„Jei galvočiau vien apie savo ambicijas, kreiptis į teismą nebūtų prasmės. Mano kadencija eina į pabaigą, o tiesos paieškos užtruks ilgai ir kainuos nemažai nervų bei pinigų. Net ŠMS ministerijai pralaimėjus procesą, dabartinė jos valdžia tikriausiai jau bus baigusi savo kadenciją ir prisiglaus kokiame nors kitame šiltame poste. O asmeninė atsakomybė už padarytą sprendimų žalą mūsų šalies valdininkams, deja, netaikoma. Tačiau mes vis tiek pasiryžome nueiti šį teisinį maratoną dėl visų nuskriaustų LDF sportininkų, trenerių, teisėjų bei darbuotojų. Jie labiausiai kenčia dėl asmeninių kai kurių politikų ambicijų“, – aiškino LDF prezidentas Vigmantas Sinkevičius.
Jo nuomone, ŠMS ministerijos sprendimą neskirti lėšų dziudo federacijai dėl esą padarytų veiklos pažeidimų lėmė galimai tyčia klaidingai interpretuoti faktai. Federacijos vadovo įsitikinimu, už tai atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti ŠMS viceministras Linas Obcarskas.
„Spręskite patys - pernai sausį Linas Obcarskas buvo paskirtas už sportą atsakingu ŠMS viceministru, o jau po kelių dienų gavome pranešimą dėl paskirto LDF audito. Tada maždaug po mėnesio gavome pranešimą, kad yra nustatyti keli pažeidimai, kuriuos rekomenduojama ištaisyti. Norėdami objektyvai ir kvalifikuotai įvertinti šias pretenzijas, kreipėmės į teisininkus. Jie, remdamiesi įstatymine baze, pateikė argumentuotus atsakymus į kiekvieną punktą. Gavę šiuos atsakymus, parašėme išsamų raštą ŠMS ministerijai, kad su jų pretenzijomis dėl neva padarytų pažeidimų mes nesutinkame, taip pat nurodėme kokiais įstatymų punktais remiamės. Tačiau nesulaukėme jokios reakcijos, o praėjus beveik metams gavome drastišką sprendimą visą olimpinę sporto šaką palikti be finansavimo“, – pasakojo LDF prezidentas.
- Kaip vertinate ŠMS ministerijos sprendimą visiškai neskirti valstybės lėšų dziudo federacijai?
Su tuo kategoriškai nesutinkame. Sprendimo argumentacijoje akivaizdūs įstatymų neatitikimai ir teisinis neišmanymas. Juokingai skamba ŠMS viceministro Lino Obcarsko pareiškimai, kad ministerijos sprendimuose nėra nieko asmeniško. Faktai sako ką kitą. Manome, kad būtent L. Obcarsko iniciatyva ŠMS ministrė buvo įtikinta pasirašyti įsakymą dėl lėšų neskyrimo.
Apie ŠMS viceministro nuoskaudas, kurios tęsiasi nuo dziudo federacijos ir sambo federacijos senų konfliktų, pasakota ne kartą. Priminsiu, jog L. Obcarskas, iki prasmukdamas į ministerijos kėdę, ne vienerius metus vadovavo Lietuvos sambo federacijai. Kas yra sambo, daug pasako pats pavadinimas (sambo - trumpinys nuo rusiško samooborona bez oružija (liet. savigyna be ginklų). Šią specialiai Sovietų sąjungos armijai ir jos smogikams sukurtą šaką Lietuvoje šlovinęs valdininkas dabar, matyt, nelabai norėtų atsiminti kokia veikla mūsų šalyje užsiėmė daugelį metų ir kokias vertybes propagavo.
Maža to, net ir dabar šis veikėjas, būdamas politinio pasitikėjimo pareigūnas, teisme tarp dziudo federacijos ir vieno jos nario veržiasi liudyti prieš mūsų federacijos vadovybę. Kyla klausimas - kodėl? Gal todėl, kad jis artimas draugystes su mūsų taip vadinamais opozicionieriais painioja su savo, kaip valdininko, pareigomis bei darbo etika.
- Kokie konkrečiai federacijos pažeidimai buvo nurodyti ministerijos jums atsiųstuose raštuose?
Pirmiausia, kad įsivaizduotumėte ministerijos pretenzijų mastą, įvardinsiu, jog kalbama ne apie kažkokius milijonus, o apie maždaug poros tūkstančių eurų sumą, kurios panaudojimą pagrindėme Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisinėmis normomis. Todėl manome, kad tai tik formali priežastis susidoroti su neįtinkančia federacija.
Pažiūrėkime į faktus: vienas kaltinimų, minimų ministerijos rašte, buvo dėl mokėtų esą per mažų maistpinigių varžybose dalyvavusiems sportininkams, teisėjams ir t.t. Federacija mokėjo po 30 eurų per dieną. Ministerija rašte mums nurodė, kad turėjome mokėti maksimalią leistiną sumą – 35 eurus. Pagal įstatymus, 2020 metais maistpinigių norma Lietuvoje neturėjo viršyti 35 eurų per dieną, bet mažesnės mokėti niekas nedraudžia. Turėjome aiškinti elementarius dalykus, kad „neviršijanti“ reiškia, jog ji negali būti didesnė, tačiau gali būti mažesnė. Kodėl mokėjome mažiau? Mes gavome VMI išaiškinimą, kad norma nustatoma atsižvelgiant į turimą biudžetą. Norint neviršyti organizacijos biudžeto ir buvo nustatyta 30 eurų suma. Iš pradžių ministerijos klerkai mušėsi į krūtinę, kad jie remiasi Darbo kodeksu. Jų bėda yra ta, kad jie nesuvokia, jog pas mus nė vienas teisėjas ar sportininkas nedirba pagal darbo sutartis. Yra tik savanoriškos veiklos sutartys, todėl pagal įstatymus jiems minėti Darbo kodekso punktai yra netaikytini. Tai visiškai elementaru. Bet valdininkai net nesiteikė į tai įsigilinti ir savo klaidos nepripažino. Įdomiausia, kad vėliau šis kaltinimas iš jų išvadų patyliukais dingo. Ir tokių ŠMS ministerijos valdininkų nekompetencijos pavyzdžių yra ne vienas.
- Ministerijai išbraukus jūsų minėtą pažeidimų punktą, kokie priekaištai liko išvadose?
Vienas - esą federacija nevykdė viešųjų pirkimų perkant paslaugas. Mus konsultuojantys patyrę teisininkai buvo išaiškinę, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, jei valstybės lėšos nesudaro daugiau nei pusės organizacijos biudžeto, ji neprivalo vykdyti viešųjų pirkimų.
Antras priekaištas, kad netinkamai sudaryta federacijos biuro nuomos sutartis ir neva apie ją nežinojo federacijos nariai. Tik patikslinsiu, kad mūsų biuras tuo adresu buvo oficialiai perkeltas beveik prieš 20 metų! Nuo pat pradžių visi žinojo, kad tai yra mano šeimai priklausančios patalpos. Ir šios aplinkybės visiškai neprieštarauja įstatymams. Kalbant apie naudą, tai jos daugiau turėjau ne aš, o federacija. Mūsų biuro nuomos kainą pavadinčiau labiau simboline. Ypač žinant, kad biuras yra gerame rajone, jame suteikiamos ne tik patalpos, bet baldai bei visa reikalinga buitinė technika. Nuomos kaina nustatyta bent amortizacijai padengti, o ne gauti kažkokį pelną. Tai yra mano parama federacijai, nes reali tokio biuro rinkos kaina yra tris ar keturis kartus didesnė. Visa tai galima nesunkiai patikrinti. Ar nesuklydau federacijai suteikdamas savo patalpas? Ne, nes tai padaryti buvo būtina. Man tapus prezidentu federacija Kaune neturėjo nei biuro, nei baldų, nei veiklai būtinos technikos. Nieko. Kažkodėl valdininkai pamiršo, kad keletą metų už nuomą išvis neėmiau jokių pinigų. Beje, 2017 metais savo iniciatyva užsakėme nepriklausomą federacijos auditą, kuris išsamiai įvertino visas mūsų veiklos sritis, ir nei dėl nuomos, nei dėl kitų aspektų neturėjo jokių pastabų. Tą patį jau šiemet pakartojo ir mus konsultavę teisininkai, kuriuos ŠMS ministerijos sprendimas tiesiog pribloškė. Jų nuomone, politikai akivaizdžiai prasilenkė su įstatymais, todėl teks jiems apie tai priminti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
