ruože pademonstravo įspūdingą greitį. Iš penktosios pozicijos į pirmąją pakilusi airė (laisvojo stiliaus atkarpa – 30,33 sek.) finišavo per 2:09,81 ir pasiekė nacionalinį rekordą. Sidabrą išplėšė italė Anita Gastaldi (2:10,07), paskutiniuose metruose vos trimis šimtosiomis sekundės dalimis aplenkusi R. Vanotterdijk (2:10,10). Greičiausią laisvojo stiliaus atkarpą (29,90 sek.) pademonstravo lenkė Justina Kozan, užėmusi penktąją vietą (2:10,55).
Vyrų 50 m plaukimo krūtinėje finale dominavo italas Nicolo Martinenghi, distanciją įveikęs per 26,57 sek. ir iškovojęs auksą. Tai leido jam pakartoti 2022 m. Romoje pasiektą dublį – laimėti tiek 50 m, tiek 100 m plaukimo krūtinėje rungtis. Atrankose ir pusfinaliuose italas fiksavo 26,2 sek. laikus. Antrąją vietą pasidalijo identišką laiką (26,62 sek.) užfiksavę italas Simone Cerasuolo ir Nyderlandų rekordą pasiekęs Koenas de Grootas. Ketvirtąją ir penktąją vietas užėmė Ukrainos atstovai Stepanas Babenka (26,72) ir Volodymyras Lisovecas (26,78), o S. Babenkos rezultatas tapo naujuoju šalies rekordu, pagerinusiu ankstesniame etape V. Lisoveco pasiektą 26,84 sek. laiką.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
