Gyvenime yra labai daug dalykų, dėl kurių nerimauja paaugliai. Kai kuriais atvejais tai gali peraugti į nerimą, o kitais atvejais tai išlieka tiesiog nuogastavimu. Pastebėta, kad yra koontinumas tarp normalaus nerimavimo ir streso.
Kai nagrinėjamas stresas, jis dažniausiai aprašomas kontinumu eustresas <-> stresas <-> distresas.
Eustresas yra tam tikra streso rūšis, kuri dažniausiai siejama su nerimastingumu, kurį sukelia kas nors svarbaus, pavyzdžiui, egzaminas, pirmoji diena naujame darbe ar prašymas mylimo žmogaus vesti/tekėti. Eustresas kartais dar vadinamas geruoju stresu ar išanksto numatomu.
Stresas paprastai apima tokius dalykus, kaip atlyginimo gavimas, įvairios sąskaitos, pykčiai su artimaisiais, sunkumai darbe ir t.t. Stresas gyvinime nėra išvengimas dalykas, nes gyvenimas vienokiu ar kitokiu būdu mums pateikia staigmenų, kurios nuo mūsų nepriklauso. Tokiu būdų stresą keliančios situacijos gali užklupti visus: vaikus, paauglius, suaugusius.
Bendras visų šių dalykų vardiklis yra tai, jog nebesugebame kontroliuoti situacijos: ligos užklupusios šeimą, gamtos pokyčiai, santykių griuvimas, darbo praradimas, bankrotas ir pan. – daugelyje šių situacijų galime pasijusti netikėtai užkluptiems streso. Svarbu pažymėti ir tai, jog stresas turi savybę akumuliuotis. Taigi kaupiasi stresoriai (stresą sukeliančios situacijos), neatsižvelgiant į esamą būseną. Jei jaučiate stresą, tai kitas stresas nelauks eilėje, kol pirmasis pasibaigs. Tai galima iliustruoti pavyzdžiu, kai žmogus suserga sunkia liga, pavyzdžiui, vėžinis susirgimas, tuomet pablogėja finansinė padėtis, prarandamas darbas, pašlija santykiai šeimoje, iš to sekančios skirybos...
Svarbūs faktai apie stresą:
* Stresas yra mūsų gyvenimo dalis, kuri būdinga tiek geriems, tiek ir blogiems dalykams;
* Reakcijos į stresą yra skirtingos pas kiekvieną žmogų;
* Dalis žmonių stresą gali jausti simptomais pasireiškiančiais kūne, kiti – kaip tam tikras mintis, o dar kiti – kaip tam tikrus jausmus ar nuotaikas;
* Distresas pasižymi neigiamu emociniu atspalviu;
* Galima išmokti efektyviau susitvarkyti su stresą keliančiomis situacijomis;
* Stresą keliantys dalykai gali būti skirtingai interpretuojami skirtingų žmonių. Vieni tam tikroje situacijoje jaus stresą, o kiti tokioje pat situacijoje – nejaus.
Distresas – tai toks streso lygis, kai įprasti susitvarkymo būdai nepadeda ir visiškai prarandama situacijos kontrolė. Taip gali būti kai susikaupia daug stresą keliančių situacijų, ar jos yra labai intensyvios. Ar žmogus jaučia distresą galimą identifikuoti iš ilgai užsitęsusių neigiamų emocijų – tai tampa pastoviu būviu. Asmenys išgyvenantys distresą ima apkarpyti savo veiklas. Tai nėra normalus veiklų sumažinimas, pavyzdžiui, žmogus distresinėje būsenoje nustoja lankytis pas medikus, vaikščioti į kiną, ar parduotuves. Dažniausiai tokie veiklų apkarpymai nėra išmintingi.
Psichologiniai stresoriai (distresas) gali grupuotis su traumuojančiais įvykiais ir išsivystyti į praradimus (pralaimėjimus). Pastarieji praradimai turi polinkį išsivystyti į galios ir pagalbos stokos jausmus, o šie – į dar didesnius praradimus. Galiausiai visa tai gali išsivystyti į depresiją. Šiuo atveju, kalbama apie funkcinę depresiją, kuri yra pasekmė to, kai nepalankiai klostosi įvairios gyvenimo aplinkybės. Tokia seka įmanoma per laiką, jei įveikos nėra ar ji nesėkminga.
Visi mes turime tam tikrų įgūdžių, kaip tvarkytis su nepalankiomis aplinkos situacijomis. Kartais juos naudojame to net nepastebėdami. Kai aktyvuojami tam tikri įveikos įgūdžiai, nustoti būna sudėtinga, nes tuo metu, atrodo, jog praradimai bus dar didesni.
Efektyvios streso įveikos strategijos gali būti: filmo žiūrėjimas, pasikalbėjimas su kuo nors, laiko leidimas su draugais, juokingų vaizdelių žiūrėjimas, šuns šėrimas, muzikos klausymasis, fizinė veikla, knygos skaitymas ir dar daugelis kitų. Tam tikrais atvejais žmonės nustoja taikyti savo įveikos strategijas. Tuomet šias sritis pakeičia neefektyvi tuštuma. Žmonės mažiau laiko praleidžia su draugais, mažiau mankštinasi, nebeeinama į kiną, bei daug mažiau šnekamasi su kitais žmonėmis bendromis temomis.
Kitais atvejais streso įveika gali tapti neefektyvi arba nesveika: neįmanoma surasti ko nors juokingo, kas pralinksmintų; knyga nebesiskaito; kiti žmonės atrodo nuobodūs, ir su jais nebėra apie kalbėti... Tokių situacijų metu sau skiriama per mažai laiko, arba šis laikas yra neefektyvus (nėra energijos), jaučiamas vienišumas, liudesys, depresija ir kiti neigiami jausmai.
Esant neefektyvioms įveikos strategijoms, susidaro toks vaizdas, tarsi buldoreris griautų namą (šiuo atveju buldozeris – nepalankios aplinkos situacijos, o namas – tai gyvenimas), ir tuomet jau nieko nebegali padaryti. Jokios įveikos strategijos nebeatrodo tinkamos, galvojimas pasidaro nebeproduktyvus ir vienpusis, jaučiamas vienišumas ir aplinkos nekontroliavimas, tarsi kovotum su vėjo malūnais, nebesi tikras niekuo (ir savimi).
Neefektyvus streso įveikų naudojimas – tai pirmas depresijos ženklas. O visa tai prasideda nuo streso (aišku, ne visada tai išsivysto į depresiją).
