„Iki šio olimpinio normatyvo – aštuonerių metų kelias. Tai tikrai aukšto lygio rezultatas. Pasiekėme tai, apie ką pasvajodavome. Kaip aš džiaugiuosi, tai tikriausiai niekas neįsivaizduoja. Vos nenumiriau iš džiaugsmo“, - apie maratonininko Remigijaus Kančio laimėjimą Berlyne kalbėjo jo trenerė I. Juodeškienė.
Berlyno maratone sekmadienį R. Kančys finišavo dvidešimt aštuntas ir įvykdė olimpinį normatyvą – 42,195 km jis įveikė per 2 val. 15 min. 39 sek. Jo rezultatas geriausias Lietuvoje nuo 2007 metų ir šeštas per visą laiką. Remigijus tapo penkioliktu Lietuvos lengvaatlečiu, įvykdžiusiu olimpinius normatyvus.
Po 12 metų pertraukos R. Kančys bus pirmas lietuvis, dalyvausiantis olimpiados maratone. Paskutinis šioje distancijoje 2004 metais Atėnų olimpiadoje varžėsi Mindaugas Pukštas. „Nuo to laiko nieko neturėjome net panašaus lygio sportininko. Pagaliau atsirado ir Lietuvoje bėgantis vyras. Tikiuosi, kad atsiras daugiau norinčiųjų pasikankinti“, - juokėsi trenerė, pati dalyvavusi Atėnų olimpinėse žaidynėse.
Plačiai atverti duris į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes atletui padėjo daug faktorių – trenerio darbas Kauno sporto mokykloje „Viltis“ ir „Kauno maratono“ klube, rėmėjai ir treniruotės kartu su olimpiete Rasa Drazdauskaite. „Ji jau sena maratonų vilkė – davė Remigijui daug praktikos. Viskas susidėjo į krūvą ir ta bomba sprogo. Taip džiaugiuosi“, - pasakojo I. Juodeškienė.
tv3.lt kalbinta pati R. Drazdauskaitė tvirtino, kad Remigijaus pasiekimas jos nė kiek nenustebino: „Visada tikėjau ir žinojau, kad jis gali bėgti greičiau nei olimpinis normatyvas. Gal labiau būčiau nustebusi, jei to normatyvo jis nebūtų įvykdęs. Tokia distancija tas maratonas – kiek „atidirbsi“, tiek ir turėsi“.
Prieš mėnesį Pekine vykusiame pasaulio čempionate fantastišką rezultatą pasiekusi - maratoną 11-a įveikusi R. Drazdauskaitė pasakojo, kad Remigijus ilgai, kruopščiai ir sklandžiai ruošėsi šiam startui.
„Jam tik pačiam reikėjo tikėti savimi, nes tai labai daug reiškia, o rezultatas parodė, kiek jis įdėjo savo jėgų ir darbo. Visada skatinau jį ir tikinau, kad jis gali įvykdyti normatyvą ir dabar labai už jį džiaugiuosi“, - teigė bėgikė.
Po Berlyno maratono trenerė I. Juodeškienė skambino savo auklėtiniui: „Jis tokioje euforijoje buvo – sako, nežinau, ką padariau. Verkiau ir norėjau jį apkabinti. Didžiuojuosi, nes įdėta darbo labai daug.“
Pasak jos, iš rajono atėjusiam talentingam vaikinui reikėjo sustatyti ne tik judesius, bet ir mintis. „Čia daug psichologijos, palaikymas, paguodimas. Treneris – psichologas, draugas, šeimos narys. Pasidariau jam kone mama. Mes kartu dirbame trenerio darbą. Džiaugiuosi, kad tokį žmogų pas mane atsiuntė Dievas.“
Trenerė kalbėjo, kad artimiausiuose planuose – poilsis. Vėliau bus galima susidėlioti planus: „Gal lengviau bus rėmėjų gauti, gal LTOK parems ir federacija kitaip žiūrės. Visa kita jis jau užsidirbo ir mėginsime susidėlioti stovyklas. Manau, kad visai neprastai turėtume startuoti Rio de Žaneire“.
I. Juodeškienė neabejojo, kad jos auklėtinis gali šturmuoti ir Lietuvos vyrų maratono rekordą. Beveik du dešimtmečius statistikos lentynose dulkėjęs rekordas priklauso Česlovui Kundrotui – 2 val. 12 min. 35 sek. Šis pasiektas 1997 metais Frankfurte, Vokietijoje. „Galiu pasakyti garsiai ir nebijodama – sieksime vyrų Lietuvos maratono rekordo“, - sakė trenerė.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva taip pat labai džiaugėsi, kad po tiek metų „atsirado bėgantis vyras“. „Stovyklos, režimas, treniruotės savo padarė. Jis to siekė, o mes to tikrai tikėjomės ir labai džiaugiamės. Tai nebuvo kažkokia staigmena“, - komentavo ji.
Anot N. Medvedevos, kelialapius į Rio de Žaneirą iškovojęs atletai turėtų ten ir dalyvauti: „Jokių kliūčių daroma nebus, nebent realiai matysis, kad žmogus itin prastos sportinės formos ar traumuotas. Į olimpines žaidynes savo sportininkus deleguoja 210 valstybių – didelė konkurencija. Nesame pasaulio bamba, kad skintume medalius. Tokių kaip Virgilijus Alekna dar reikia palaukti, bet gal atsiras.“
Tai jau penkioliktas Lietuvos lengvaatlečių įvykdytas olimpinis normatyvas. „Bet tikrai ne paskutinis. Realiai gali būti 18 lengvaatlečių Rio de Žaneirei. Paskutinis šansas pagriebti olimpinį normatyvą bus kitais metais Europos čempionate, likus mėnesiui iki olimpiadios“, - aiškino LLAF generalinė sekretorė.
R. Kančio šūkis iki Berlyno maratono ir iškovoto kelialalio į Rio de Žaneirą buvo „Olimpinės svajonės link“. Ar reikės ją keisti? „Taip. Dabar jau „Į olimpiadą! Į Rio!“, - juokėsi jo trenerė I. Juodeškienė.
