San Antonijaus „Spurs“ komanda prieš keletą metų buvo laikoma viena neįdomiausių ir nuobodžiausių visoje Šiaurės Amerikos Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA). Dėl labiau europietiško krepšinio stiliaus žaidimo ir tylių, neišsišokančių žvaigždžių, teksasiečiai nesulaukė didelio aistruolių susidomėjimo.
Tačiau „Spurs“ buvo neįvertinti be reikalo. Ypač atsižvelgiant į tai, kad septyniolika metų San Antonijaus krepšininkų žaidimui diriguojantis strategas Greggas Popovičius yra įdomiausias treneris NBA. Kodėl? Štai keletas „Bleacher Report“ pateikiamų priežasčių.
Priežastis Nr. 1 – CŽV
Nepanašu, kad jaunystėje G.Popovičius apskritai bent sapnavo trenerio darbą. Serbo ir kroatės šeimoje Indianoje gimęs amerikietis baigė JAV oro pajėgų akademiją.
G.Popovičiui teko atlikti tarnybą Rytų Europoje. Jis netgi rimtai svarstė karjerą CŽV. Popas prašėsi į aukščiausio lygio slaptumo pareigas darbui Maskvoje, tačiau trauka krepšiniui padarė savo.
Būdamas 24-erių, jis tapo oro pajėgų akademijos komandos trenerio asistentu. G.Popovičius asistavo Hankui Eganui. Vėliau tas pats H.Eganas jau asistavo G.Popovičiui „Spurs“ ekipoje. Darbuodamasis trenerių štabe, G.Popovičius vėliau baigė kūno kultūros studijas Denverio universitete.
Priežastis Nr. 2 – pralaimėjo tragiškiausiai krepšinio komandai
1979 m. G.Popovičius rimčiau pasuko trenerio keliu. Jis tapo trečio diviziono koledžo komandos treneriu.
Po pirmojo sezono G.Popovičiui greičiausiai buvo kilusi mintis, kad trenerio duona – ne jam. Skurdi Pomonos koledžo komandėlė debiutiniame G.Popovičiaus sezone per 24 rungtynes pasiekė vos 2 pergales. Trenerio auklėtiniai netgi pralaimėjo komandai, kuri iki tų rungtynių buvo pralaimėjusi net 99 mačus iš eilės.
G.Popovičiui prireikė kelerių metų, kol menininkų universiteto krepšinio komanda pasiekė aukštumas trečiajame divizione. 1986 metais ji galiausiai tapo čempione, o buvę komandos nariai dalijosi prisiminimais, jog G.Popovičius jiems kai kurias subtilybes aiškindavo meno terminais. Ir tik tokiu būdu žaidėjai suprasdavo trenerio mintį.
Priežastis Nr. 3 – iš trečio koledžų diviziono į NBA
Po triumfo su Pomonos koledžu, G.Popovičius metus savanoriškai stažavosi pas tuometinį Kanzaso universiteto trenerį Larry Browną. Pastarasis jau turėjo didelį autoritetą ir buvo dirbęs į NBA.
Kai L.Brownas 1988 metais buvo paskirtas „Spurs“ vyriausiuoju treneriu, ilgai negalvojo, ką pakviesti į trenerių štabą. Kitaip nei pasiūlymą gavęs G.Popovičius.
Ilgai dvejojęs, vis dėlto nenorom Popas paliko koledžo krepšinio komandą ir tapo pirmuoju L.Browno asistentu San Antonijuje. Kartu jie dirbo iki 1992-ųjų, kol atėjęs naujasis klubo savininkas atleido visą trenerių štabą. G.Popovičius dvejiems metams persikėlė į Oklendo „Golden State Warriors“, kur asistavo Donui Nelsonui.
Priežastis Nr. 4 – treneriu pasamdė pats save
Kramsnoti trenerio duoną kiek pabodo ir G.Popovičius pasinėrė į darbą vadovybėje. 1994 metais jis tapo „Spurs“ direktoriumi ir krepšinio operacijų viceprezidentu. Būtent G.Popovičius į San Antonijų priviliojo įžaidėją Avery Johnsoną, kuris itin padėjo „Spurs“ pirmą kartą tapti čempionais 1999 metais.
Vis dėlto G.Popovičiui niežėjo nagai vėl treniruoti. Taigi, 1996–1997 m. sezono pradžioje, kai prieš tai du sezonus itin sėkmingai dirbusio Bobo Hillo (121 pergalės ir 43 pralaimėjimai) auklėtiniai startavo 3 pergalėmis ir 15 pralaimėjimų, G.Popovičiaus kantrybė neišlaikė ir jis atleido specialistą. Jo neįtikino ne tik geri pastarųjų dvejų metų rezultatai, bet ir traumuotų lyderių Davido Robinsono ir Seano Ellioto netektis.
Atleidęs B.Hillą, G.Popovičius pats save paskyrė vyriausiuoju treneriu. Tada „Spurs“ aistruoliai keistai reagavo į tokias permainas, bet dabar kažin ar turėtų kuo skųstis. Prie G.Popovičiaus „Spurs“ sezoną baigė turėdami 20 pergalių ir 62 nesėkmes. Bet būtina paminėti, kad D.Robinsonas tą sezoną dėl traumų sužaidė vos 6 rungtynes, kitas lyderis Seanas Elliotas praleido daugiau nei pusę sezono.
G.Popovičiaus planas paaukoti sezoną pasitvirtino – „Spurs“ gavo labai norėtą pirmąjį šaukimą. Po tragiško sezono, naujokų biržoje „Spurs“ pasirinko ne bet ką, bet Timą Duncaną.
Priežastis Nr. 5 – jaunus tausojo, senus – nuvarinėja
Anksčiau G.Popovičiaus žaidimo schemos „Spurs“ ekipai nešė pergales, tačiau sirgalių toks krepšinis visiškai nežavėjo. Ne veltui San Antonijaus komanda NBA elite buvo vadinama nuobodžiausia.
Pavyzdžiui, kai 2002–2003 m. „Spurs“ triumfavo NBA pirmenybėse, ekipos žaidimas buvo vienuoliktas lėčiausias visoje lygoje. 2004–2005 m., kai laimėta dar vieną čempionų žiedų kolekcija, „Spurs“ demonstravo septintą pagal lėtumą, o dar vienais pergalingais 2006–2007 m. – trečią pagal lėtumą krepšinį visoje NBA.
Nors lyderiai paseno, G.Popovičius suvokė, kad komandai geriau sekasi, kai puolime savo greitį išnaudoja Tony Parkeris. Pakeitęs žaidimo sistemą puolant, „Spurs“ klubas tapo šeštu greičiausiu visoje NBA.
Priežastis Nr. 6 – jis velniškai linksmas
Geriau pamatyti pačiam, nei kelis kartus apie tai išgirsti. Teiginys, kurį pagrįsime žemiau pateikdami kelis vaizdo įrašus.
G.Popovičiaus pokštus išvysti būtina. Jo sąmojai duodant interviu, pokštai ir laisvas bendravimas su žaidėjais turėtų užkariauti ne vieno širdį.
Pradėkime nuo to, kad žurnalistai rungtynių metų tarp kėlinių treneriams gali užduoti daugiausiai du klausimus. Keli iš G.Popovičiaus atsakymų scenarijų:
1) Į du žurnalistės klausimus atsakė dviem žodžiais. Į pirmąjį – „klaidos“, į antrąjį – „klaidos“.
2) Pamokė Charlesą Barkley. TNT televizijos analitikas sėdo ne į savo roges, kai atliko reporterio vaidmenį mačo metu. Neįsigilinęs į dviejų klausimų taisyklę, jis G.Popovičiui norėjo užduoti ir trečiąjį. Šis Ch.Barkley trumpai leptelėjo apie taisykles ir paliko kvailio vietoje išpėdindamas link rūbinės.
3) Kai šiose atkrintamosiose varžybose po pralaimėjimo Indianos klubui žurnalistas jam uždavė tik vieną iš dviejų galimų klausimų, G.Popovičiaus reakcija buvo tokia: „Ir viskas? Tai mane įžeidė.“
Dar kelios priežastys, kodėl G.Popovičius yra velniškai linksmas vyrukas. Jis išrado „Hack-a-Shaq“ taktiką, pagal kurią žaidėjai tyčia prasižengdavo prieš Shaquille‘ą O‘Nealą ir siųsdavo jį prie baudų metimo linijos, kur jis jausdavosi taip pat nejaukiai, kaip baleto aikštelėje. Ir po garsiai nuskambėjusios atkrintamųjų serijos su Fynikso „Suns“, kurioje visi piktinosi tokia „Spurs“ taktika, pirmose kito sezono rungtynėse G.Popovičius paprašė Kurto Thomaso jau pirmosiomis sekundėmis tyčia stabdyti Shaqą. Linksmasis Sh.O‘Nealas „užskaitė“ G.Popovičiaus pokštą.
Dar vienas linksmas nutikimas – į protokolą įrašyta priežastis, kodėl sveikas ir netraumuotas T.Duncanas nepasirodė aikštėje. Lyderį tausojęs G.Popovičius po susitikimo protokole įrašė: „Per senas“.
G.Popovičius yra minėjęs, kad baigs trenerio karjerą tada, kai sportbačius ant vinies kabins Timas Duncanas. Simboliška – jie savo kelionę NBA pradėjo drauge. Taip, Popas prie „Spurs“ vairo stojo metais anksčiau, nei į NBA atėjo T.Duncanas. Bet G.Popovičius trenerio karjerą lygoje pradėjo nuo plano aukoti sezoną ir gauti T.Duncaną.
Todėl kol dar yra galimybė, reikia atsidžiaugti ne tik aikštėje demonstruojamu T.Duncano talentu, bet ir išskirtiniu treneriu G.Popovičiumi. Patikėkite, šios pateiktos priežastys, kodėl jis yra įdomiausia asmenybė NBA, yra tik lašas jūroje.
