Lietuvei tėra vos 19-ka metų.
Mūsiškė jaunimo lygmeniu yra įrodžiusi viską ir yra pasiruošusi žengti didesnius žingsnius suaugusiųjų sporte.
Europos jaunių čempionatas – pirmoji vieta (100 m. krūtine), Europos jaunimo olimpinės žaidynės antroji vieta (200 m. krūtine), Europos jaunimo čempionatas dar viena antroji vieta (50 m. krūtine), jaunimo olimpinės žaidynės (100 m. krūtine) trečioji vieta. Visi šie pasirodymai įvyko 2018 – 2019 metais ir būtent šiuo metu K. Teterevkovai pavyko įsitvirtinti tarp ryškiausių jaunųjų plaukimo žvaigždžių.
Įdomu tai, kad K. Teterevkova apie kelionę į Tokijo olimpines žaidynes sužinojo itin vėlokai. Vos birželio 17 dieną vilnietė gavo pranešimą iš trenerės, kad jai teks krautis lagaminus ir ginti Lietuvos garbę Tokijuje. Ši žinia jaunajai atletei buvo didžiulė naujiena.
„Kad šimtu procentų vyksiu į Tokiją sužinojau birželio 17 dieną. Visų pirma man parašė trenerė „Labas rytas, tu važiuoji į olimpines žaidynes“. Aš nesupratau, galvojau, kad trenerė juokauja, nes ta atsiųsta žinutė buvo iš niekur nieko. Mes nuėjome papusryčiauti ir trenerė parodė, kad tikrai važiuoju. Parodė dokumentus, laiškus. Pradžiai buvo šokas. Ilgai negalėjau tuo patikėti. Aišku, labai džiaugiausi, nes tai buvo mano svajonė ir tikslas. Džiaugiausi kartu su visais – ir šeima, ir draugai džiaugėsi kartu“, – sakė plaukikė.
Plaukikė šiemet taip pat žengė didesnius žingsnius ir suaugusių sporte. Ji pirmąkart pateko į suaugusių etapo pusfinalius, tad tai teikia vilties, kad Lietuva turės dar vieną talentingą auksinę žuvelę, kuri anksčiau ar vėliau atneš tėvynei medalius.
„Suaugusių čempionate pakliuvau į pusfinalius. Tai buvo realiai pirmas kartas, kai Europos suaugusiųjų čempionate patekau į pusfinalį. Šiais metais pasigerinau visus rezultatus – buvo labai smagu, kad pagaliau pavyko tai padaryti“, – džiaugėsi ji.
K. Teterevkova savo kelionę Tokijuje pradeda jau rytoj, Lietuvos laiku 13 valandą. Jos plaukimą galite stebėti per TV3 grupes kanalus.
Plačiau apie K. Teterevkovos karjerą, svarbiausias pergales, sportavimą su savo idealu, artimiausiais sirgaliais, pasiruošimą Tokijui skaitykite šiame interviu:
Žinau, kad sportuoti, lankyti plaukimą pradėjai itin jauna. Berods 8 metų. Koks būtent yra pirmasis tavo didesnis prisiminimas susijęs su šia sporto šaka?
Mano pirmasis didesnis prisiminimas yra tas, kad kai pradžioje mokiausi plaukti moksleivių rūmuose, o paskui manė tėtis nuvedė pas savo buvusį trenerį. Atsimenu, kad nuo tos dienos, kai įlipau į didįjį Lazdynų baseiną, prasidėjo rimtesnis plaukimas, rimtesnis sportas.
Kada supratai, kad plaukimas yra tavo gyvenimas ir kad šioje sporto šakoje gali pasiekti įspūdingus rezultatus?
Labai sunku pasakyti, nuo kada supratau, kad plaukimas tapo mano gyvenimu, bet manau, kad jeigu reikėtų pasakyti, kada įėjau į elitą – atsimenu 2018 metus, kai Europos jaunimo čempionate laimėjau pirmą ir trečią vietas. Manau, kad nuo to momento buvau pradėjusi įženginėti į elitinį plaukimą.
Kiek likus laiko iki olimpinių žaidynių sužinojai, kad gausi šansą pasirodyti Japonijoje?
Kad šimtu procentų vyksiu į Tokiją sužinojau birželio 17 dieną. Visų pirma man parašė trenerė „Labas rytas, tu važiuoji į olimpines žaidynes“. Aš nesupratau, galvojau, kad trenerė juokauja, nes ta atsiųsta žinutė buvo iš niekur nieko. Mes nuėjome papusryčiauti ir trenerė parodė, kad tikrai važiuoju. Parodė dokumentus, laiškus.
Kaip būtent prisimeni tą dieną ir tą akimirką, kai sužinojai, kad dalyvausi olimpinėse žaidynėse? Kokios emocijos virė viduje? Su kuo visų pirma pasidžiaugei, kad keliausi į Japoniją?
Pradžiai buvo šokas. Ilgai negalėjau tuo patikėti. Aišku, labai džiaugiausi, nes tai buvo mano svajonė ir tikslas. Džiaugiausi kartu su visais – ir šeima, ir draugai džiaugėsi kartu.
Kiek žinau ir teko matyti, teko kartu sportuoti su Danu Rapšiu. Kadaise esi minėjusi, kad jis tau vienas iš idealų. Kokių patarimų esi sulaukusi iš vieno geriausių Lietuvos vyrų plaukikų?
Aš manau, kad iš Dano stengiuosi dalinai kopijuoti jo elgesį, jo veiksmus. Tenka gauti iš jo ir patarimų, ir pastabų (juokiasi – aut. past.). Atsimenu, kad jis stebėjo mano išėjimą krūtinės stiliumi, o jis tą išėjimą krūtine daro kur kas geriau nei aš, tad davė pamokų.
Taip pat iš Dano stengiuosi mokytis ir charakterio savybių. Jis yra toks žmogus, kuris moka labai gerai susikaupti ir susikoncentruoti. Be to, imu pavyzdį iš Dano požiūrio į treniruotes prasme.
Jau esi Tokijuje beveik dvi savaites. Kaip Japonijoje atrodo tavo rutina ir kaip ji skiriasi nuo rutinos Lietuvoje?
Esmė tame, kad Japonijoje mums neleidžia niekur išeiti – tai yra vienintelis minusas. O rutina iš esmės yra ta pati. Treniruotė, viešbutis, treniruotė, viešbutis ir viskas.
Per dieną turime dvi treniruotes. Ryte plaukiame 1,5-2 valandas, o vakare apie valandą sportuojame salėje ir apie 1,5 val. plaukiame baseine.
Kaip sekasi aklimatizuotis Japonijoje?
Manau, kad atvykus į Tokiją buvo sunkiausiai susitvarkyti miego rėžimą. Visgi laiko juosta yra kita ir Japonijoje yra 6 valandų skirtumas su Lietuva. Būna, kad vėlai nueini naktį miegoti ir paskui kitą dieną nueini dieną kelioms valandoms numigti ir paskui būna sunku užmigti. Tas jausmas jaučiasi ir iki pat šiol, bet jau yra šiek tiek lengviau ir jau priprantam po truputį.
Jaunių ir jaunimo lygmenyje, atrodo, esi pasiekusi beveik viską – čempionė 100 m. krūtine Europos jaunių čempionate, 2 vieta 2018 jaunimo olimpinėse žaidynėse ir t.t., tačiau kuris pasiekimas tau yra labiausiai įsimintinas ir kodėl?
Atsimenu, kad kai buvo 2018 m. Europos čempionatas ir buvau iškovojusi antrąją vietą. Tuomet skambėjo Lietuvos himnas. Tai buvo tokia kaip pirmoji pergalė aukštame lygyje. Ši akimirka buvo nereali.
Šiemet Europos čempionate Vengrijoje pavyko pasirodyti visai neblogai. Kaip vertini savo pasirodymą?
Suaugusių čempionate pakliuvau į pusfinalius. Tai buvo realiai pirmas kartas, kai Europos suaugusiųjų čempionate patekau į pusfinalį. Šiais metais pasigerinau visus rezultatus – buvo labai smagu, kad pagaliau pavyko tai padaryti.
Pati plauki tiek 200, tiek 100 m. tačiau kuri distancija yra tau arčiau širdies? Kodėl?
Su 100 ir 200 m. plaukimais būna taip, kad vieną kartą pasiseka vienas, o kitą kartą kitas. Bet į 200 m. plaukimą reikia įdėti daugiau darbo ir būti labiau pasiruošus psichologiškai.
Man atrodo, kad plaukti 100 m. yra psichologiškai lengviau, bet fiziškai aš esu geriau pasiruošusi plaukti 200 m., tai aš net nežinau (juokiasi – aut. past.). Tiesą sakant – myliu abu nuotolius.
Esi jauniausia sportininkė Lietuvos delegacijoje į Tokiją. Kokios mintys apie tai? Ar jauti kolegų palaikymą?
Kažkaip net nesijaučia, kad esu jauniausia delegacijos atstovė Tokijuje. Visi bendraujame vienodai, kiekviena sporto šaka, kiekvieni sportininkai palaiko, bendrauja. Nesijaučia tokio išskirtinumo.
Kas yra tavo didžiausi sirgaliai?
Aš manau, kad tėvai. Jie labiausiai mane palaiko. Manau, kad kai plauksiu Tokijuje, iš tėvų pusės bus įvairių emocijų. Atsimenu jau iš anksčiau, kai plaukdavau jaunimo čempionatuose, tėvai rodė vaizdo įrašus ir pasakodavo, kaip jie šaukė. Manau, kad ir dabar bus panašiai...
Ar tai, kad nebus žiūrovų tribūnose, palengviną varžybų eigą, ar kaip tik priešingai?
Tiesą sakant – aš žiūrovų nejaučiu. Aš tiesiog plaukiu ir mažai ką girdžiu, tad realiai man didesnio skirtumo nėra.
Esi minėjusi, kad tavo tikslas Tokijuje pagerinti savo asmeninį rezultatą, įveikti normatyvą. Tačiau jei kalbant detaliau ir plačiau – ko tikiesi pati iš savęs? Ar kažkur širdyje tikiesi, kad į namus pavyks parvežti kažkokį medalį?
Kalbant apie medalį – labai abejoju. Yra žymiai geresnių sportininkių nei aš ir aš esu dar šiek tiek per jauna medaliui. Aišku, Rūta Meilutytė buvo laimėjusi 15-os metų, bet per šias olimpiadas medalio nesitikiu. Galbūt 2024 m. pavyks iškovoti medalį. Tikiuosi pagerinti savo asmeninius rezultatus ir įveikti olimpinį normatyvą.
Ko palinkėtum sirgaliams, kurie tave palaikys tave Lietuvoje, ar bet kurioje kitoje šalyje per televiziją?
Sirgaliams palinkėčiau gero žiūrėjimo (juokiasi – aut. past.).
