Tai buvo pirma diena, kuri prabėgo tik trasoje, o ne palindus po automobiliu. Dakaro ralio užsispyrėliais praminti Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba vakar vienuoliktojo greičio ruožo finišą pasiekė dar plieskiant kaitriai Argentinos saulei ir trasoje strigę tik dėl grūsties prieš pat finišą, bet ne dėl automobilio bėdų.
„Pirmą sykį šiame Dakare trasą įveikėme be gedimų, o tai – jau šis tas. Gal į maratono pabaigą „Mebar“ pagaliau paruošime kitam Dakarui“, – juokėsi A.Juknevičius.
Dakaro ralio senbuvis – jam šis maratonas jau dešimtasis kaip komandos vadovui ir lenktynininkui – taip tik juokauja, nes nei jis pats, nei jo šturmanas E.Duoba apie naujus iššūkius Dakare kol kas rimtai nesvarsto.
Vakar lietuviai startavo gerokai vėliau nei ralio lyderiai. Į paskutinius Dakaro ruožus – tarp jų ir vienuoliktąjį, automobiliai ir sunkvežimiai leidžiami drauge. Todėl kai kurios trasos, pravažiavus sunkvežimiui, pasikeičia neatpažįstamai.
A.Juknevičius ir E.Duoba dėl to buvo įstrigę prieš pat finišą. Biriame feš feš tipo smėlyje strigo beveik visi, kurie startavo vėliau.
Lietuvius ištraukė taivaniečių sunkvežimis, o kitus šiame smėlyje strigusius varžovus teko stumdyti ir patiems, mat dėl šioje atkarpoje besikepurnėjančių lenktynininkų, kiti negalėjo pravažiuoti. Todėl susidarė grūstis.
„Apskritai ši atkarpa buvo organizatorių staigmena, nes kelio knygoje buvo nepažymėta, kad teks važiuoti per feš feš tipo smėlį“, – sakė šturmanas E.Duoba.
Į vienuoliktąjį greičio ruožą vakar A.Juknevičius ir E.Duoba leidosi numigę vos porą valandų, nes prieš tai turėjo bėdų su automobiliu ir į stovyklą iš dešimtojo greičio ruožo grįžo tik paryčiais.
Nuo pat ralio pradžios bėdų su automobiliu turinčių lietuvių tikslas – baigti šiemetį Dakarą, kuris jiems yra tarsi prakeiktas. Iki galutinio finišo Buenos Airėse liko vos pora dienų.
Tačiau šiandien lenktynininkų laukia ilgiausias kelias per visą šiemetį Dakarą. Nors greičio ruožas sudarys tik 298 km, su pervažiavimais iš Termas Rio Hondo į Rosarijų iš viso teks įveikti 1024 km.
