Šiemet draudikai žada prevencines akcijas kartu su Lietuvos policija visą vasaros laikotarpį, ne išimtis – ir didžiausias dviračių renginys Lietuvoje „Velomaratonas“. Kalbėdamas apie dažniausiai pasitaikančias mirtinų nelaimių priežastis, žalų administravimo departamento direktorius Lietuvoje Audrius Pilčicas pateikia 5 patikimiausius būdus, kaip išvengti akistatos su mirtimi.
1. Šalmui per gerų dviratininkų nėra
Anot A. Pilčico, dažnas dviratininkas šiandien skiria nepakankamai dėmesio apsaugos priemonėms arba mano jas esant apskritai nereikalingomis važiuojant dviračiu.
„Štai, pavyzdžiui, šalmas labai dažnai – ypač jaunesnių dviratininkų – dar laikomas nemadingu, mažiems vaikams ar dviračiu važiuoti nemokantiems skirtu atributu. Vis tik dėvėti šalmą minant dviratę transporto priemonę yra protingas pasirinkimas, galintis išgelbėti gyvybę. Būtent galvos traumos, patekus į eismo įvykį ar paprasčiausiai nukritus nuo dviračio, yra pačios pavojingiausios ir gali turėti rimtų pasekmių“, – sako A. Pilčicas.
Kelių eismo taisyklės numato, kad šalmą važiuodami keliu privalo dėvėti tik dviratininkai iki 18 metų amžiaus, tačiau draudikų atstovo teigimu, pačių žmonių suvokimas, jog gatvėse ir keliuose tyko nemažai pavojų, turėtų paskatinti visus asmenis prieš sėdant ant dviračio pasirūpinti galvos apsauga. Ypač tai aktualu nuolat važiuojantiems keliais bendrame transporto sraute.
2. Važiuoti be atšvaito – tarsi minti pedalus nematomam
Priešingai negu šalmas, prie dviračio pritvirtinti atšvaitai yra privalomi be išimties visiems dviratininkams. Nepaisant to, dažnas šio reikalavimo nesilaiko ir neretai net ir tamsiu paros metu mina praktiškai nematomas kitų eismo dalyvių.
„Kelių eismo taisyklės numato, kad dviračio gale turi būti pritvirtintas raudonas atšvaitas arba šios spalvos žibintas, o abiejose dviračio pusėse prie ratų stipinų turi būti pritaisyti oranžiniai atšvaitai. Nauji dviračiai paprastai tokius reikalavimus atitinka, bet neretai gyventojai nekreipia dėmesio ir nesivargina itin svarbios detalės pakeisti, kai atšvaitas atsikabina ar sudūžta“, – pastebi A. Pilčicas.
Anot draudimo eksperto, būti matomam kelyje bet kuriuo paros metu ir bet kokiu oru yra esminė saugumo sąlyga, kurios nesilaikant sunkių traumų rizika išauga kelis kartus.
3. Prie dviračio vairo – madinga tai, kas saugu
Būti matomam kelyje dviratininkui labai padeda ir ryškiaspalvė, šviesą atspindinti liemenė. Nors šiandien situacija su šviesą atspindinčios aprangos dėvėjimu yra geresnė nei prieš kelis metus, daug kam nemadinga atrodanti liemenė vis dar nėra savaime suprantamas dviratininko atributas.
Draudimo ekspertas primena, kad važiuojant dviračiu važiuojamąja kelio dalimi yra privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba įsijungti baltos spalvos žibintą priekyje bei raudonos spalvos žibintą gale. Važiuojant keliu tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui privalu ne tik dėvėti ryškiaspalvę liemenę, bet ir įsijungti žibintus. Už šių reikalavimų nesilaikymą gresia nuobaudos, tačiau dar blogiau – skaudžios nelaimės.
„Dviratininkų madas pirmiausiai turėtų diktuoti saugumo poreikis, siekis sumažinti nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. Šviesą atspindinti liemenė šiuo požiūriu niekada neišeina iš mados“, – tikina A. Pilčicas.
4. Dviratis – ne žaislas
Draudimo atstovas sako, kad neretai gyventojai laikosi klaidingos nuostatos, neva dviratis yra mažiau įpareigojanti transporto priemonė, o sėdus prie jos vairo kelių eismo taisyklių galima laikytis iš dalies.
„Toks įsitikinimas neretai suformuojamas dar vaikystėje, kai dviratis suvokiamas kaip jokio pavojaus nekeliantis žaislas. Vis tik gatvėse, keliuose ir dviračių takuose dviratis yra tokia pat transporto priemonė kaip automobilis ar motociklas, o jos vairuotojams privalu laikytis visų bendrų kelių eismo taisyklių, paisyti ženklų ir kelio ženklinimų“, – sako A. Pilčicas.
Anot draudimo eksperto, važiuojant dviračiu labai svarbu ne tik žinoti kelių eismo taisykles, tačiau ir elgtis taip, kaip privalu važiuojant bet kokia transporto priemone – būti susikoncentravus į kelią, važiuoti atsargiai, gerbti kitus eismo dalyvius. Vien toks paprastas atsargumas ir atidumas dažnai padeda išvengti nelaimių.
5. Perėjoje dviratininkas tampa pėsčiuoju
Vienas dažniausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos daro dviratininkai ir dėl kurių patys nukenčia, A. Pilčico teigimu, yra gatvės ar kelio kirtimas nenulipus nuo dviračio.
„Dviratį per perėją visuomet reikia persivaryti nulipus nuo jo – be abejo, prieš tai įsitikinus ar eismo dalyviai sustoja praleisti. Nenulipus nuo dviračio ir staiga įvažiavus į važiuojamąją kelio dalį, automobilių vairuotojams gali būti sunku pastebėti dviratininką ir išvengti susidūrimo su juo. Turbūt nereikia nė sakyti, kas po tokių susidūrimų nukenčia labiausiai“ – sako A.Pilčicas.
Pasak draudikų atstovo, dviratininkai dažnai ne tik, kad nenulipa nuo dviračio važiuodami per perėją, tačiau neretai ir bando kirsti kelią neleistinose vietose, esant intensyviam eismui. Tokie bandymai yra itin rizikingi ir traktuojami kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį galima sulaukti nuobaudų. A. Pilčicas primena, kad, kaip ir pėstieji, dviratininkai važiuojamąją kelio dalį kirsti būtinai nulipę nuo dviračio gali tik perėjose, specialiuose pėsčiųjų takuose ar kelių susikirtimo vietose, o nenulipę nuo savo transporto priemonės – tik specialiose dviratininkams skirtose perėjose.
