Sekmadienio vakarą paaiškės stipriausia Europos žemyno futbolo rinktinė. Sporto komentatoriai vieningai sutaria, kad čempionatas buvo įdomus ir sunkiai nuspėjamas. Kartu tai esą buvo viena realiausių galimybių gyvai išvysti rungtynes ir lietuviams. „Iki Gdansko tas pats, kas į Nidą nuvažiuoti, gal truputį ilgiau, bet atstumas nedidelis ir tokio šanso nebus dar ilgai“, – įsitikinęs sporto komentatorius Saulius Nalivaika. Tuo metu verslininkai skaičiuoja pelną, uždirbtą iš tautiečių, kurie rungtynes stebėjo viešosiose miestų erdvėse.
Galvojo, kad bus blogiau
Sporto žurnalistas ir komentatorius Nerijus Kesminas teigia, kad šis Europos futbolo čempionatas buvo labai įdomus ir kartu sunkiai nuspėjamas. Kalbėdamas apie čempionato užkulisius N. Kesminas dėstė, kad nebuvo taip baisu, kaip kalbėta: „Kalbėta, kad Rytų Europa, kitas mentalitetas, kitos tradicijos, kitas požiūris į vakarietiškas vertybes. Be to, infrastruktūra, ypač Ukrainoje, ne pati geriausia, bet iš esmės turėtume sakyti, kad lenkai ir ukrainiečiai susitvarkė su visomis bėdomis ir, sakyčiau, testą išlaikė. Aš maniau, kad gali būti blogiau“, – atviravo N. Kesminas.
Tuo metu EURO 2012 rungtynes per LRT komentuojantis Saulius Nalivaika atkreipė dėmesį, kad prie stadionų netrūko bilietų perpardavinėtojų: „Buvo tokių žmonių, kurie važiavo rizikuodami, neturėdami bilietų ir juos įsigydavo prie stadionų. Kainos iš pradžių buvo nemažos – priklausomai nuo bilietų, bet jeigu pasivaikštai, iki rungtynių lieka nedaug laiko, tai bilietas parduodamas pigiau. Pavyzdžiui, labai gerose vietose, kur bilietas kainuoja 200 eurų, tai vėliau nuleidžia iki 100, arba, jeigu prastesnėse vietose, nuo 100 vėliau nuleidžia iki 40 eurų“, – pasakojo komentatorius.
Abu LRT interneto tarnybos kalbinti pašnekovai teigė, kad rungtynių stebėti gyvai vyko ir nemažai lietuvių. Pasak N. Kesmino, daugelis jų intensyviai „dirbo“, kol nusipirko bilietus internetiniuose aukcionuose. „Aišku, čia mums ne 2014-aisiais Brazilijoje vyksiantis čempionatas“, – pridūrė komentatorius.
Lietuviai turėjo vieną geriausių galimybių
Anot S. Nalivaikos, sunku tiksliai pasakyti, kiek lietuvių vyko stebėti rungtynių, nes žmonės dažniausiai važiuoja atskirai, dešimtimis grupių. „Kas domisi futbolu, tai turbūt buvo viena geriausių galimybių apsilankyti čempionate. Iki Gdansko tas pats, kas į Nidą nuvažiuoti, gal truputį ilgiau, bet atstumas nedidelis ir tokio šanso nebus dar ilgai“, – dėstė S. Nalivaika.
Pasak komentatoriaus, jauni žmonės noriai vyko į Ukrainą ir Lenkiją, nes visi supranta, jog kito Europos futbolo čempionato, kuris bus Prancūzijoje, už tokią kainą nuvykti ir pažiūrėti nepavyks. Vienas iš gyvai mačiusių EURO 2012 rungtynes – vilnietis Vytautas Kleinauskas – sako bilietus įsigijęs kovo mėnesį UEFA internetiniame puslapyje.
„Buvome Ukrainos visuose miestuose, kuriuose buvo čempionatas. Su automobiliu nuvažiavome iki Lvovo, ten palikome automobilį ir traukiniais keliavome per Lvovą, Kijevą, Charkovą ir Donecką. Važiavome keturiese, su vienais lietuviais susipažinome jau traukinių stotyje. Sutikome nemažai lietuvių, su rūbais, ant kurių buvo lietuviški užrašai, girdėjome šnekančius lietuviškai, vieni su kitais sveikinomės. Iš viso per savaitę gal 30–40 lietuvių sutikome“, – LRT.lt puslapiui įspūdžiais dalijosi V. Kleinauskas.
LRT.lt interneto puslapio surengtoje apklausoje ~78 proc. (845) respondentų teigė čempionatą žiūrėsiantys namuose, ~4 proc. (38) – svečiuose, ~9 proc. (103) – viešosiose erdvėse, kavinėse. Rungtynių stebėti gyvai žadėjo vykti ~4 proc. (40) respondentų, o likę apklausos dalyviai patikino čempionato nežiūrėsiantys (59). Iš viso apklausoje dalyvavo 1090 respondentų.
Barų apyvarta priklausė nuo oro
Daugelis šalies gyventojų įvykius stebėjo ir viešosiose erdvėse, kavinėse ar baruose. Kaip lrt.lt pasakojo Kauno senamiestyje esančio restorano „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis, miestiečių susidomėjimas futbolu itin priklauso nuo oro – jeigu lietus neišgąsdina, žmonės renkasi noriai.
„Visą laiką spėjama, kurios varžybos gali būti įdomesnės, tačiau, kiek pačiam teko stebėti, visos varžybos buvo įdomios, daugelis stebisi, kad čempionatas vyko keistai – praktiškai nebuvo neįdomių varžybų ar autsaiderių. Iš kiekvienos komandos buvo galima tikėtis siurprizo“, – dėstė verslininkas.
Anot A. Gaižučio, tikslią apyvartą pasakyti sunku, tačiau neslėpė, kad lūkesčiai buvo šiek tiek didesni nei planuota, o tai esą taip pat priklausė nuo orų: „Pati pradžia, trys savaitgalinės dienos buvo tikrai labai geros, nes buvo geras oras. Tikėjausi, kad ir toliau susidomėjimas, tuo pačiu ir prekyba, augs, bet orai pastatė viską į savo vietas“, – patikino A. Gaižutis, pridurdamas, kad kiti senamiesčio verslininkai turi tą patį rezultatą.
Tuo metu Vilniuje esančių barų „Bix“ ir „Artistai“ direktorius Audrius Židelis skaičiuoja apie 20 proc. didesnę apyvartą nei įprastai. Verslininkas atkreipia dėmesį, kad įdomesnės komandos pritraukė gausesnį būrį lankytojų. „Nemažai žiūrėjo Rusijos–Lenkijos varžybas, bet ne dėl to, kad kaimynai, o todėl, kad tikėjosi aikštelėje aistrų, aštrios kovos“, – pridūrė A. Židelis.
Čempionatas, pasak verslininko, pasiteisino, ir tikisi dar daugiau lankytojų per finalą. „Man keista, Lietuva – krepšinio šalis, bet tikrai taip nežiūri krepšinio varžybų, kai žaidžia Ispanija su Italija, kaip futbolą. Lietuviai žiūri tik kaip žaidžia sava krepšinio komanda“, – pastebi verslininkas.
XIV UEFA Europos futbolo čempionatas yra trečias čempionatas, vykstantis dviejose šalyse (pirmasis vyko Belgijoje ir Nyderlanduose, antrasis – Austrijoje ir Šveicarijoje). Tai kartu paskutinis finalinis turnyras, kuriame dalyvauja 16 rinktinių, mat nuo 2016 m. žais 24 komandos. Čempionato varžybos vyko Kijevo (finalas), Dnepropetrovsko, Donecko, Lvovo (Ukraina), Varšuvos (atidarymas), Gdansko, Poznanės ir Vroclavo (Lenkija) stadionuose.
Tuo metu XV-asis UEFA Europos futbolo čempionatas vyks Prancūzijoje.
Vytenis RADŽIŪNAS
