Atlikdami studiją jie registravo 137 sveikų nėščiųjų vaisiaus širdies ritmo pakitimus tarp 20 ir 38 nėštumo savaitės. Tada tyrė šių jau gimusių vaikų sveikatą tarp 24-to ir 36-to jų gyvenimo mėnesių, stebėdami jų mentalinius, motorinius ir kalbos gebėjimus.
Nustatyta, kad vaikų, kurių širdies ritmas būnant įsčiose 28-tą nėštumo savaitę buvo įvairesnis (tam tikrais periodais pagreitėdavo ir sulėtėdavo), sulaukę 2 m. amžiaus labiau atitiko jų amžiaus grupės vaikams taikomus išsivystymo standartus, o sulaukus 2,5 m. jų kalbiniai gebėjimai buvo geresni, nei bendraamžių. Taip pat vaikai, kurių širdies ritmas 20-tą nėštumo savaitę buvo spartesnis, vėliau vystėsi sparčiau, nei lėtesnio širdies ritmo jų bendraamžiai.
Pasak mokslininkų, šis įrodymas, kad vaisiaus širdies ritmo dažnis parodo ne tik jo prenatalinę savijautą, bet ir jo psichomotorinį vystymąsi po gimimo, leis tėvams ir medikams iš anksto numatyti kūdikio raidos ypatumus ir, jei reikia, sutelkti ypatingą dėmesį reikiamų gebėjimų skatinimui ir ugdymui.
Grupė mokslininkų išspausdino savo tyrimo išvadas leidinyje „Child Development“.
