Žiemą – gripas, vasarą – žarnyno infekcijos. Kiekvienas sezonas turi savų specifinių ligų. O viena universaliausių priemonių nuo jų apsisaugoti – asmeninė higiena.
Ne paslaptis, kad net tokį paprastą, kasdien kartojamą veiksmą, kaip rankų plovimąsi, dauguma žmonių, ypač vaikų, atlieka netaisyklingai.
Kol kūdikio rankučių švara rūpinasi mama ar tėtis – viskas gerai. Bet vos mažylis paaugęs išmoksta plautis rankas pats – higienos taisyklės kapituliuoja. Vienas vos kyšteli rankas po vandens srove ir jau džiaugiasi, kad jos švarios, kitas stovi prie kriauklės net kelias minutes, žaidžia vandens čiurkšle, aptaško viską aplinkui, bet taip ir nepastebi, kad šalia vandens čiaupo esama dar ir muilo. Na, o trečiam tenka po dešimt kartų per dieną priminti, kad apskritai reikia plautis rankas.
Taigi nepakenks, jei dar kartą savo mažiesiems pakartosite, kaip iš tikrųjų reikia taisyklingai plautis rankas:
1. Rankos sudrėkinamos drungnu vandeniu.
2. Užsukus vandens čiaupą delnai pamuiluojami, o tada, padėjus muilą, kruopščiai išmuiluojamos abi plaštakos, rūpestingai patrinant jas vieną į kitą, suneriant pirštus, kad muilo patektų ir į tarpupirščius, brūžinant įvairiomis kryptimis.
3. Muiluotos rankos trinamos viena į kitą apie 20 sekundžių. Vaikui bus paprasčiau, jei pamokysite plaunantis rankas padainuoti 1 posmelį paprastos dainelės – kad ir „Du gaideliai“. Taip mažyliui bus lengviau orientuotis, kiek laiko reikia plautis rankas.
4. Rankos nuprausiamos po tekančiu vandeniu.
5. Metas švarias rankas kruopščiai nušluostyti rankšluosčiu. Jei esate ne namuose ir tenka naudotis viešuoju tualetu, paraginkite mažylį naudotis ne rankų džiovintuvu, o popieriniu rankšluosčiu ar servetėle. Mat šiltą orą pučiančiuose džiovintuvuose susidaro palanki terpė veistis bakterijoms, kurios įjungus prietaisą kaipmat pasklinda ant rankų.
Beje, visi vaikai žino, kad rankas būtina plautis kaskart grįžus iš lauko, prieš valgį ir pasinaudojus tualetu. Tačiau ne pro šalį jiems priminti ir kitas situacijas, kada rankų prausimo procedūra taip pat būtina:
• Jei vaikas padėjo jaunesniam broliukui ar sesutei nueiti į tualetą ar ėjo į tualetą palaikydamas kompaniją draugui;
• Pabendravus su sergančiu žmogumi, ypač jei su juo teko sveikintis paduodant ranką;
• Kaskart išsišnypštus nosį, nusičiaudėjus ar nusikosėjus (tai ypač aktualu gripo ir kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų sezono metu);
• Kaskart pažaidus su gyvūnu ar netgi palietus jo maistą, priežiūros reikmenis;
• Išnešus šiukšles;
• Prieš liečiant žaizdą (pvz. ruošiantis klijuoti ant jos pleistrą ar tepti gydomuoju tepalu) bei iškart po to, kai ji buvo sutvarkyta.
