Negailestingas medikų nuosprendis – ir gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Karjeros, kuri atrodo ką tik prasidėjo, laukia pabaiga.

„Darant tam tikrus judesius be galo skaudėdavo kirkšnį. Tai atsiliepdavo gynyboje ir puolime. Buvau pripratusi siekti maksimumo. Matai, kad nori, bet negali, tai – be galo sunku. Galbūt dėl to buvo skaudžiausia. Psichologinės problemos prasidėjo anksčiau – ne tik po nuosprendžio, kad daugiau negaliu žaisti“, – prisipažįsta prieš dvejus metus iš krepšinio pasitraukusi viena perspektyviausių Europos krepšininkių laikyta Aurimė Rinkevičiūtė.

Dažnai pagalvoji, kas būtų, jeigu galėtum dabar sportuoti? – Balsas.lt paklausė A. Rinkevičiūtės.

– Žinoma. Žiūrint bet kurias moterų varžybas kyla noras: „O jei būtų dabar viskas gerai.“ Bet mano požiūris kitoks. Gal charakteris lėmė: jei negaliu būti viena iš geriausių, išvis geriau nebūti.

Prisiminkime: kaip prasidėjo tavo kelias į krepšinį?

– Tas kelias prasidėjo savarankiškai sportuojant: eidavau į kiemą ir mėtydavau į krepšį su vaikais. Vėliau tėvai pamatę šį mano pomėgį ir nuvedė į Kauno krepšinio mokyklą. Nuo to laiko pradėjau žaidžiau krepšinį. Žinoma, nežaidžiau tik treniruotėse: kiekvieną dieną eidavau į kiemą po treniruotės ar prieš ir žaisdavau su berniukais.

REKLAMA

Buvai laikoma pati perspektyviausia krepšininke Lietuvoje. Kokius pati kėlei sau tikslus, kai galėjai sportuoti?

– Negaliu pasakyti, kad laikiau savo perspektyviausia krepšininke. Tiesiog dariau tai, kas man patiko. Tikslų neturėjau, nes jaučiau malonumą, kuris užvaldydavo žaidžiant krepšinį. Galbūt todėl niekada negalvojau, ar žaisiu WNBA, ar  stipriame Eurolygos krepšinio klube. Žinoma, kiekvieną kartą norėjosi būti geriausiai, ir pranašesnei už priešininkes.

Karjera buvo trumpa, bet pasiekei įsimintinų pergalių.

– Jų buvo tikrai daug, nes kiekviena pergalė savotiškai džiugino. Trenerė Birutė Jankauskienė paimdavo žaisti su vyresnėmis mergaitėmis. Leisdavo „pasireikšti“, laimėdavome Lietuvos čempionatus, tai labai daug reiškė man. Vėliau, žinoma, laimėjimas Europos jaunučių krepšinio čempionate (iki 16 metų), o vienas įsimintiniausių – tai Senojo žemyno jaunių čempionių titulas (aut. past. šiame čempionate krepšininkė buvo pripažinta naudingiausia žaidėja).


A. Rinkevičiūtė būdama vos 16-os debiutavo Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje, kuomet mūsiškės kovojo pasaulio čempionate. Paklausta, ar vis dėlto yra vilties grįžti į aikštę, Aurimė pripažįsta – prognozės liūdnos: „Dabar, nors ir nesportuoju, skausmai užpuola dažnai. Tiesiog eini ir pradeda mausti: net sunku statyti koją, nes skauda.“

Nors Aurimė ir negali sportuoti, bet nuo krepšinio niekur neatitrūko: „Atrodo neįmanoma, kuomet daugybę metų tai buvo gyvenimo dalis. Todėl dirbu KKML lygoje sekretore ir kiekvieną dieną esu kitoje krepšinio pusėje, bet, deja, ne aikštelėje.“

„Šiuo metu studijuoju Vytauto Didžiojo universitete sociologiją. Man tai labai patinka, niekada nepamanyčiau, kad kibsiu į mokslus ir man tai puikiai seksis. Dalyvauju mokslinėje veikloje ir  galvoju su tuo susieti ateitį“, – su optimizmu akyse sako A. Rinkevičiūtė.

Su krepšiniu neišsiskyrė

Tuo metu 31 metų sulaukusiam rezultatyviausiam Lietuvos nacionalinės rinktinės krepšininkui Artūrui Karnišovui iš sporto teko pasitraukti dėl kelio traumų. „Buvo sunku, bet trauma padėjo susitaikyti“, – sako A. Karnišovas.

REKLAMA

Šiuo metu Hiustono „Rockets“ klubo skautu dirbantis lietuvis teigė, kad tokiam sprendimui įtaką padarė ne tik kamuojančios traumos: „Sprendimas buvo priimtas ne tik dėl traumų, o todėl, kad ir pats norėjau kažką pradėti iš naujo. Ačiū Dievui, kad tai surišta su krepšiniu. Noras ir meilė liko. Dabar naudoju tik smegeninę.“

Artūras Karnišovas (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)A. Karnišovas – rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės krepšininkas (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)

Kartu su nacionaline vyrų krepšinio rinktine A. Karnišovas iškovojo du olimpinius bronzos medalius bei sidabrą Europos čempionate. Karjerą pradėjęs Vilniaus „Statybos“ klube, krepšininkas žaidė  Barselonos „FCB Barcelona“ ir Pirėjo „Olympiacos“.

Daugiau nei pusę gyvenimo – su kamuoliu

Tik 17-os sulaukęs kaunietis Marius Bašinskas sulaukė pasiūlymo: pasirašyti kontraktą su Kauno „Žalgiriu“. Vienu perspektyviausiu krepšininku laikytas ir su Andrėjumi Kirilenka lyginamas kaunietis su oranžiniu kamuoliu nesiskyrė nuo vaikystės: „Pradėjau žaisti, kai man tebuvo 10 metų. Karjerą teko baigti 25-erių, o dabar man 31 metai. Vadinasi, pusę savo gyvenimo paaukojau krepšiniui.“

M. Bašinskas karjerą buvo priverstas baigti dėl sutrikusios širdies veiklos: „Būčiau žaidęs toliau, jeigu ne gydytojų atlaidumas. O gal tiesiog nenorėjimas įsigilinti į esamą sveikatos būklę. Labiau rūpėjo priežastys, o ne pats faktas, kad daugiau nebegaliu žaisti. Svarbiausia buvo sveikata. Klubiniu krepšiniu domiuosi mažai, bet kai žaidžia rinktinė – žiūriu visada.“

Krepšininkas 1998 metais debiutavo „Žalgirio“ komandoje. Po kelerių metų, kauniečių klubas nusprendė jaunąjį krepšininką paskolinti kitoms ekipoms.  Per savo karjerą M. Bašinskas žaidė Klaipėdos „Neptūne“, Alytaus „Alitoje“, kuriai padėjo iškovoti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzą bei Mažeikių „Naftoje“. Bet įsimintiniausias sezonas buvo žaidžiant Estijos klube. Sužaidęs šešerias rungtynes ir pelnęs vidutiniškai po 16,3 taško, buvo priverstas baigti karjerą.

REKLAMA

Buvęs krepšininkas prisipažįsta: „Labai dažnai sapnuoju, kad žaidžiu krepšinį. Vis dar, matyt, tas reikalas giliai įstrigęs pasąmonėje.“

Nenorėjo rizikuoti sveikata

Vos prieš keletą savaičių dėl sveikatos problemų iš krepšinio pasitraukti nusprendė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės aukštaūgis Marijonas Petravičius. Pavojingos ligos – plaučių mikroembolijos užkluptas 32-ejų krepšininkas teigia, kad su šia liga gyventi nėra pavojinga, tačiau žaidžiant rimtos bėdos gali sugrįžti.

Marijonas Petravičius (nuotr. Tomo Tumalovičiaus / krepsiniosirdis.lt)Marijonas Petravičius (nuotr. Tomo Tumalovičiaus / krepsiniosirdis.lt)

Pirmieji simptomai pasireiškė praėjusią vasarą, kuomet mūsų šalies rinktinė ruošėsi Europos čempionatui Lietuvoje. Krepšininkas keliskart manė, kad liga pasitraukė, tačiau ji vis apie primindavo.

Prieš dvejus metus iš krepšinio dėl kamuojamų nugaros skausmų pasitraukė ir geriausiu Lietuvos snaiperiu laikomas Arvydas Macijauskas. Sveikatos problemos pradėjo kamuoti, kai lietuvis atstovavo Pirėjo „Olympiacos“ klubą. Graikai atsisakė duoti leidimą sudėtingai operacijai. Tai buvo pagrindinė priežastis prasidėjusiems teismams tarp krepšininko ir „Olympiacos“ komandos vadovų.

<a class='top500' href='/top500/arvydas-macijauskas' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/arvydas-macijauskas' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/arvydas-macijauskas' target='_blank'>Arvydas Macijauskas</a></a></a> (AFP/Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)Arvydas Macijauskas (AFP/Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)

Jeigu būtų atlikta operacija, krepšininkas galėjo grįžti į aikštelę po metų, tačiau būdamas 30-ies nusprendė baigti profesionalo karjerą.

TIK FAKTAI

A. Rinkevičiūtė kartu su Lietuvos jaunimo rinktinėmis iškovojo Europos bronzos ir aukso medalius. Ji vidutiniškai mūsų šalies komandai pelnydavo po 20,4 taško per rungtynes. Atstovaudama Marijampolės „Arvi“ komandai sportininkė vidutiniškai pelnydavo po 13,9 taško, bei atlikdavo po 3,8 rezultatyvaus perdavimo.


Rašyti komentarą...
1
1234
2012-09-25 08:35:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
1
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų