Klaidžiodamas internete ir rasdamas gan įdomių minčių, vis vien susiduriu su mane neraminančia mintimi: kodėl, po velnių, apie seksualinius santykius rašo arba vienišos moterys, arba vieniši vyrai? Šeimyninių žmonių netraukia atvirumas ar jiems nėra ko papasakoti?
Kas liečia nuomones apie šeimyninį gyvenimą, jos nuolat būna kažkokios skeptiškos, kuomet teigiama, kad santuoka – tai vergystė iš kurios ištrūkti įmanoma tik skyrybų dėka arba siunčiant savo partnerę į Vasaros 5!
Tačiau kažkokios laimingo šeimyniško žmogaus nuomonės apie santuokos problemas arba sekso santuokoje problemas praktiškai nematyt. Pasistengsiu šią spragą šie tiek užpildyti. Viskas, kas bus parašyta – tai tik mano subjektyvi nuomonė!
Beje, jeigu kas nors pradės „reikštis“, kad laimingų santuokų nėra, kad svarbiausia – pasidulkinti kur nors, kaip nors, su kuo nors, kad vyrai sumenkėjo, o moterys „išpindėjo“, ir, kad klasikinės bei romantinės meilės nebeliko – drįsiu ginčytis!
Pažįstu skirtingų amžių porų (20-50 metų), gyvenančių pagal klasikinės santuokos taisykles visą santuokinį gyvenimą! Ką aš noriu pasakyti? Esmė tame, kad Jums, žmonės, reikia pažvelgti į kitą sociologinį reiškinį, o ne vien į banalų seksą, pinigus ir materializmą.
Na, kas pasakė, kad neliko švelnių, romantinių būtybių, svajojančių apie princą iš pasakos? Aš nepradėsiu ieškoti prasmės ir tokių svajonių priežasčių, tačiau svajotojų yra!
O štai atsakymas į teiginį, kad, neva, šiuolaikinės vertybės krito žemiau nei įmanoma, jaunimas nebe tas ir t.t... Prieš šnekėdami ir leisdami nieko vertą butaforiją, kurios prikimštas internetas, atsiverskite ir paskaitykite klasiką – „Dekameroną“, arba Voltero „Orleano Mergelę“. O vien ponas Mopasan'as ko vertas! Ir dabar apsidairykite – kas pasikeitė?! Nieko!
Tik daugiau TV ir Multi-media šlamšto, kur visa TAI rodoma! Žmonės liko tie patys, tačiau nuosavybės klausimai juos šiek tiek „apgadino“...
Daugelis svetainių užpildyti patarimais, palinkėjimais ir rekomendacijomis seksualiniams santykiams gerinti (tikrai nenoriu nieko įžeisti). Tačiau visi straipsniai kažkodėl rašomi remiantis vien atsitiktiniais, nepastoviais santykiais.
Nemėgstu šių žodžių, tačiau kitus tektų ilgai aiškinti... Seksas santuokos metu geriausiu atveju nagrinėjamas kaip sutuoktinių pareiga, o kartais jis aprašomas taip, tarsi tai būtų tas pats, kas kojų plovimo procedūra arba tabletės nuo galvos skausmo gėrimas!
Kam slėptis, jeigu nebus laimingo sekso, praktiškai bet kuri meilė, net ir pati stipriausia, numirs arba transformuosis į pagarbą, pareigą, gailestį ir t.t. Tačiau tai jau bus nepilnavertė meilė.
O kas nors iš Donžuanų kada nors susimąstydavo, kas yra gyvenimas su viena ir tik su viena moterimi penkis, dešimt, penkiolika, dvidešimt metų? Ką? Galėtumėt, drąsuoliai?... Tie patys pomėgiai, iki skausmo žinomas kūnas, amžini pokalbiai apie, berods, tą patį... Ir įpročio aukščiausią mėgavimąsi paversti pareiga šaltis....
Tačiau, kaip malonu kartais matyti senukus, susikabinusius už parankių, palengva žingsniuojančius alėjomis arba sėdinčius ant suoliuko ir susikibusius už darbo išvargintų rankų.
Jie sugebėjo neiššvaistyti savo meilės ir išsaugojo ją nepaisydami visų išbandymų metų. Tai nėra gyvenimas vien vardas stiklinės vandens prieš mirtį. Tai – meilė! Vienas iš pagrindinių sudedamųjų elementų (tokios meilės) yra seksualiniai santykiai!
Pirmieji metai, savaime suprantama, nuostabūs. Priprantame vieni prie kitų, sužinome ir bandome kažką naujo, pirmą kartą darome taip arba kitaip arba, vat, dar kitaip...
Nesinori 100-ąjį kartą aprašinėti visko, juolab visų pažinimas būna individualus ir išskirtinis. Bet kai atsiranda pirmieji sunkumai...
Dažniausiai tai būna nėštumas arba vaiko gimimas. Savaime suprantama, kad tenka riboti seksualinius santykius, moteris apskritai sutelkia dėmesį į vaiką, atsiranda begalė naminių rūpesčių, o ir dar, įsivaizduokite, kad naktį, meilės žaidimų įkarštyje, geriausiu atveju gretimam kambaryje pasigirsta vaiko skleidžiami garsai...
Bet taip būna geriausiu atveju, nes dažniausiai verksmas prikelia ir kaimynus... Vaikas – tai ne katė, kurią galima išvyti iš kambario... Kartais vyrams paprasčiausiai nusileidžia rankos, o ką jau kalbėti apie kitas „detales“...
Rūbelių skalbimas, maudynės ir t.t. Aš geriau patylėsiu apie krūvą nesąmoningų patarimų iš tėvų, be abejo, vien iš geros širdies... Visa tai gali sugriauti net ir pačią geriausią šeimą bei sunaikinti ištikimiausią meilę. Vyrai, minėtiems sunkumams įveikti reikia daug ryžto, noro, jėgų ir vyriškumo!
Būtent minėtų situacijų metu atsiskleidžia tikro vyro charakteris, arba geriau būtų sakyti tikrasis vyro charakteris, nes ne visi vyrai – vyrai! Sunku pasakyti kiek kantrybės prireikia santykiams neapleisti ir priprasti prie naujų sąlygų. Būtent tokiose situacijose prireikia taktiškumo ir gebėjimų sekse.
Po gimdymo daugumos moterų įpročiai keičiasi, jų erogeninės zonos migruoja, mėgstamiausios pozos taip pat „mutuoja“. Tačiau pažvelkime optimisto akimis – tai net įdomu – pažinti savo „įprastą“ partnerę iš naujo!
O po nėštumo, kai prabėga 5-7 metukai, ateina „sąstingio“ laikotarpis. Viskas, berods, išbandyta, susiformavo kažkokie įprasti veiksmai ir situacijos, deja, abiems iki skausmo pažįstamos. Turbūt, tai pats sunkiausias laikotarpis.
Būtent čia daugelio keliai pasuka skirtingomis kryptimis. Juk abiems daug paprasčiau rasti ką nors naujo „užsienyje“, o išsaugoti susidomėjimą nuolatiniu partneriu dešimtmečiais reikia išties pasistengti, kad pavyktų paįvairinti kasdienį seksualinį gyvenimą. Neabejotinai stengtis reikėtų abiems, tačiau didžioji dalis priklauso nuo vyro!
Kokia poza mėgstamiausia? Koks turi būti seksas – klasikinis, oralinis, analinis? Aš manau, kad reikia išbandyti viską ir spręsti, kas priimtina, o kas – ne, iš savo asmeninės patirties, o ne „superdupermamyčių“ forumų ir kitų VBS („Viena Boba Pasakė“) šaltinių.
Bet, vyrai, atminkit, kad visiška kvailystė – reikalauti iš moters, kaip meilės įrodymo, kad ji sutiktų daryti kažką ekstravagantiško, pvz., nurytų spermą ar kaip nors kitaip jus patenkintų... Apskritai jokiu būdu nereikalaukite iš moterų meilės įrodymų – jos pačios tai įrodys! Jeigu mylės...
Ant kojų celiulitas, figūra jau ne ta... Manau, kad pačiam vertėtų dažniau žiūrėti į veidrodį, tuomet kritiškumo vertinant savo mylimąją ženkliai sumažėtų...
Moteriai nebūtina būti pačia geriausia visiems – pakanka būti pačia geriausia ir geidžiamiausia savo mylimajam. Tad, vyrai, mokėkime padaryti, kad mūsų išrinktosios jaustųsi šalia mūsų užtikrintai, nekompleksuotų dėl vienų ar kitų trūkumų...
Beje, būtent dėl moterų nepasitenkinimo savimi ir santykiai su priešinga lytimi kyla feminizmas. Jeigu moteriai gera šalia savo vyro, jai nekils jokių kraštutinių idėjų (vyrui, beje, ta pati situacija).
Moteris tvarkysis namie, rūpinsis vaikais ir t.t. Bet jeigu kažkas bus blogai – laikykitės, vyrukai! Baisesnio padaro už katę nebūna... Jeigu jūs sistemingai pademonstruosite abejingumą savo partnerei, ji nukankins jus visais įmanomais būdais. Būtent taip, tiesą sakant, ir gimsta legendos apie nuostabių mylimųjų virtimą kalėmis ir t.t. Bet kas dėl to kaltas? Patys vyrai dėl to ir kalti... Nereikia, kaip sakoma, veidrodžio peikti!
Moterys labai jautrios tam tikriems santykiu niuansams. Vienas žvilgsnis, vienas žodis gali „atmušti“ moteriai artumo troškimą keletui dienų. Arba atvirkščiai – įžiebti minėtą troškimą...
Jeigu vyras mokės skambinti reikiamomis moters sielos stygomis, moters dėkingumas bus beribis (ir lovoje taip pat). Tokiu atveju visai realu antrą kartą patirti medaus mėnesį... Santuokoje taip pat gali egzistuoti ryškūs ir pilnaverčiais seksualiniai santykiai. Viskas priklauso nuo pačių partnerių.
Daugelis sako: „Viso šito man PYPT nereikia – vaikų, snarglių, pampersų, verkšlenančios žmonos, „siurbiančios“ pinigus... Visa tai – šlamštas.“
Be abejo, vaikinai ir merginos, vakarėliai, amžinas šventės dvelksmas – jėga. Aplinkui pilna jaunų, gražių, nepažintų. Ir Tu vis dar trauki dėmesį... Kol kas! Tačiau negali būti amžinai jaunas. Štai čia ir „praverstų“ žmona bei vaikai... O jeigu laikas pražiopsotas, kur juos dabar rasti? Moterys, kaip žinome, arba prie jaunų buriasi, arba prie pinigų, o dažniausiai – prie abiejų...
Be abejo nieko baisaus audringoje jaunystėje nėra. Aš, pavyzdžiui, JAU nebegeriu (daug) ir nerūkau (visai). Jaučiate skirtumą tarp JAU ir NIEKADA negėriau bei nerūkiau? T.y., aš jau NEnoriu, nusibodo. Taip pat ir su visais likusiais dalykais. Teisingai anksčiau sakydavo: „Išsilakstys – ves“. Svarbiausia suprasti vieną faktą – laiku suvokti kas yra kas... Reikia suprasti, kad viena patikima prieplauka yra geriau negu šimtai trumpalaikių stotelių...
Ir dar vienas įdomus momentas. Be abejo, didelis santykių skaičius suteikia tam tikros patirties ir įvairumo intymiam gyvenime, tačiau!.. Taisyklė byloja, kad bet kokiems seksualiniams santykiams „prenumeruoti“ reikia standartinio veiksmų rinkinio... JAV, pvz., toks rinkinys vadinamas „3-F“: Film – Food – Fuck. Ir pačiame intymume galų gale viskas susiveda į tam tikrus standartus. Išvada peršasi pati – net ir patiems didžiausiems mėgėjams „lakstyti“ anksčiau ar vėliau atsibosta...
Reziumė! Neįmanoma patirti tikrojo seksualinio pasitenkinimo vien paprasto lytinio akto dėka. Reikia, kad būtų sielų harmonija. O beprotiškame nesantuokinių santykių sūkuryje harmonijos nė kvapo...
Nereikia jaunystės leisti vien prie knygų arba monitorių. Tačiau tęsti jaunatvišką šėlsmą taip pat pavojinga. Viskam savas laikas! Šeima, laiminga santuoka, ilgi laimės metai visai įmanomi, tai nėra pasaka. Tiesiog reikia STATYTI minimą laimę, kartu su savo antrąją puse, nusileidžiant vienas kitam ir rodant abipusį supratingumą. Pradedant virtuve ir baigiant lova.
