„Rūta nėra ta mergaitė, kuri būtų psichologiškai neatspari ar silpna. Labai dažnai pati aplinka tą orą įelektrina per daug. Skaitant spaudą, apie Rūtos dalyvavimą ir rengimąsi buvo rašyta daugiausiai po krepšininkų. Jai pačiai ginti titulą, kaip ir kiekvienam olimpiniam čempionui, yra daug sunkiau nei jį iškovoti.
Gali būti, kad įtakos turėjo tai, kad ji važiavo ginti olimpinės čempionės titulo ir žinojo, kad jos rezultatas dabar yra ne pirmas pasaulyje. Visgi meškos paslaugą mes ir patys kartais padarome įpareigodami žmogų, o aplinka daro tikrai didelę įtaką sportininkui“, – sakė A. Stočkus.
Trenerio vaidmuo
Po tokio Rūtos pasirodymo dabar ne vienas kaltina plaukikės trenerį Joną Ruddą – esą jis pasirinko netinkamą taktiką, treniravo Rūtos jėgą, o ne ištvermę ir pan.
„Treneris Ruddas iki šiol pasiekė maksimalų rezultatą su Rūta – nė su nė vienu kitu treneriu Rūta nėra pasiekusi tokio rezultato. Tad kalti trenerį prie kryžiaus – visada galima, taip sporte būna ir treneris turi atlaikyti viską. Visgi aš tik noriu pasidžiaugti, kad atsiranda tokių žmonių, kurie randa vienas kitą. Gali būti, kad treneris padarė klaidų, tačiau, kartoju – visi maksimalūs Rūtos rezultatai buvo pasiekti su šiuo treneriu“, – kalbėjo jis.
A. Stočkaus nuomone, J. Ruddas su R. Meilutyte turi gerą ryšį, ir Rūtai nereikėtų pulti ieškotis pakaitalo. Be to, specialisto teigimu, tikrai gerų plaukimo trenerių pasaulyje yra labai mažai.
Ateitis
Ekspertas sako, kad be medalių olimpiadoje likusi Rūta tikrai nesustos ir ateityje pademonstruos dar geresnius rezultatus.
„Mums reikia tik džiaugtis, kad turime tokių talentingų žmonių – šių dienų plaukias remiasi talentais. Šį kartą nepavyko, bet aš tikrai galvoju, kad Rūta nenuleis rankų ir su dviguba energija kibs į darbą. Čia dar tikrai ne pabaiga – jai užtenka metų dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, kitose olimpinėse žaidynėse. Manau, ji tikrai nesustos ties šitomis žaidynėmis“, – kalbėjo jis.
Nesuvaldytos emocijos
Vilniaus kolegijos psichologijos dėstytoja Agnė Grušauskaitė sakė, kad Rūtos nesekėms pagridnė priežastis greičiausiai ir buvo nesuvaldytos emocijos, apie kurias kalbėjo ir pati plaukikė.
„Emocijos labai susiję su tuo, kaip mums pavyksta atlikti tam tikrus uždavinius. Tada emocijos labai padeda, nes motyvuoja: jeigu aš kažko labai noriu, man kyla visokiausių emocijų, ir tai veikia mane kaip motyvacinė ir varomoji jėga.
Visgi kai emocijų yra labi daug, jos galiu kliudyti žmogui susikaupti, sutelkti dėmesį. Dar vienas dalykas – dideli emocijų antplūdžiai sekina ir paima energiją“, – nurodė specialistė.
Pasak jos, prie R. Meilutytės emocinės būklės prisidėjo ir visuomenės, artimųjų, trenerių lūkesčiai.
„Sporte yra labai daug įtampos taškų ir tų emocijų yra labai daug. Su tuo susitvarkyti pačiam yra sunku, todėl ir reikalinga psichologo pagalba, profesionalų patarimai. čia reikia nuolatinio darbo su savimi.
Psichologu gali būti ir treneris – manau, kad dauguma jų turi psichologinių žinių. Jei sportininko kelionėje nuolat yra žmogus, kuris padeda ir jį lydi, tai tikrai yra gerai“, – sakė specialistė.
A. Grušauskaitė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad žiniasklaidoje piešiamas vaizdas apie palūžusią Rūtą nėra teisingas. Tai, kad po finalinio plaukimo ji verkdama puolė treneriui į glėbį, psichologės teigimu, yra normalus veiksmas.
„Finalo plaukimas buvo jos tikslas, ji dirbo, tą atliko ir po to pratrūko susikaupusios emocijos. Tai visiškai nereiškia, kad Rūta palūžo. Jeigu žmogus verkia, mes labai dramatiškai reaguojame, o verkti, žinant tą kontekstą, yra normalu“, – sakė psichologė.
Klaidos pasirengime
Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Gintautas Bartkus sako, kad Rūtos rezultatą lėmė ir ne tik psichologinis nusiteikimas, bet ir techninės klaidos.
„Psichologija, be abejo prisidėjo.. 15 metų mergaitei laimėti olimpines žaidynes yra viena, o kai tau yra 19 metų ir turi apginti titulą ir kai visur girdi, kad tu turi laimėti, yra labai sudėtinga. Bet, manyčiau, yra ir kitų priežasčių – šiek tiek techninių klaidelių, kurios lemiamų momentu išryškėjo ir nesuteikė psichologinio stabilumo, ko reikėtų.
Pasirengimo procese taip pat padaryta klaidelių: jeigu sezono metu, nepailsėjusi nesumažinusi krūvių, sugebėjo plaukti per 1,58 min ir 1,6, o kada pasirengimas baigėsi ir turėtų bent sekunde geriau nuo tų rezultatų, išėjo atvirkštinė reakcija“, – sakė G. Bartkus.
Federacijos viceprezidento teigimu, buvo padaryta klaidų ir ruošiant Rūtą olimpinėms – mat jos kūno proporcijos pasikeitė nuo tada, kai jai buvo 15-ka, o plaukimo stilius liko tas pats, treneris J. Ruddas 5 tai nesureagavo.
„Be to, su Rūta padaryta per daug jėgos darbo padaryta. Rūta iš prigimties yra sportiška, jei to papildomo didelio fizinio krūvio nereikėjo“, – sakė G. Bartkus.
Be to, pašnekovo teigimu, R. Meilutytė paveikė ir perdėtas ažiotažas dėl J. Jefimovos.
Rio de Žaneire vykstančiose vasaros olimpinėse žaidynėse Rūta Meilutytė liko be medalio. Lietuvė 100 m krūtine nuplaukė per 1 min. 7.32 sek. ir užėmė septintą vietą tarp aštuonių finalo dalyvių. Pirmoji atplaukė amerikietė Lillia King, distanciją įveikusi per 1:04:93. Rusė Julija Jefimova laimėjo antrąją vietą su 1:05:50 laiku.
